Nepaisant trumpos rotacijos energetinių miško želdinių ekonominės ir ekologinės naudos, Lietuvoje gluosnių plantacijos užima tik 470 ha plotą, 62% plantacijų auga mažo našumo žemės ūkio naudmenose. Potencialiai gluosnių plantacijų veisimui galėtų būti panaudotas 700000ha plotas, kurį šiuo metu sudaro nederlingiausios Lietuvoje žemės. Pagrindinės kliūtys veisiant gluosnių plantacijas yra: nepakankamas šių kultūrų, kaip ateities energetinės žaliavos ar alternatyvos žemės ūkio kultūroms nederlinguose dirvožemiuose įvertinimas; atsainus valstybinių institucijų požiūris į teisinės bei subsidijavimo sistemos kūrimą Lietuvoje. Nuotekų dumblas yra alternatyva sintetinėms trąšoms, dėl ko sumažėja ekonominiai kaštai, o kartu utilizuojama besiklaupianti ir ekologines problemas kelianti atlieka. Lietuvoje dumblas praktiškai beveik nenaudojamas energetinių plantacijų tręšimui dėl pasyvaus nuotekų valymo įmonių veikimo dumblo utilizavimo srityje bei tręšimo nuotekų dumblu sistemos koordinavimo nebuvimo. Dabartinė nuotekų dumblo kokybinė sudėtis lemia, jog maisto medžiagos nuotekų dumble yra limituojantis tręšimą veiksnys. Paskleidus 16 t/ha nuotekų dumblo (kai N mineralizacija 12%) į dirvožemį patektų 90 kg/ha N. Toks kiekis azoto per metus asimiliuojamas stiebų biomasėje ir pašalinamas iš sistemos kartu su produkcija. Dabar egzistuojančias plantacijas tręšiant vien nuotekų dumblu jo būtų sunaudota 12%, o visam, per metus susidarančiam dumblui utilizuoti reikėtų apie 4000 ha plantacijų... [toliau žr. visą tekstą] / Despite the economical and ecological benefit from short rotation energy forests, the development of these plantations is going very passively in Lithuania. There were two main goals of this work: to analyze current situation of development of willow plantations in Lithuania and to evaluate potential of using sewage sludge as substitute for mineral fertilizer for energy plantations. There are 470 ha of willow plantations in the Lithuania and 700000 ha could grow in Lithuania potentially in poor soils as alternative for agriculture crops. A problem of sewage sludge utilization is growing in Lithuania due to following reasons: sewage sludge treatments companies are not active in problem solving and looking for progressive technologies of sewage sludge utilization also the default of management of sewage sludge utilization for energy plantations fertilization. Current qualitative composition of sewage sludge in Lithuania conditions, that application amount of sewage sludge is limited not by heavy metals, but by nutrients (N and P). For this reason it is very important to determine rates, at which sewage sludge can be applied. The amount of 16 t/ha of dewatered swage sludge can be optimal (with assumption of 12% of N mineralization), because 90 kg/ha/yr N would be released to the soil and this amount of N is assimilated in willow stem per year on the average. If all current plantations were fertilized by sewage sludge (at the rate of 16 t/ha/yr), 12% of this organic manure would... [to full text]

SANTRAUKA Magistro darbe tiriama augaviečių ir želdinių mišrinimo įtaka eglės želdiniams Zarasų miškų urėdijoje. Darbo objektas – paprastosios eglės gryni ir mišrūs želdiniai įveisti 2001 – 2007 m. skirtingose augavietėse VĮ Zarasų miškų urėdijoje. Darbo tikslas – 1) nustatyti augaviečių ir želdinių mišrinimo įtaką eglės želdiniams; 2) įvertinti želdinių kokybę. Darbo rezultatai – atliekant tyrimus nustatyta augaviečių ir želdinių mišrinimo įtaka eglės želdiniams prigijimo ir susivėrimo fazėje ir įvertinta želdinių kokybė. Buvo gauti tokie rezultatai: prigijimo fazėje eglės želdiniai prasčiau auga Nb augavietėje. Jų vidutinis aukštis po trijų vegetacijos periodų lygus 62 cm ir jie 10% žemesni, nei Nc, 27% žemesni nei Lc, 10% žemesni nei Nd, 11% žemesni nei Ld augavietėje. Želdinių prigijimas grynuose želdiniuose Nb augavietėje 89%, Nc – 84%, Lc – 85%, Nd – 95%, Ld – 94%. Želdinių prigijimas mišriuose želdiniuose atitinkamai Nb – 80%, Nc – 83%, Lc – 84%, Nd- 95%, Ld – 94%. 