Baigiamajame darbe analizuojami miško želdinių ir žėlinių ekologiniai ir ekonominiai panašumai, bei skirtumai. Darbo objektas – Radviliškio miškų urėdijos, Aukštelkų girininkijos žėliniai ir želdiniai. Darbo tikslas – nustatyti miško želdinimo ir žėlimo ekologinius ir ekonominius privalumus, bei trūkumus. Darbo metodai – Tyrimo bareliuose gautų faktinių duomenų ekologinė ir ekonominė analizė. Naudojami miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai (7,8,9 priedai). Statistiniai skaičiavimai, urėdijos duomenų analizė. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus, pasirinktuose tyrimo bareliuose Radviliškio miškų urėdijoje, Aukštelkų girininkijos teritorijoje buvo nustatyta: Lf, Ud, Uf augavietėse ekologiniais aspektais tinkamiausias, mišrus atkūrimo būdas, išlaikantis biologinę įvairovę, tikslines medžių rūšis. Ekonominiu požiūriu mišrus atkūrimo būdas vidutiniškai reikalauja 4129 Lt/ha. lėšų, atkuriant želdiniais - 4615 Lt/ha. Mažiausiai reikalaujantis sąnaudų, tai paliekant kirtavietes savaiminiam žėlimui. Jų sąnaudos paruošiant dirvą, pašalinant žolinę augaliją chemiškai ar mechaniškai, bei pagal poreikį po kelių metų pašalinant nepageidaujamą augaliją mechaninių būdų yra - 2103 Lt/ha. Tai mažiausiai reikalaujantis atkūrimo sąnaudų ateities medynai, bet nėra tinkamiausi ekologiniu ir ekonominių (produktyvumo) atžvilgiu. / The final thesis compares and contrasts forest planting and natural vegetation from an ecological and economic point of view. Object – Radviliskis forestry enterprise, Aukstelkai forestry district`s plantings and natural vegetation. Aim – to determine ecological and economic advantages and disadvantages of afforestation and natural vegetation. Methods applied – ecological and economic analysis of actual data obtained from the selected sample plots. Afforestation and reforestation regulations used (Appendixes 7, 8, and 9). Statistical calculations and analysis of the forestry enterprise’s data. Results. Results of investigations in the selected sample plots at Radviliskis forestry enterprise, Auksteliai forestry district territory were as follows: the mixed reforestation method appears to be the most suitable method in Lf, Ud, Uf habitats from an ecological point of view as it helps maintaining biological diversity and target tree species. From an economic point of view, the mixed reforestation method requires approximately 4,129 Lt/ha while reforestation with planting requires 4,615 Lt/ha. The method that requires the modest expenditure is to leave the cleared space for natural regeneration. The expenditure for soil preparation, removal of grass vegetation with chemicals or mechanically, and mechanical removal of vegetation according to need after some years is 2,103 Lt/ha. Such kind of reforestation is the most cost-effective, yet it is not suitable from an ecological and... [to full text]

Baigiamajame darbe aptariami kirtavietėse paliekamų pušies biologinės įvairovės medžių ilgalaikio išlikimo neigiamiems aplinkos veiksniams tyrimo rezultatai. Darbo tikslas – surinkti ir įvertinti Nemenčinės miškų urėdijos kirtavietėse paliekamų biologinės įvairovės medžių būklę, kiekį ir išlikimą kirtavietėje. Darbo objektas – plyno kirtimo biržės ir jose palikti biologinės įvairovės medžiai. Darbo metodika. Mokslinės literatūros analizės pagrindu teoriniu aspektu buvo gilinamasi į biologinės įvairovės svarbą ir jos apsaugos priemonių kūrimą bei taikymą. Šiam tikslui pasiekti studijuojamos lietuvių bei užsienio autorių knygos, moksliniai straipsniai, internetinė medžiaga, susijusi su nagrinėjama tema. Tyrimo metu buvo analizuojami keli parametrai: medžių atsparumas aplinkos poveikiams, medžių ilgalaikis išlikimas priklausantis nuo kirtavietės ploto, reljefo, paklotės storio. Darbo rezultatai. Tyrimo metu buvo susisteminta medžių paliekamų bioįvairovei tendencija. Buvo tirtos trijų skirtingų kirtimų metų šešios kirtavietės. Tyrimo metu nustatyta, kad į medžių paliekamų bioįvairovei būklę vis daugiau atsižvelgiama. Kirtimų metu paliekama vis didesnės įvairovės medžių, kurie atrenkami pagal normatyvus, kad būtų kuo ilgaamžiškesnis jų išlikimas. Nemenčinės miškų urėdijoje kirtavietėse po kirtimo praėjus daugiau nei 5 metams daugiausia išliko gyvybingų – žalių – medžių 77 proc. ir tik 23 proc. kitokių nudžiuvusių, nulaužtų ir išverstų medžių. Dauguma žalių medžių dažniausiai... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis presents the pine tree biodiversity and it‘s condition in the clear-felled area had been evaluated in forest areas. Aim of the work – assemble and evaluate the condition, quantity and survival of the trees, left for biological diversity in clear cutting areas in Nemenčinės forestry enterprise. Object of the work – The trees left for the biological diversity in clear cutting areas. Methods of the work – the theoretical aspect of the importance of biodiversity and its conservation and development of the application were analyzed in literature. To achieve this, the Lithuanian and foreign authors, books, scientific articles, online material related to the topic were studied. The study included the analysis of several parameters: tree resistance to environmental factors, long-term survival of the trees from harvesting area, terrain. Result of work - during the studies the biodiversity trend of the pine trees left in the wood clearcuts was structured. Six clearings in three different harvest years have been tested. It have been stated that more and more attention for the biodiversity is considered. During the clear cuttings bigger variety of the trees are left. These trees are selected according to the guidelines in order to make the more durable. After more than 5 years in the Nemenčinės forestry enterprise - the majority of trees in the clearcut forest - 77 % of them - are well growing, lush green trees. However, 23 % of the trees are dead, twisted or dumped... [to full text]