Darbo tikslas – Ištirti žėlimo intensyvumą juodalksnynuose ir kokybę lemiančius veiksnius. Darbo uždaviniai – Ištirti žėlimo intensyvumą juodalksnynuose nuo motinio medyno amžiaus, nuo augavietės ir buvusio medyno rūšinės sudėties. Nustatyti žėlimo intensyvumą nuo kirtimui naudotos technologijos. Darbo objektas – Kazlų rūdos mokomosios miškų urėdijos Bagotosios girininkijos juodalksnynai. Darbo metodai – Tyrimui buvo atrinkta 18 juodalksnio biržių, nukirstų 1996-2006 metais. Parenkant kirtavietes, buvo atsižvelgta į tai, kad būtų skirtingos kirtimų technologijos, kad būtų įvairesnėse augavietėse, kad būtų įvairesnė rūšinė sudėtis, bet jose vyrautu juodalksnis. Atrinktuose plotuose buvo uždėtos apskaitos aikštelės, kuriuose siekiant nustatyti juodalksnio žėlimo intensyvumą, buvo atlikti tyrimai: aprašyta ploto charakteristika, nustatytas atauginių ir sėklinių juodalksnio savaiminukų, tame skaičiuje gyvybingų skaičius, kitų medžių rūšių savaiminukų skaičius, išmatuotas aukštesnių medelių aukštis ir storis. Apdorojant tyrimų duomenis, kiekvienam plotui nustatyta atauginio ir sėklinio juodalksnio žėlimo kokybė ir intensyvumas. Pagal miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus įvertinta juodalksnio jaunuolynų būklė ir žėlinių kokybė. Darbo rezultatai – Kas met šalyje plynai iškertama šimtai hektarų juodalksnynų. 87% visų nukirstų juodalksnio kirtaviečių paliekamos žėlimui. Biržės sėkmingai želdosi tada, kai medynai kertami žiemą, kertama sėkliniais metais, kirtavietėse paliekami geri iš... [toliau žr. visą tekstą] / Goal of study – to find the reason of natural regeneration of black alders forests. Task of study – To find the intensity of the regeneration of black alders and to indentify how much does it depends on the main sort, age and the area. To find the intensity of the regeneration which depends on cutting technology Object of study – Black alders forests in Kazlu Rudas ferestry enterprice. Methods of study – There was 18 different areas of blac alders forests cutted in 1996-2006. For the researc of the areas there were been looking for the different technologies of the cutting, with a different forests, but most of all of black alders. In that areas were made special places of the counting, there were done these types of analysis: describtion of the area, counting of the natural regeneration of black alders, regeneration of another type of trees, intensity and the quality of the regeneration of black alders. Made a report of the condition and the quality of a young black alders forests. Results of study– There were cutted hundreds of hectares of black alders forests each year. About 87% of all cutted black alders areas were left to generate. The cutted areas are sucsesfully regenerating if they were cutted in winter time, and the year of the seeding. It is very important to leave the goog quality trees which had grown from the seeds. In the areas there were cutted using the footstalk technology the regeneration of black alders forests was good. In the most of all areas there... [to full text]

