In the master‘s task there is examined the spurce, touched dy nucleus rot, uotspread in places of vegetation and i nage of types. The task of the object is VĮ Sakiu forest enterprise‘s deforestations. The aims of the task are: 1. the outspread regularities of spurce, touched by nucleus rot. 2. the economical losing due to tha spurce, tuoched by nucleus rot. 3. wind in-service damage in Sakiu forest deforestations. The methods of the task are: -the outspread regularities of spurce, touched by nucleus rot, to the sorts of deforestations in VI – IX centuries. The grow in Lb, Lc, Ld, Nc and Uc places of vegetation. The original informatikon is collected from 15 deforestations, and there are measured 1331 spruce,. - economical losing due to the spruce, touched by nucleus rot. The actual price of wood was counted for every deforestation. This price was compared with one, which we goti f all trees would be unbroken. Results of work- it was determined that the spread of rot depends on the age of the arboretum and the diameter of woods. The healthiest part of the arboretum consist of woods of medium diameter. As the age of arboretum increases, the demaget caused by rot also increases. Among the 70 - 80 year old arboretums there are about 27 – 39 percent of rot damaget firs. Because of this scortcoming about 35 percent of deals are rated as of the third category.Further raising of 70 year old fir forests in the lost of Lc and Ld is not useful. The variation of income... [to full text]

Magistro darbe tiriama 2005-2009 metais Zarasų rajone ne miško žemėje įveistų želdinių kokybė. Darbo objektas – Miško želdiniai įveisti privačioje žemėje Zarasų rajone 2005–2009 metais panaudojant ES struktūrinių fondų paramą (366,37 ha). Darbo tikslas – Nustatyti 2005–2009 metais želdinių įveistų privačioje ne miško žemėje būklę Zarasų rajone. Darbo metodai – Įveistų miško želdinių ir žėlinių vertinimas natūroje atliekamas atrankiniu metodu vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose patvirtinta miško želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodiką. Surinktų duomenų analizė atliekama pasinaudojant programomis MS Excel ir STATISTICA. Darbo rezultatai. Atlikus Zarasų rajone 2005–2009 metais įveistų miškų analizę, gauta, kad su ES skirta parama privačių žemių savininkai įveisė 366,37 ha miškų. Be to, Zarasų urėdija savo lėšomis įveisė 135,52 ha miškų valstybinėse ne miško žemėse. Daugiausia miškų (137,39 ha) įveista 2007 metais, pasinaudojant ES paramos lėšomis. Vidutinis per metus įveisto miško sklypo plotas – 2,47 ha. 2010 metais buvo įvertinta 20 sklypų (33,5 ha), kuriuose 2007 metais įveistas miškas. Miško būklė vertinta pagal miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodiką, nustatyta: vidutinis aukštis, prigijimas – atkritimas, žolinės dangos agresyvumas. Įvertinus gauta, kad 80,0 % sudaro geros kokybės želdiniai, 15,0 % – patenkinami, o 5,0 % – žuvę. Daugumoje vertintų sklypų tikslinės medžių rūšys parinktos teisingai, o priežiūros darbai... [toliau žr. visą tekstą] / Quality of planted forests in non-forest land during 2005-2009 was evaluated in this master thesis. Object of work – On 2005–2009 there were planted 366,37 ha forests with EU support in private land in Zarasai district. 20 plots were selected with different habitats and quality of seedlings was evaluated. The aim of work – To evaluate the quality of planted forests on 2005–2009 in private land in Zarasai district. Research methods – Planted forest were evaluated according to a special methodic approved by Lithuania Republic Ministry of Environment. Collected data were analyzed by MS Excel, STATISTICA programmes. Findings of work – Analysis showed that 366,37 ha of forests on 2005–2009 were planted with EU support. In addition to this, Zarasai Forest Enterprise planted 135,52 ha of forests in non-forest land. The main part of forests were planted in 2007 (137,39 ha). The average plot of planted forests is 2,47 ha. In 2010 there were evaluated quality of forests planted in 2007 (20 plots - 33,5 ha). An average height, falling away of seedlings, aggressiveness of grass were defined. It was evaluated that 80,0 % of planted forests were a good quality, 15,0 % - satisfactory and 5,0 % - died. Consist of species have changed in 6 evaluated plots. In most of evaluated plots objective species were selected correctly. The main causes of satisfactory and bad quality seedlings are bad selection of species in certain habitats and bad care of planted forests.