7 metų želdiniams mišrinimas turėjo neigiamos įtakos želdinių prieaugiui į aukštį Nb, Nc, Lc ir Nd augavietėse. Lc augavietėje mišriuose želdiniuose želdinių vidutinis prieaugis buvo 2 cm didesnis, nei grynuose. / RESUME In master,s work is reseach about the influence of habitat and species composition for Norway spruce afforestrations in Zrasai forist enterprise. Objeckt of work – Norwei spruce afforestrations are cultivated in different habitat wich pure and mixed plantations at 2001 – 2007 in Zarasai forist hause. The aim of work – 1) to establish the influence of habitat and species composition for fir afforestations; 2) to appraise the afforestrations quality. Findings of work – in prodress of exces were extalished influens of habitat and composition of species from tahing in phase grow up Nc habitat better than Nb habitat. Thir midlle high were 62 cm and this is 10% higher than Nb habitat after 3 vegetative periods. Afforestrations density 6% and tahing in 5% higher than Lc habitat. The planting of mixced plantations have beed influense in growing Nb, Nc, Lc and Nd habitats. Afforestrations high were 163 cm in Lc habitat was pure plantations and they were 25 cm or 15% higer than mixed plantations. Afforestations hight was 134 cm in Ld habitat was pure plantations and thei were 9 cm or 6% lower than mixed plantations; yearly invument of fir afforestration were 9% and 4% or 2 cm and 1 cm higer in Nc and Lc pure plantations that mixced plantations per 7 vegetative periods.

Magistro darbe tiriama 2005-2009 metais Zarasų rajone ne miško žemėje įveistų želdinių kokybė. Darbo objektas – Miško želdiniai įveisti privačioje žemėje Zarasų rajone 2005–2009 metais panaudojant ES struktūrinių fondų paramą (366,37 ha). Darbo tikslas – Nustatyti 2005–2009 metais želdinių įveistų privačioje ne miško žemėje būklę Zarasų rajone. Darbo metodai – Įveistų miško želdinių ir žėlinių vertinimas natūroje atliekamas atrankiniu metodu vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose patvirtinta miško želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodiką. Surinktų duomenų analizė atliekama pasinaudojant programomis MS Excel ir STATISTICA. Darbo rezultatai. Atlikus Zarasų rajone 2005–2009 metais įveistų miškų analizę, gauta, kad su ES skirta parama privačių žemių savininkai įveisė 366,37 ha miškų. Be to, Zarasų urėdija savo lėšomis įveisė 135,52 ha miškų valstybinėse ne miško žemėse. Daugiausia miškų (137,39 ha) įveista 2007 metais, pasinaudojant ES paramos lėšomis. Vidutinis per metus įveisto miško sklypo plotas – 2,47 ha. 2010 metais buvo įvertinta 20 sklypų (33,5 ha), kuriuose 2007 metais įveistas miškas. Miško būklė vertinta pagal miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodiką, nustatyta: vidutinis aukštis, prigijimas – atkritimas, žolinės dangos agresyvumas. Įvertinus gauta, kad 80,0 % sudaro geros kokybės želdiniai, 15,0 % – patenkinami, o 5,0 % – žuvę. Daugumoje vertintų sklypų tikslinės medžių rūšys parinktos teisingai, o priežiūros darbai... [toliau žr. visą tekstą] / Quality of planted forests in non-forest land during 2005-2009 was evaluated in this master thesis. Object of work – On 2005–2009 there were planted 366,37 ha forests with EU support in private land in Zarasai district. 