Magistro darbe tiriami Lc augavietės juodalksnynai, jų paplitimas, taksaciniai rodikliai bei juodalksnynų atsikūrimo galimybės šioje augavietėje. Darbo objektas – Šakių miškų urėdijos Lc augavietės juodalksnynai. Darbo tikslas - nustatyti juodalksnynų paplitimą, našumą ir atsikūrimo galimybes Lc augavietėje Šakių miškų urėdijoje. Darbo metodai – Tyrimams atlikti buvo išrinkti visi brandos amžių pasiekę ir pribręstantys medynai, kuriuose juodalksnis yra vyraujanti medžių rūšis. Iš viso buvo išskirti 43 tokie sklypai. Visuose šiuose sklypuose buvo patikslinta augaviečių identifikacija remiantis įprastais dirvožemio mokslo metodais. Žolinei augalijai ir trakui įvertinti buvo išskirti apskaitos bareliai, kuriose buvo nustatyta jų rūšinė sudėtis ir projekcinis padengimas. Apibūdinant medyną buvo įvertinti visi pagrindiniai taksaciniai medyno rodikliai remiantis miško taksacijos metodais. Juodalksnynų atsikūrimo nustatymui, tyrimai buvo atlikti visose paskutinių penkių metų pagrindinių plynų kirtimų Lc augavietės biržėse. Darbo uždaviniai – Nustatyti juodalksnynų paplitimą Lc augavietėje. Įvertinti Lc augavietės identifikavimą miškotvarkos medžiagoje pagal tyrimų natūroje rezultatus. Atlikti juodalksnynų dendrometrinį įvertinimą. Įvertinti miško žėlimą plynose juodalksnynų kirtavietėse. Darbo rezultatai – Juodalksnynai Lietuvoje už¬ima 136,1 tūkst. ha, arba 6,7% visų medynų ploto. Lc augavietės juodalksnynai sudaro 5,6% bendro juodalksnynų ploto, o Šakių miškų urėdijoje 8,4%... [toliau žr. visą tekstą] / The final thesis makes researches about the Lc black alders habitat, their spread, valuation index and the possibility of regeneration in these habitats. Object of study – black alders in Lc habitat, in Šakiai forest enterprice. Goal of study - to identify the black alders productivity, spread and possibilities of regeneration in Lc habitat, in Šakiai. Methods of study – all the ripe arboretums, where black alder was the main sort, were taken as research objects. There were 43 areas of this type, and in all of these the habitat identification was specified together with dendrometrical assessment. Accounting barels were used to evaluate verdure and undergrowth. So was their sort composition and projection stratification established. The forest valuation was described with arboretum ant methods of afforestation inspections. For the regeneration of black alders possibilities, analysis were made in all bare cutting areas of Lc habitats for the last 5 years. Task of study – Specify the black alders spread in Lc habitat. Evaluate identification of Lc habitat made by forest enterprise, refering the newly made analysis in the place. Do the dendrometrical assessment. Evaluate forest growing in bare cutting areas of black alders. Results of study– The habitats of black alders takes 136100 ha, or 6,7% of all afforestation in Lithuania. 5,6% of all black alders grow in Lc habitat, and 8,4% in Šakiai forest enterprice. After precising black alder habitat in Lc, the results were: 37% -... [to full text]

Vieni iš pastaruoju metu sparčiai plintančių augalų patogenų – Phytophthora genties patogenai. Šios genties patogenai pažeidžia vertingus vietinius ir iš svetimų kraštų kilusius augalus, augančius natūraliose augavietėse, miestų želdynuose ir medelynuose. Labai svarbu Phytophthora genties įvairių rūšių patogenų sukeliamas ligas kuo greičiau diagnozuoti, nustatyti šių grybų sąveiką su kitų rūšių patogeniniais organizmais bei pažeidžiamomis augalų rūšimis. Šio darbo tikslas – įvertinti juodalksnių (Alnus glutinosa (L.) Gaetrn.), augančių VDU Kauno botanikos sode, pažeistumą Phytophthora genties organizmais: iš infekuotų audinių išauginti ir morfologiškai apibūdinti grynas patogenų kultūras, identifikuoti patogenus naudojant ekspres testą ALERTTM bei išskirti DNR iš infekuotos medienos, lapų ir dirvožemio. Patogenais infekuoti ėminiai buvo auginami 12-oje Petri lėkštelių su morkų gabalėlių terpe ir 11-oje Petri lėkštelių su salyklo ekstrakto su chloramfenikoliu mitybine terpe. Greituoju testu buvo tikrinami 6 dirvožemio pavyzdžiai. Patogenų DNR buvo išskiriama iš infekuotos medienos, lapų ir dirvožemio. Phytophthora genties kolonijų augimo nepastebėta. Ištyrus dirvožemio ėminius buvo gauti teigiami testų rezultatai. Genominės DNR, išskirtos iš medienos bei lapų, koncentracija svyravo nuo 0,64 iki 22,66 ng/ml, o DNR, išskirtos iš dirvožemio, koncentracija svyravo nuo 5,78 iki 10,2 ng/ml. / Pathogens of Phytophthora genus, are very rapidly spreading plant pathogens, recently. Pathogens of this genus negatively effect valuable local plants and those, which are brought from foreign lands ang grow in natural habitats, urban green plantations and arboretums. It is very important to identify diseases, which are caused by this species or other Phytophthora‘s genus pathogens and to identify interaction of these fungi and other pathogenic organisms species, negatively effected plant species. The aim of the study is to assess the damage done by Phytophthora genus organisms to black alders (Alnus glutinosa), growing in VMU Kaunas botanical garden: to morphologically characterize pure culturs of pathogens and grow them from infected tussues, identify pathogens using Express ALERTTM test and extract DNA from infected wood, leaves and soil. Pathogen-infected samples were grown in 12 Petri dishes with carrot medium and in 11 Petri dishes with malt extract and chloramphenicol medium. High-speed test was used for 6 samples of the soil. Pathogen‘s DNA was extracted from infected wood, leaves and soil.Growth of Phytophthora genus polony was not observed. After the analysis of soil-positive test result was obtained. Concentration of genomic DNA from the wood and leaves was 0,64-22,66 ng/ml from leaves and 5,78-10,2 ng/ml from soil.