Magistro darbe tiriamas dirvos paruošimo būdo ir pasodinimo vietos įtaka eglės želdiniams. Darbo objektas – Šilutės miškų urėdijos Stemplių, Šiaudėnų ir Žemaičių Naumiesčio girininkijų 1999 - 2005 metų paprastosios eglės želdiniai. Darbo tikslas – nustatyti dirvos paruošimo būdo ir pasodinimo vietos įtaką eglės želdinių prigijimui ir augimui. Darbo metodai – literatūros loginės analizės; apskaitos aikštelių metodas; duomenys apdoroti matematinės statistikos metodais. Darbo rezultatai. Įvertinant dirvos paruošimo būdo ir pasodinimo vietos įtaką eglės želdiniams buvo įvertinti 112 sklypų, iš jų Nc augavietėje 29 sklypuose, Lc – 72 sklypuose, Ld – 11 sklypų. Pagal dirvos ruošimo būdus tyrimo objektai išsidėstė taip: dirva ruošta kauburėliais – 83 objektuose, vagomis - riekėmis (sodinant į šlaitelį) – 15 objektų ir 14 sklypų kai dirva visai neruošta. Pagal medelių pasodinimo vietą tirti objektai pasiskirstė taip: pasodinti kauburėlio viršuje – 36 objektai, kauburėlio šlaite – 47 objektai, vagų – riekių šlaite – 15 objektų ir neruoštoje dirvoje – 14 objektų. Atlikus paprastosios eglės želdinių tyrimus priklausomai nuo dirvos paruošimo būdo ir pasodinimo vietos, gauta jog geriausiai medeliai prigyja, kai dirva ruošta kauburėliais Lc augavietėje. Palyginus gautus duomenis pagal medelių biometrinius rodiklius geriausi rezultatai gauti taip pat, kai dirva ruošta kauburėliais Ld augavietėje. Blogiausiais eglaičių prigijimas ir biometriniai rodikliai yra, kai dirva visai neruošta Lc... [toliau žr. visą tekstą] / In MG work is studding Norway spruce growing depending from soil preparation way and seating place. The work's object - Šilutė's enterprise Stempliai, Šiaudėnai and Žemaičių Naumiestis forestry 1999 – 2005 years Norway spruce plantation. The work's aim - value Norway spruce plantations growth depending from soil preparation way and seating place. The work's methods -literature logical analysis, accounting plots method; statistical methods for data work were used. The work's results. Valued Norway spruce growth depending from soil preparation way and seating place was value 112 plots, from its in Nc place - 29 plots, in Lc - 72 plots, in Ld – 11 plots. From soil preparation way investigation object are: micro rise soil preparation - 83 objects, trench - slice (planting in slant) - 15 objects and in 14 plots when soil not prepared. From sapling growth investigation object divided so: plant in micro rise - 36 objects, micro slant - 47 objects, trench - slice slant - 15 objects and not prepared soil - 14 objects. Navigated Norway spruce plantation investigation depending from soil preparation way and seating place, got, what best plant establishes, when soil preparation micro rise in Lc place. Comparison got information by plant biometrics parameters best result got, when soil preparation in Ld place too. Worst spruce establishes and biometrics parameters are, when soil not prepared in Lc place. In summary, best results find when soil prepared in micro rise.

