Magistro darbe tiriami Lc augavietės juodalksnynai, jų paplitimas, taksaciniai rodikliai bei juodalksnynų atsikūrimo galimybės šioje augavietėje. Darbo objektas – Šakių miškų urėdijos Lc augavietės juodalksnynai. Darbo tikslas - nustatyti juodalksnynų paplitimą, našumą ir atsikūrimo galimybes Lc augavietėje Šakių miškų urėdijoje. Darbo metodai – Tyrimams atlikti buvo išrinkti visi brandos amžių pasiekę ir pribręstantys medynai, kuriuose juodalksnis yra vyraujanti medžių rūšis. Iš viso buvo išskirti 43 tokie sklypai. Visuose šiuose sklypuose buvo patikslinta augaviečių identifikacija remiantis įprastais dirvožemio mokslo metodais. Žolinei augalijai ir trakui įvertinti buvo išskirti apskaitos bareliai, kuriose buvo nustatyta jų rūšinė sudėtis ir projekcinis padengimas. Apibūdinant medyną buvo įvertinti visi pagrindiniai taksaciniai medyno rodikliai remiantis miško taksacijos metodais. Juodalksnynų atsikūrimo nustatymui, tyrimai buvo atlikti visose paskutinių penkių metų pagrindinių plynų kirtimų Lc augavietės biržėse. Darbo uždaviniai – Nustatyti juodalksnynų paplitimą Lc augavietėje. Įvertinti Lc augavietės identifikavimą miškotvarkos medžiagoje pagal tyrimų natūroje rezultatus. Atlikti juodalksnynų dendrometrinį įvertinimą. Įvertinti miško žėlimą plynose juodalksnynų kirtavietėse. Darbo rezultatai – Juodalksnynai Lietuvoje už¬ima 136,1 tūkst. ha, arba 6,7% visų medynų ploto. Lc augavietės juodalksnynai sudaro 5,6% bendro juodalksnynų ploto, o Šakių miškų urėdijoje 8,4%... [toliau žr. visą tekstą] / The final thesis makes researches about the Lc black alders habitat, their spread, valuation index and the possibility of regeneration in these habitats. Object of study – black alders in Lc habitat, in Šakiai forest enterprice. Goal of study - to identify the black alders productivity, spread and possibilities of regeneration in Lc habitat, in Šakiai. Methods of study – all the ripe arboretums, where black alder was the main sort, were taken as research objects. There were 43 areas of this type, and in all of these the habitat identification was specified together with dendrometrical assessment. Accounting barels were used to evaluate verdure and undergrowth. So was their sort composition and projection stratification established. The forest valuation was described with arboretum ant methods of afforestation inspections. For the regeneration of black alders possibilities, analysis were made in all bare cutting areas of Lc habitats for the last 5 years. Task of study – Specify the black alders spread in Lc habitat. Evaluate identification of Lc habitat made by forest enterprise, refering the newly made analysis in the place. Do the dendrometrical assessment. Evaluate forest growing in bare cutting areas of black alders. Results of study– The habitats of black alders takes 136100 ha, or 6,7% of all afforestation in Lithuania. 5,6% of all black alders grow in Lc habitat, and 8,4% in Šakiai forest enterprice. After precising black alder habitat in Lc, the results were: 37% -... [to full text]

This doctoral dissertation has been accomplished during the period of 1995-2006 in the Department of Forestry at the Lithuanian University of Agriculture. In Lithuanian forests only one species of genus - small-leaved lime (Tilia cordata Mill.) – is natural. Study aim was to determine the distribution of lime stands in Lithuania, estimate their productivity and phenotypic variation. For the first time distribution of lime stands in different natural forest regions of Lithuania has been analysed. For the first time studies of the phenotypical diversity were conducted, phenotypical diversity in natural stands has been analysed. Phenological forms of small-leaved lime were singled out, their development differences were justified. Yield models for all lime stand sites and site productivity scale for lime stands were designed.For the first time data on the diversity of phenotypical traits and on the influence of environmental factors on phenotypical indices of lime trees were analysed in Lithuanian stands of natural origin. The data may be applied to estimate the possibilities of lime growth in different conditions, forecasting stand productivity. The data on phenotypic diversity may be important to preserve genetic diversity of naturally growing lime stands. For the first time the distribution of lime stands, their species composition in natural forest regions of Lithuania and in different sites were analysed. Yield models of modal stands and site productivity scales for lime... [to full text]