20 plots were selected with different habitats and quality of seedlings was evaluated. The aim of work – To evaluate the quality of planted forests on 2005–2009 in private land in Zarasai district. Research methods – Planted forest were evaluated according to a special methodic approved by Lithuania Republic Ministry of Environment. Collected data were analyzed by MS Excel, STATISTICA programmes. Findings of work – Analysis showed that 366,37 ha of forests on 2005–2009 were planted with EU support. In addition to this, Zarasai Forest Enterprise planted 135,52 ha of forests in non-forest land. The main part of forests were planted in 2007 (137,39 ha). The average plot of planted forests is 2,47 ha. In 2010 there were evaluated quality of forests planted in 2007 (20 plots - 33,5 ha). An average height, falling away of seedlings, aggressiveness of grass were defined. It was evaluated that 80,0 % of planted forests were a good quality, 15,0 % - satisfactory and 5,0 % - died. Consist of species have changed in 6 evaluated plots. In most of evaluated plots objective species were selected correctly. The main causes of satisfactory and bad quality seedlings are bad selection of species in certain habitats and bad care of planted forests.

Darbo tikslas: nustatyti augavietės, įveisimo ir apsaugos technologijų įtaką ąžuolo želdinių būklei. Darbo objektas: Kėdainių miškų urėdijos Dotnuvos bei Skaistgirio girininkijose esantys paskutinio dešimtmečio ąžuolo želdiniai. Metodai: siekiant nustatyti augaviečių, įveisimo ir apsaugos technologijų įtaką ąžuolo želdinių būklei tirti ąžuolo želdiniai Nds; Lds; Nfs; Lfs augavietėse su 2 arba 3 pakartojimais. Naudota miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika, esančia teisės akte Miško atkūrimas ir įveisimas (teisės aktų rinkinys) – Vilnius, 2005, 116 – 121 p. Vadovaujantis šia metodika tirti 7 metų amžiaus ąžuolo želdiniai laikinų apskaitos aikštelių metodu (100 – 400 m ploto), jas išdėstant plote galimai vienodais atstumais, tipingose vietose želdavietės įstrižainių kryptimis. Apskaitos aikštelių skaičius priklausė nuo sklypo ploto: kai sklypo plotas 3 ha ir mažesnis apskaitos aikštelės apėmė ne mažiau 5 % sklypo ploto, kai 4 – 5 ha – 4 %, kai 6 – 10 ha – 3 %, kai daugiau nei 10 ha – 2 %. Apskaitos aikštelėse vertinti šie rodikliai: - vidutinis ąžuolo želdinių aukštis (10 cm tikslumu), pridedant prie jų analogiško aukščio ąžuolo savaiminukus, augančius vienas nuo kito ne arčiau kaip 0,7 m atstumu; - gyvybingų ąžuoliukų skaičius; - elninių žvėrių pažeidimai pagal pažeidimo tipą; - ligų pažeidimai. Tyrimo rezultatai apdoroti dispersinės analizės metodais. Rezultatai: atliktais tyrimais nustatyta, kad didžiausias vidutinis aukštis ir... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of our investigation: to determine the infuence of different sites tipes, planting and protecion technologies on the oak plantations quality. Object of the investigation: 7 years oak plantations in Kėdainiai State Forest Enterprise. Methods: Our investigation was carried out in 100 - 400 m sample plots according to the methodology of statute of reforestation and afforestation in different types of forest sites (Nds; Lds; Nfs; Lfs). According to this metodology sample plots were set out in the diagonal direction on the 7 years oak plantations. Sample plots were used to determine: - middle height of oak stands; - density; - the intensity of injuries made by animals and pathogens. Investigation data was processed using methods of „ANOVA“. Results: it was determined that the greatest heigth of oaks plantations is in Nds and Nfs forest sites; forest sites has no significant effect on oak seedlings density, but it was estimated significant effect on viability of oak plantations; the prevalence of foliar pathogen Oaks midlew is significantly higher in L hydrotope; there is no significant effectiveness between individual shelters and circle-shaped fence; soil preparation has significant effect on viability of oak plantations in L hydrotope.