Magistro darbe tiriami Lc augavietės juodalksnynai, jų paplitimas, taksaciniai rodikliai bei juodalksnynų atsikūrimo galimybės šioje augavietėje. Darbo objektas – Šakių miškų urėdijos Lc augavietės juodalksnynai. Darbo tikslas - nustatyti juodalksnynų paplitimą, našumą ir atsikūrimo galimybes Lc augavietėje Šakių miškų urėdijoje. Darbo metodai – Tyrimams atlikti buvo išrinkti visi brandos amžių pasiekę ir pribręstantys medynai, kuriuose juodalksnis yra vyraujanti medžių rūšis. Iš viso buvo išskirti 43 tokie sklypai. Visuose šiuose sklypuose buvo patikslinta augaviečių identifikacija remiantis įprastais dirvožemio mokslo metodais. Žolinei augalijai ir trakui įvertinti buvo išskirti apskaitos bareliai, kuriose buvo nustatyta jų rūšinė sudėtis ir projekcinis padengimas. Apibūdinant medyną buvo įvertinti visi pagrindiniai taksaciniai medyno rodikliai remiantis miško taksacijos metodais. Juodalksnynų atsikūrimo nustatymui, tyrimai buvo atlikti visose paskutinių penkių metų pagrindinių plynų kirtimų Lc augavietės biržėse. Darbo uždaviniai – Nustatyti juodalksnynų paplitimą Lc augavietėje. Įvertinti Lc augavietės identifikavimą miškotvarkos medžiagoje pagal tyrimų natūroje rezultatus. Atlikti juodalksnynų dendrometrinį įvertinimą. Įvertinti miško žėlimą plynose juodalksnynų kirtavietėse. Darbo rezultatai – Juodalksnynai Lietuvoje už¬ima 136,1 tūkst. ha, arba 6,7% visų medynų ploto. Lc augavietės juodalksnynai sudaro 5,6% bendro juodalksnynų ploto, o Šakių miškų urėdijoje 8,4%... [toliau žr. visą tekstą] / The final thesis makes researches about the Lc black alders habitat, their spread, valuation index and the possibility of regeneration in these habitats. Object of study – black alders in Lc habitat, in Šakiai forest enterprice. Goal of study - to identify the black alders productivity, spread and possibilities of regeneration in Lc habitat, in Šakiai. Methods of study – all the ripe arboretums, where black alder was the main sort, were taken as research objects. There were 43 areas of this type, and in all of these the habitat identification was specified together with dendrometrical assessment. Accounting barels were used to evaluate verdure and undergrowth. So was their sort composition and projection stratification established. The forest valuation was described with arboretum ant methods of afforestation inspections. For the regeneration of black alders possibilities, analysis were made in all bare cutting areas of Lc habitats for the last 5 years. Task of study – Specify the black alders spread in Lc habitat. Evaluate identification of Lc habitat made by forest enterprise, refering the newly made analysis in the place. Do the dendrometrical assessment. Evaluate forest growing in bare cutting areas of black alders. Results of study– The habitats of black alders takes 136100 ha, or 6,7% of all afforestation in Lithuania. 5,6% of all black alders grow in Lc habitat, and 8,4% in Šakiai forest enterprice. After precising black alder habitat in Lc, the results were: 37% -... [to full text]

Magistro darbe tiriamas savaiminis miško žėlimas apleistoje žemės ūkio paskirties žemėje, vertinami veiksniai įtakojantys naujo miško formavimąsi. Darbo objektas: šeši nedirbamos žemės ūkio paskirties sklypai Kaišiadorių rajone, Žaslių seniūnijoje. Darbo tikslas: ištirti ir įvertinti miško žėlimą apleistoje ir nedirbamoje buvusioje žemės ūkio paskirties žemėje. Tyrimo metodai: tiriamuose šešiuose sklypuose buvo išskirtos laikinos stačiakampės apskaitos aikštelės, kurių plotas 10 m2 (2 x 5 m). Jose buvo matuojamas savaiminukų aukštis, nustatoma rūšis, amžius, gyvybingumas ir pažeidimai. Duomenų apdorojimui, t.y. grafiniam duomenų vaizdavimui ir skaičiavimams, buvo naudojama Microsoft Excel programa. Darbo rezultatai: naujas miškas vidutiniškai susiformavo iki 150 metrų atstumu nuo pamiškių. Geriausiai žėlė pušis, beržas ir eglė. Žėlinių susiformavimui svarbią įtaką turi pamiškės medynų sudėtis, vyraujanti vėjų kryptis, atstumas ir augavietė. Geriausias žėlimas (4500 vnt./ha) vyksta derlingose (Nc) augavietėse, pietinėje bei rytinėje pusėje nuo miško sienos. Gausiausias savaiminukų kiekis randamas 60 – 90 metrų atstumu nuo pamiškės medynų. Rūšinė pamiškės medynų sudėtis įtakoja žėlinių sudėtį. Gauti rezultatai rodo, jog šešiose tirtose želvietėse 50 % atvejų susiformavo geros kokybės žėliniai, 33,3 % - patenkinami ir 13,7 % - blogi. / In the Master‘s Thesis, spontaneous forest growth in deserted agricultural land is investigated, and the factors which influence the formation of a new forest are assessed. Object of the Thesis: six plots of uncultivated agricultural land in Kaisiadorys district, Zasliai neighborhood. The Aim of the Thesis: to investigate and assess forest growth in the deserted and uncultivated