No description available.

Darbo tikslas – ištirti dotidėjomicetų (Dothideomycetes) ir sordarijomicetų (Sordariomycetes) įvairovę bei ekologines ypatybes aliuviniuose juodalksnynuose ir kormoranų pažeistame pušyne. Darbe pirmą kartą Lietuvoje detaliai ištirta aliuviniuose juodalksnynuose ir kormoranų pažeistame pušyne dotidėjomicetų ir sordarijomicetų rūšių įvairovė ir paplitimas. Sudarytas šiuose miškuose aptiktų grybų rūšių sąvadas. Išaiškintos 72 naujos Lietuvai tirtų aukšliagrybūnų rūšys ir pateikti originalūs jų morfologijos aprašymai. Pirmą kartą Lietuvoje įvertinta aplinkos veiksnių įtaka sumedėjusių bei žolinių augalų dotidėjomicetų ir sordarijomicetų įvairovei. Darbo rezultatai pagilino žinias apie šių grybų paplitimo dėsningumus Europoje saugomuose aliuviniuose miškuose, kas gali būti panaudota šių buveinių biologinės įvairovės išsaugojimui. Kormoranų pažeistame pušyne nustatyti tirtų grybų rūšinės sudėties ir paplitimo ypatumai leidžia įvertinti šių paukščių sukeliamos hipertrofikacijos poveikį pušyno mikobiotai. / The aim of the study was to investigate the diversity and ecological properties of Dothideomycetes and Sordariomycetes in the alluvial black alder forests and the pine forest affected by cormorants. For the first time in Lithuania, detailed investigations were carried out on the diversity and distribution of Dothideomycetes and Sordariomycetes in the above-mentioned forests. The checklist of the study fungi was complied. 72 Dothideomycetes and Sordariomycetes species new to Lithuania were identified and original descriptions of their morphology were provided. The influence of abiotic factors on the diversity of woody and herbaceous plants fungi was evaluated for the first time in Lithuania. The results of the study enhanced the knowledge about the distribution of Dothideomycetes and Sordariomycetes in the alluvial forests protected in Europe, which may be used to protect the biologic diversity of these habitats. The properties of the diversity and distribution of studied fungi in the pine forest affected by cormorants allow assessing the impact of the hypertrophication, caused by these birds on the pine forest mycobiota.

The aim of the study was to investigate the diversity and ecological properties of Dothideomycetes and Sordariomycetes in the alluvial black alder forests and the pine forest affected by cormorants. For the first time in Lithuania, detailed investigations were carried out on the diversity and distribution of Dothideomycetes and Sordariomycetes in the above-mentioned forests. The checklist of the study fungi was complied. 72 Dothideomycetes and Sordariomycetes species new to Lithuania were identified and original descriptions of their morphology were provided. The influence of abiotic factors on the diversity of woody and herbaceous plants fungi was evaluated for the first time in Lithuania. The results of the study enhanced the knowledge about the distribution of Dothideomycetes and Sordariomycetes in the alluvial forests protected in Europe, which may be used to protect the biologic diversity of these habitats. The properties of the diversity and distribution of studied fungi in the pine forest affected by cormorants allow assessing the impact of the hypertrophication, caused by these birds on the pine forest mycobiota. / Darbo tikslas – ištirti dotidėjomicetų (Dothideomycetes) ir sordarijomicetų (Sordariomycetes) įvairovę bei ekologines ypatybes aliuviniuose juodalksnynuose ir kormoranų pažeistame pušyne. Darbe pirmą kartą Lietuvoje detaliai ištirta aliuviniuose juodalksnynuose ir kormoranų pažeistame pušyne dotidėjomicetų ir sordarijomicetų rūšių įvairovė ir paplitimas. Sudarytas šiuose miškuose aptiktų grybų rūšių sąvadas. Išaiškintos 72 naujos Lietuvai tirtų aukšliagrybūnų rūšys ir pateikti originalūs jų morfologijos aprašymai. Pirmą kartą Lietuvoje įvertinta aplinkos veiksnių įtaka sumedėjusių bei žolinių augalų dotidėjomicetų ir sordarijomicetų įvairovei. Darbo rezultatai pagilino žinias apie šių grybų paplitimo dėsningumus Europoje saugomuose aliuviniuose miškuose, kas gali būti panaudota šių buveinių biologinės įvairovės išsaugojimui. Kormoranų pažeistame pušyne nustatyti tirtų grybų rūšinės sudėties ir paplitimo ypatumai leidžia įvertinti šių paukščių sukeliamos hipertrofikacijos poveikį pušyno mikobiotai.