Magistro darbe tiriama eksperimentiniuose želdiniuose įveistų paprastojo uosio adaptacinių požymių genetinė variacija. Darbo objektas - paprastojo uosio populiacijų pusiausibų palikuonių eksperimentiniai želdiniai. Darbo tikslas - ištirti paprastojo uosio adaptacinių požymių genetinę variaciją ir jos pasiskirstymą bei priklausomybę nuo ekologinių sąlygų juvenaliniame amžiuje. Darbo metodai – Trijuose specialaus dizaino palikuonių genetinio testavimo eksperimentiniuose želdiniuose įvertinta paprastojo uosio iš 140 palikuonių šeimų iš 10 Lietuvos populiacijų ir 180 šeimų iš 14 vakarų Europos populiacijų (27000 medelių) fenologija pagal pumpurų sprogimą ir medelių būklę balais nuo 1 iki 5. Surinkti duomenys apdoroti SAS statistinio paketo programomis ir ����vertinti svarbiausi genetiniai parametrai – genetinių veiksnių (populiacijų ir šeimų) įtaka, genetinė variacija, paveldėjimas, genotipo ir aplinkos sąveika, ekovalentingumas, ir kt. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus buvo nustatyti patikimi ir stipriai išreikšti tarppopuliaciniai genetiniai skirtumai pagal palikuonių adaptacinius požymius. Adaptacinių požymių adityvinės genetinės variacijos koeficientas buvo labai aukštas - skirtinguose želdiniuose siekė 30,3-36,8 %, kas rodo, kad genetiniai skirtumai tarp šeimų labai stipriai išreikšti. Didžiausia adaptacinio požymio - pumpurų sprogimo fenologijos adityvine genetine variacija, ir todėl – genetinės adaptacijos galimybėmis, pasižymėjo Šakių, Telšių, Pakruojo ir Kupiškio... [toliau žr. visą tekstą] / This study aimed at evaluation of genetic variation of adaptive traits of common ash at juvenile age, its distribution and dependence upon ecological conditions. The study was performed in three progeny plantations on 140 open pollination families from 10 Lithuanian populations and 180 families from 14 West European populations. Data on bud flushing phenology, health condition and height growth was collected on 27000 trees and analyzed with Statistical procedures of SAS software, estimating main genetic parameters: influence of genetic factors (populations and families), additive genetic variation, heritability, genotype by environment interaction, ecovalency, etc. Statistical analysis revealed significant genetic differences among populations in adaptive traits of its progeny. Additive genetic variation of traits studied was very high, in different experimental plantations it reached from 30,3 to 36,8 %, thus indicating strongly expressed genetic differences among families. The highest genetic variation of most important adaptive trait, bud flushing phenology, and thus the highest adaptive capacity had progeny from Šakiai, Telsiai, Pakruojis and Kupiškis populations. The levels of genetic variation were not the same in different experimental progeny test plantations established in different environmental conditions. The genotype by environment interaction (G x E) was weak, thus indicating that changes of traits of populations’ progenies are rather small: three Lithuanian... [to full text]