former agricultural land. Methods of Research: in six land plots under investigation, temporary rectangular accounting lots, the area of which is 10 m2 (2 x 5 m), has been excluded. In the accounting plots, the height of self-growing trees have been measured, their species, age, viability and damages have been determined. The data has been processed (i. e. graphical data represented and calculations performed) by using the Microsoft Excel application. Results of the Thesis: the new forest has formed approximately up to 150 meters from the outer wood. Pine, birch and fir are the species which have demonstrated the best growth. The formation of naturally regenerated seedlings is highly affected by the composition of the outer wood stands, the prevalent wind direction, the distance and the habitat. The best growth (4500 units/ha) has been observed in fertile (Nc) habitats, on the southern and eastern side of the forest edge. The most numerous amount of self-growing trees has been found at a distance of 60 – 90 meters from the outer wood stands. The species composition of the outer wood stands affects... [to full text]

Magistro darbe tiriama pušies žėlimo ypatumai pušynuose po neplynųjų kirtimų kirtavietėse nederlingose augavietėse Pašvenčio girininkijoje. Darbo objektas – šešios neplynųjų kirtimų kirtavietės nederlingoje augavietėje Pašvenčio girininkijoje. Darbo tikslas – įvertinti Pašvenčio girininkijos pušies žėlimo kokybę ir jį sąlygojančius veiksnius neplynųjų kirtimų pušynų kirtavietėse Nb augavietėje. Darbo metodai – tyrimai vykdyti 3–8 metų Pašvenčio girininkijos neplynųjų kirtimų kirtavietėse, kuriose buvo tolygiai išdėstytos apskaitos aikštelės sąlyginai vienodais atstumais sklypų įstrižainių kryptimis, siekiant atlikti žėlinių apskaitą ir įvertinti jų kokybę. Matavimai atlikti kirtaviečių sklypuose pasirenkant po 20 m2 arba 10 m2 apskaitos aikšteles. Kiekvienoje apskaitos aikštelėje atlikti šie vertinimai: savaiminukų rūšis ir gausa, savaiminukų gyvybingumas, žolinės dangos agresyvumo laipsnis, ligos. Gautų duomenų apdorojimui, t. y. grafiniam duomenų atvaizdavimui, buvo naudojama Microsoft Excel programa. Darbo rezultatai – apibendrinus gautus duomenis nustatyta, kad Pašvenčio girininkijoje atlikus neplynuosius kirtimus, pušynuose žėlimas vyksta gerai visose tirtose kirtavietėse. Nagrinėtose 6 kirtavietėse vidutinis žėlinių tankis N vid. = 7998 vnt./ha. Pagal rūšinę sudėtį, visose kirtavietėse dominuoja pušies savaiminukai, sudarydama 60– 90% visų medelių ir po kelis procentus – eglės ir beržai. Kirtavietės amžius turi svarbią įtaką pomiškio susiformavimui. Didžiausias pušies... [toliau žr. visą tekstą] / The Master’s thesis analyses peculiarities of pine forests sprouting after non smooth traverse in infertile growth place of Pasventys forestry district. Object of the thesis – The object of the work: six non smooth traverses in infertile growth place in Pasventys forestry district. Aim of the thesis – The aim of the work: is to assess the quality of Pasventys forestry district sprouting and factors causing accidental traverse in pine forests, in infertile growth place. Methods of the research – researches were performed in the non smooth deforestation zones, dating the period of 3–8 years, in Pasventys forestry district. Each non smooth cutting area was divided into equal distances in diagonal directions while trying to do accounting as well as to evaluate their quality. The measurements were performed in 20 to 10 meters accounting fields. The following assessments were performed in each of the recording sites: spontaneous type and their abundance, vitality of spontaneous type, the level of aggression while speaking about grass cover. Microsoft Excel was used for the received data processing, e. i. for graphic representation of data. Results of the thesis – The results of the research: summary of the research found that the spontaneous of pine forestry in Pasventys forestry district performs well in all observed cutting places. The estimated average density of all six cutting places is 7998 units per ha. The self-contained pine is a dominated type consisting 60-90% of all... [to full text]

Baigiamajame darbe analizuojami miško želdinių ir žėlinių ekologiniai ir ekonominiai panašumai, bei skirtumai. Darbo objektas – Radviliškio miškų urėdijos, Aukštelkų girininkijos žėliniai ir želdiniai. Darbo tikslas – nustatyti miško želdinimo ir žėlimo ekologinius ir ekonominius privalumus, bei trūkumus. Darbo metodai – Tyrimo bareliuose gautų faktinių duomenų ekologinė ir ekonominė analizė. Naudojami miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai (7,8,9 priedai). Statistiniai skaičiavimai, urėdijos duomenų analizė. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus, pasirinktuose tyrimo bareliuose Radviliškio miškų urėdijoje, Aukštelkų girininkijos teritorijoje buvo nustatyta: Lf, Ud, Uf augavietėse ekologiniais aspektais tinkamiausias, mišrus atkūrimo būdas, išlaikantis biologinę įvairovę, tikslines medžių rūšis. Ekonominiu požiūriu mišrus atkūrimo būdas vidutiniškai reikalauja 4129 Lt/ha. lėšų, atkuriant želdiniais - 4615 Lt/ha. Mažiausiai reikalaujantis sąnaudų, tai paliekant kirtavietes savaiminiam žėlimui. Jų sąnaudos paruošiant dirvą, pašalinant žolinę augaliją chemiškai ar mechaniškai, bei pagal poreikį po kelių metų pašalinant nepageidaujamą augaliją mechaninių būdų yra - 2103 Lt/ha. Tai mažiausiai reikalaujantis atkūrimo sąnaudų ateities medynai, bet nėra tinkamiausi ekologiniu ir ekonominių (produktyvumo) atžvilgiu. / The final thesis compares and contrasts forest planting and natural vegetation from an ecological and economic point of view. Object – Radviliskis forestry enterprise, Aukstelkai forestry district`s plantings and natural vegetation. Aim – to determine ecological and economic advantages and disadvantages of afforestation and natural vegetation. Methods applied – ecological and economic analysis of actual data obtained from the selected sample plots. Afforestation and reforestation regulations used (Appendixes 7, 8, and 9). Statistical calculations and analysis of the forestry enterprise’s data. Results. Results of investigations in the selected sample plots at Radviliskis forestry enterprise, Auksteliai forestry district territory were as follows: the mixed reforestation method appears to be the most suitable method in Lf, Ud, Uf habitats from an ecological point of view as it helps maintaining biological diversity and target tree species. From an economic point of view, the mixed reforestation method requires approximately 4,129 Lt/ha while reforestation with planting requires 4,615 Lt/ha. The method that requires the modest expenditure is to leave the cleared space for natural regeneration. The expenditure for soil preparation, removal of grass vegetation with chemicals or mechanically, and mechanical removal of vegetation according to need after some years is 2,103 Lt/ha. Such kind of reforestation is the most cost-effective, yet it is not suitable from an ecological and... [to full text]

SANTRAUKA Magistro darbe tiriama augaviečių ir želdinių mišrinimo įtaka eglės želdiniams Zarasų miškų urėdijoje. Darbo objektas – paprastosios eglės gryni ir mišrūs želdiniai įveisti 2001 – 2007 m. skirtingose augavietėse VĮ Zarasų miškų urėdijoje. Darbo tikslas – 1) nustatyti augaviečių ir želdinių mišrinimo įtaką eglės želdiniams; 2) įvertinti želdinių kokybę. Darbo rezultatai – atliekant tyrimus nustatyta augaviečių ir želdinių mišrinimo įtaka eglės želdiniams prigijimo ir susivėrimo fazėje ir įvertinta želdinių kokybė. Buvo gauti tokie rezultatai: prigijimo fazėje eglės želdiniai prasčiau auga Nb augavietėje. Jų vidutinis aukštis po trijų vegetacijos periodų lygus 62 cm ir jie 10% žemesni, nei Nc, 27% žemesni nei Lc, 10% žemesni nei Nd, 11% žemesni nei Ld augavietėje. Želdinių prigijimas grynuose želdiniuose Nb augavietėje 89%, Nc – 84%, Lc – 85%, Nd – 95%, Ld – 94%. Želdinių prigijimas mišriuose želdiniuose atitinkamai Nb – 80%, Nc – 83%, Lc – 84%, Nd- 95%, Ld – 94%. 7 metų želdiniams mišrinimas turėjo neigiamos įtakos želdinių prieaugiui į aukštį Nb, Nc, Lc ir Nd augavietėse. Lc augavietėje mišriuose želdiniuose želdinių vidutinis prieaugis buvo 2 cm didesnis, nei grynuose. / RESUME In master,s work is reseach about the influence of habitat and species composition for Norway spruce afforestrations in Zrasai forist enterprise. Objeckt of work – Norwei spruce afforestrations are cultivated in different habitat wich pure and mixed plantations at 2001 – 2007 in Zarasai forist hause. The aim of work – 1) to establish the influence of habitat and species composition for fir afforestations; 2) to appraise the afforestrations quality. Findings of work – in prodress of exces were extalished influens of habitat and composition of species from tahing in phase grow up Nc habitat better than Nb habitat. Thir midlle high were 62 cm and this is 10% higher than Nb habitat after 3 vegetative periods. Afforestrations density 6% and tahing in 5% higher than Lc habitat. The planting of mixced plantations have beed influense in growing Nb, Nc, Lc and Nd habitats. Afforestrations high were 163 cm in Lc habitat was pure plantations and they were 25 cm or 15% higer than mixed plantations. Afforestations hight was 134 cm in Ld habitat was pure plantations and thei were 9 cm or 6% lower than mixed plantations; yearly invument of fir afforestration were 9% and 4% or 2 cm and 1 cm higer in Nc and Lc pure plantations that mixced plantations per 7 vegetative periods.