Magistro darbe tiriamas dirvos paruošimo būdo ir pasodinimo vietos įtaka eglės želdiniams. Darbo objektas – Šilutės miškų urėdijos Stemplių, Šiaudėnų ir Žemaičių Naumiesčio girininkijų 1999 - 2005 metų paprastosios eglės želdiniai. Darbo tikslas – nustatyti dirvos paruošimo būdo ir pasodinimo vietos įtaką eglės želdinių prigijimui ir augimui. Darbo metodai – literatūros loginės analizės; apskaitos aikštelių metodas; duomenys apdoroti matematinės statistikos metodais. Darbo rezultatai. Įvertinant dirvos paruošimo būdo ir pasodinimo vietos įtaką eglės želdiniams buvo įvertinti 112 sklypų, iš jų Nc augavietėje 29 sklypuose, Lc – 72 sklypuose, Ld – 11 sklypų. Pagal dirvos ruošimo būdus tyrimo objektai išsidėstė taip: dirva ruošta kauburėliais – 83 objektuose, vagomis - riekėmis (sodinant į šlaitelį) – 15 objektų ir 14 sklypų kai dirva visai neruošta. Pagal medelių pasodinimo vietą tirti objektai pasiskirstė taip: pasodinti kauburėlio viršuje – 36 objektai, kauburėlio šlaite – 47 objektai, vagų – riekių šlaite – 15 objektų ir neruoštoje dirvoje – 14 objektų. Atlikus paprastosios eglės želdinių tyrimus priklausomai nuo dirvos paruošimo būdo ir pasodinimo vietos, gauta jog geriausiai medeliai prigyja, kai dirva ruošta kauburėliais Lc augavietėje. Palyginus gautus duomenis pagal medelių biometrinius rodiklius geriausi rezultatai gauti taip pat, kai dirva ruošta kauburėliais Ld augavietėje. Blogiausiais eglaičių prigijimas ir biometriniai rodikliai yra, kai dirva visai neruošta Lc... [toliau žr. visą tekstą] / In MG work is studding Norway spruce growing depending from soil preparation way and seating place. The work's object - Šilutė's enterprise Stempliai, Šiaudėnai and Žemaičių Naumiestis forestry 1999 – 2005 years Norway spruce plantation. The work's aim - value Norway spruce plantations growth depending from soil preparation way and seating place. The work's methods -literature logical analysis, accounting plots method; statistical methods for data work were used. The work's results. Valued Norway spruce growth depending from soil preparation way and seating place was value 112 plots, from its in Nc place - 29 plots, in Lc - 72 plots, in Ld – 11 plots. From soil preparation way investigation object are: micro rise soil preparation - 83 objects, trench - slice (planting in slant) - 15 objects and in 14 plots when soil not prepared. From sapling growth investigation object divided so: plant in micro rise - 36 objects, micro slant - 47 objects, trench - slice slant - 15 objects and not prepared soil - 14 objects. Navigated Norway spruce plantation investigation depending from soil preparation way and seating place, got, what best plant establishes, when soil preparation micro rise in Lc place. Comparison got information by plant biometrics parameters best result got, when soil preparation in Ld place too. Worst spruce establishes and biometrics parameters are, when soil not prepared in Lc place. In summary, best results find when soil prepared in micro rise.