Darbo objektas – grynų eglynų pomiškis Lietuvos miškuose. Darbo tikslas – ištirti savaiminio žėlimo priklausomybę eglynuose nuo jų erdvinės struktūros. Darbo metodai : miškų inventorizacijos ir laikinų apskaitos aikštelių duomenų analizės, matematinės statistikos metodai. Darbo rezultatai. Remiantis miškų inventorizacijos bei laikinų apskaitos aikštelių duomenimis, išanalizuotas pomiškio kiekis eglynuose priklausomai nuo jų augavietės, amžiaus, skalsumo bei medyne susidariusių aikščių dydžio. Nustatyta, kad tik 20 % vyresnių nei 40 metų eglynų turi pomiškio. Didžiausias kiekis pomiškio rastas Ld ir Nb augavietėse (1,9 tūkst. vnt./ha). 4 – 12 amžiaus klasių eglynuose didėjant amžiui pastebimas nežymus pomiškio kiekio didėjimas. Ištyrus pomiškio kiekio priklausomybę nuo skalsumo nustatyta, kad skalsumui mažėjant, pomiškio kiekis didėja. Pomiškio kiekis priklausomai nuo aikštės dydžio svyruoja nuo 12 iki 17 tūkst. vnt./ha aikštės plotui didėjant nuo 2 iki 10 arų. / Work subject – Undergrowth of spruce stands in Lithuanian forests. Work objective – To estimate forest grows in itself of spatial structure in spruce stand. Work methods: Data analyses of forest inventory and temporary of free space in forest, mathematical statistics methods. Work results. Was made analyses of spruce undergrowth quantity in different forest site type, age, growing stock and free space size in forest. It was established that 20 % of older then 40 years spruce forests has undergrowth. The biggest amount of growth was found in Ld and Nb forest site types. When age is growing in 4 – 12 age class of spruce the undergrowth quantity is growing too. It is ascertain that undergrowth quantity is rise up when growing stock is felling down. Undergrowth quantity variations of 12 to 17 thous.units/ha when free space size in forest variation of 2 to 10 are.

This doctoral dissertation has been accomplished during the period of 1995-2006 in the Department of Forestry at the Lithuanian University of Agriculture. In Lithuanian forests only one species of genus - small-leaved lime (Tilia cordata Mill.) – is natural. Study aim was to determine the distribution of lime stands in Lithuania, estimate their productivity and phenotypic variation. For the first time distribution of lime stands in different natural forest regions of Lithuania has been analysed. For the first time studies of the phenotypical diversity were conducted, phenotypical diversity in natural stands has been analysed. Phenological forms of small-leaved lime were singled out, their development differences were justified. Yield models for all lime stand sites and site productivity scale for lime stands were designed.For the first time data on the diversity of phenotypical traits and on the influence of environmental factors on phenotypical indices of lime trees were analysed in Lithuanian stands of natural origin. The data may be applied to estimate the possibilities of lime growth in different conditions, forecasting stand productivity. The data on phenotypic diversity may be important to preserve genetic diversity of naturally growing lime stands. For the first time the distribution of lime stands, their species composition in natural forest regions of Lithuania and in different sites were analysed. Yield models of modal stands and site productivity scales for lime... [to full text]