Magistro darbe tiriami Lc augavietės juodalksnynai, jų paplitimas, taksaciniai rodikliai bei juodalksnynų atsikūrimo galimybės šioje augavietėje. Darbo objektas – Šakių miškų urėdijos Lc augavietės juodalksnynai. Darbo tikslas - nustatyti juodalksnynų paplitimą, našumą ir atsikūrimo galimybes Lc augavietėje Šakių miškų urėdijoje. Darbo metodai – Tyrimams atlikti buvo išrinkti visi brandos amžių pasiekę ir pribręstantys medynai, kuriuose juodalksnis yra vyraujanti medžių rūšis. Iš viso buvo išskirti 43 tokie sklypai. Visuose šiuose sklypuose buvo patikslinta augaviečių identifikacija remiantis įprastais dirvožemio mokslo metodais. Žolinei augalijai ir trakui įvertinti buvo išskirti apskaitos bareliai, kuriose buvo nustatyta jų rūšinė sudėtis ir projekcinis padengimas. Apibūdinant medyną buvo įvertinti visi pagrindiniai taksaciniai medyno rodikliai remiantis miško taksacijos metodais. Juodalksnynų atsikūrimo nustatymui, tyrimai buvo atlikti visose paskutinių penkių metų pagrindinių plynų kirtimų Lc augavietės biržėse. Darbo uždaviniai – Nustatyti juodalksnynų paplitimą Lc augavietėje. Įvertinti Lc augavietės identifikavimą miškotvarkos medžiagoje pagal tyrimų natūroje rezultatus. Atlikti juodalksnynų dendrometrinį įvertinimą. Įvertinti miško žėlimą plynose juodalksnynų kirtavietėse. Darbo rezultatai – Juodalksnynai Lietuvoje už¬ima 136,1 tūkst. ha, arba 6,7% visų medynų ploto. Lc augavietės juodalksnynai sudaro 5,6% bendro juodalksnynų ploto, o Šakių miškų urėdijoje 8,4%... [toliau žr. visą tekstą] / The final thesis makes researches about the Lc black alders habitat, their spread, valuation index and the possibility of regeneration in these habitats. Object of study – black alders in Lc habitat, in Šakiai forest enterprice. Goal of study - to identify the black alders productivity, spread and possibilities of regeneration in Lc habitat, in Šakiai. Methods of study – all the ripe arboretums, where black alder was the main sort, were taken as research objects. There were 43 areas of this type, and in all of these the habitat identification was specified together with dendrometrical assessment. Accounting barels were used to evaluate verdure and undergrowth. So was their sort composition and projection stratification established. The forest valuation was described with arboretum ant methods of afforestation inspections. For the regeneration of black alders possibilities, analysis were made in all bare cutting areas of Lc habitats for the last 5 years. Task of study – Specify the black alders spread in Lc habitat. Evaluate identification of Lc habitat made by forest enterprise, refering the newly made analysis in the place. Do the dendrometrical assessment. Evaluate forest growing in bare cutting areas of black alders. Results of study– The habitats of black alders takes 136100 ha, or 6,7% of all afforestation in Lithuania. 5,6% of all black alders grow in Lc habitat, and 8,4% in Šakiai forest enterprice. After precising black alder habitat in Lc, the results were: 37% -... [to full text]

Darbo objektas. VĮ Rokiškio miškų urėdijos Vyžuonos girininkijos elninių žvėrių populiacijos, jų valdymas, įtaka miško atkūrimui, bei miško želdinių apsaugos priemonės ir jų efektyvumas. Darbo tikslas. Įvertinti VĮ Rokiškio miškų urėdijos Vyžuonos girininkijos elninių žvėrių populiacijas, jų gyvenamą aplinką bei poveikį miškui. Darbo metodai. Literatūrinės loginės analizės ir sisteminės atrankinės apskaitos. Darbo rezultatai. Vyžuonos girininkijos miškuose gyvena šie elniniai žvėrys: Taurieji elniai ( tankis 10,6 vnt.../1000ha.); Briedžiai (tankis 2,4 vnt.../1000ha.); Stirnos (tankis 80 vnt.../1000ha.) Atsižvelgiant į poveikį miško želdiniams bei žėliniams laupant žievę, elninių žvėrių gausą reikėtų išlaikyti nepakitusią. Elninių žvėrių naudojimas yra per mažas. Pagrindinė rūšis turėtų būti taurusis elnias, šalutinė – stirna, nepageidautina rūšis turėtų būti briedis. Miško želdiniai bei žėliniai nuo elninių žvėrių galimo neigiamo poveikio yra saugomi. Vyžuonos girininkijoje dažniausiai naudojama apsaugos priemonė yra repelentai. 2009 - 2010 metų žiemą saugomas plotas sudarė 44,9 ha. / Object of work. Rokiskis Forest Enterprise Forestry Vyžuonų game deer population management, the influence of forest regeneration and forest plantations, protection measures and their effectiveness. Purpose of work. To evaluate the population of the cervines , their surroundings and their influence to the forest. The methods of work. The logical analyses of the literature and systematic rating. The work results. Cervines living in the forests of the forestry Vyzuona are: Red deer (density 10,6 units/1000 ha) Moose (density 2,4 units/1000 ha) Hind (density 80 units/1000 ha) Considering the influence to sprouts and young growth the population should stay consistent. The use of the cervines is too low. Main species should be red deer, secondary hind, moose should be unacceptable. The forest sprouts and young growth have been protected from negative effects or cervines. In the forestry of Vyzuona mainly the repellents are used for the protection. In the year 2009-2010 the protected area was 44.9 ha.

Vilniaus Kalnų parkas – tai parkas esantis pačiame Vilniaus miesto centre, šalia tokių svarbių objektų kaip – Gedimino pilies bokštas, Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, Trijų kryžių paminklas, Gedimino paminklas, katedros aikštė. Reikšmingoje vietoje esantis objektas privalo atrodyti solidžiai, būti sutvarkytas bei puoselėjamas. Todėl atliktas tyrimas, kurio tikslas yra įvertinti Vilniaus Kalnų parko želdinių būklę bei numatyti tvarkymo perspektyvas. Tyrimo esmė – nustatyti parko želdinių rūšinę sudėti ir atsitiktinio pasirinkimo metodu ištirti 1000 medžių būklę, kurie atspindėtų viso parko želdinių būklę. Daugiausia išmatuota paprastojo klevo, paprastosios pušies ir baltosios tuopos želdinių. Šios rūšys sudaro daugiau nei pusę tirtų želdinių skaičiaus. Tyrimo metu buvo ištirta 17 medžių rūšių: specialiomis priemonėmis buvo matuojamas medžių aukštis, liemens apimtis, liemens tiesumas, fiksuojamos ligos, įvairūs mechaniniai pažeidimai. Tyrimo rezultatai surašomi į lentelės ir statistiškai apdorojami. Siekiant patvirtinti, kad tyrimo rezultatai yra objektyvūs, atliekamas palyginimas su VPVKRD saugomais dokumentais. Daroma išvada, kad tyrimo metu surinkti duomenys, skaičiai ir kiti pastebėjimai yra artimi VPVKRD dokumentų duomenims. Todėl tyrimą galima laikyti objektyviai atspindinčiu Kalnų parko želdinių sudėtį ir būklę. Siekiant pagerinti parko ir jo želdinių būklę siūloma sutvarkyti infrastruktūrą, įrengti pasivaikščiojimų takus, suolus... [toliau žr. visą tekstą] / Vilnius Hill Park is situated right in the centre of Vilnius city near such important sites as – The Castle of Gediminas monument, Cathedral Square. Due to its‘ important location the site has to look presentable, tidy ant cherished. Due to this, research was carried out to in order to establish conditiom of plantation in Vilnius Hill Park anh review the options. The essence of this the research is was follows – identyfi park plantation types strength and by randomly selecting of 1000 trees, which could highlight condition of the whole planting and examine their condition. The main examination was carried out on maple, ordinary pine and white poplar. These types make up more than half of examined plantation numbers. During the testing 17 types of treles were examined as follows: height was measured by special equipment, stem size, stem erectness, fixate condition, various mechanical violation. Tests results are recordered on a card and statistically processed. To make sure, that research results are impartial, they are compared to VPVKRD protected documents. Conclusion can be made, that data collected during the research and other findings can be related to VPVKRD documents data. This is why the research can be classed as impartial, showing the true condition of park planting. The following actions can done in order to improve park and planting condition: walking paths can be created; benches and bins can be installed; flower garden can be created.

Investigation subject – 1991-2003 analysis of the condition of the cultivated pine plantations. The subject of graduation dissertation - is the pine plantations planted by Veisiejai forest enterprise as well as Veisiejai forestry from 1991 until 2003. The aim of graduation dissertation - is to analyze the state and the quality of pine plantations planted by Veisiejai forestry from 1991 until 2003 and considering the given results to introduce more effective means planting new pine plantations , not to do former mistakes.