• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 12
  • 2
  • Tagged with
  • 14
  • 9
  • 8
  • 4
  • 4
  • 4
  • 4
  • 4
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Tręšimo įtaka kukurūzų, auginamų grūdams, produktyvumui / Fertilization influence in corn productivity

Magilevičius, Mindaugas 08 June 2009 (has links)
Bandymai buvo atlikti 2007-2008 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje. LŽŪU Bandymų stoties dirvožemis IDg8-k (LVg-p-w-cc) – karbonatingas sekliai glėjiškas išplautžemis (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols). Tyrimo objektas – kukurūzų veislė BAXXAO. Tyrimų variantai: 1. Kontrolė (netręšta); 2. Tikslinis trąšų mišinys – tręšimo norma N204P120 K208; 3. Standartinis mišinys NPK 17-17-17 – tręšimo norma N208P208K208; 4. Standartinis mišinys NPK 18-12-20 – tręšimo norma N187 P125K208; 5. Kompleksinės trąšos NPK 11-9-20+Mg+S+B – tręšimo norma – N229P94K208; 6. Kompleksinės trąšos NPK 17-10-14+S+Zn – tręšimo norma – N252P149K208. Didžiausias kukurūzų biomasės derlius – 18,49 t ha-1 – gautas tręšiant tiksliniu trąšų mišiniu , o mažiausias biomasės derlius – 17 t ha-1, tręšiant standartiniu trąšų mišiniu NPK 17-17-17. Didžiausias kukurūzų grūdų derlius – 8,81 t ha-1 – gautas tręšiant tiksliniu trąšų mišiniu N204P120K208, o mažiausi – 7,86 t ha-1 , tręšiant standartiniais trąšų mišiniu NPK 17-17-17. Kompleksinės trąšos vienoje granulėje nebuvo efektyvesnės už analoginės sudėties vienanarių trąšų mišinius. Atskirų trąšų formų efektyvumo skirtumai buvo gauti tik dėl nevienodo šių trąšų praturtinimo mikroelementais. / Researches, whose purpose were investigate fertilizes mixtures and complex fertilizes influence in corn harvest productivity, trials were carried out in 2007 – 2008 in Lithuanian University of Agriculture. Trial field soil: IDg8-k (LVg-p-w-cc) – carbonate shallow glacious soils. The biggest corns biomass were 18.49 t ha-1 – received when were fertilized with objective fertilizes mixture and the less harvest – 17 t ha-1 – fertilized with standart fertilizes mixture NPK 17-17-17. The biggest corns grains harvest – 8.81 t ha-1 – fertilized with objective fertilizes mixtureN204P120K208, the less – 7.86 t ha-1, when fertilized with standart fertilizes mixture NPK 17-17-17. Complex fertilizes in one granule were not so effective as analogue composition monomial fertilizes mixture.
2

Energetiniai pasėliai: nuotekų dumblo naudojimo tręšimui galimybių vertinimas / Energy crops: a study of potential of sewage sludge usage for fertilization

Tautkevičiūtė, Inesa 25 November 2010 (has links)
Nepaisant trumpos rotacijos energetinių miško želdinių ekonominės ir ekologinės naudos, Lietuvoje gluosnių plantacijos užima tik 470 ha plotą, 62% plantacijų auga mažo našumo žemės ūkio naudmenose. Potencialiai gluosnių plantacijų veisimui galėtų būti panaudotas 700000ha plotas, kurį šiuo metu sudaro nederlingiausios Lietuvoje žemės. Pagrindinės kliūtys veisiant gluosnių plantacijas yra: nepakankamas šių kultūrų, kaip ateities energetinės žaliavos ar alternatyvos žemės ūkio kultūroms nederlinguose dirvožemiuose įvertinimas; atsainus valstybinių institucijų požiūris į teisinės bei subsidijavimo sistemos kūrimą Lietuvoje. Nuotekų dumblas yra alternatyva sintetinėms trąšoms, dėl ko sumažėja ekonominiai kaštai, o kartu utilizuojama besiklaupianti ir ekologines problemas kelianti atlieka. Lietuvoje dumblas praktiškai beveik nenaudojamas energetinių plantacijų tręšimui dėl pasyvaus nuotekų valymo įmonių veikimo dumblo utilizavimo srityje bei tręšimo nuotekų dumblu sistemos koordinavimo nebuvimo. Dabartinė nuotekų dumblo kokybinė sudėtis lemia, jog maisto medžiagos nuotekų dumble yra limituojantis tręšimą veiksnys. Paskleidus 16 t/ha nuotekų dumblo (kai N mineralizacija 12%) į dirvožemį patektų 90 kg/ha N. Toks kiekis azoto per metus asimiliuojamas stiebų biomasėje ir pašalinamas iš sistemos kartu su produkcija. Dabar egzistuojančias plantacijas tręšiant vien nuotekų dumblu jo būtų sunaudota 12%, o visam, per metus susidarančiam dumblui utilizuoti reikėtų apie 4000 ha plantacijų... [toliau žr. visą tekstą] / Despite the economical and ecological benefit from short rotation energy forests, the development of these plantations is going very passively in Lithuania. There were two main goals of this work: to analyze current situation of development of willow plantations in Lithuania and to evaluate potential of using sewage sludge as substitute for mineral fertilizer for energy plantations. There are 470 ha of willow plantations in the Lithuania and 700000 ha could grow in Lithuania potentially in poor soils as alternative for agriculture crops. A problem of sewage sludge utilization is growing in Lithuania due to following reasons: sewage sludge treatments companies are not active in problem solving and looking for progressive technologies of sewage sludge utilization also the default of management of sewage sludge utilization for energy plantations fertilization. Current qualitative composition of sewage sludge in Lithuania conditions, that application amount of sewage sludge is limited not by heavy metals, but by nutrients (N and P). For this reason it is very important to determine rates, at which sewage sludge can be applied. The amount of 16 t/ha of dewatered swage sludge can be optimal (with assumption of 12% of N mineralization), because 90 kg/ha/yr N would be released to the soil and this amount of N is assimilated in willow stem per year on the average. If all current plantations were fertilized by sewage sludge (at the rate of 16 t/ha/yr), 12% of this organic manure would... [to full text]
3

Azotą transformuojančių mikroorganizmų paplitimas ir dinamika įvairaus pH ir skirtingai tręšiamame balkšvažemyje / The spreading and dynamics of microorganisms, witch participate in nitrogen transformation, in different by pH and fertilization albeluvisol

Piaulokaitė - Motuzienė, Loreta 10 February 2006 (has links)
Research aim – to determine the spreading, dynamics and activity of microorganisms, witch participate in soil nitrogen transformation processes, in different by pH and fertilisation level Dystric Albeluvisol (Abd).
4

Žieminių kviečių kokybinių parametrų optimizavimas, naudojant skystąsias trąšas lyderis / Optimization of winter wheat quality traits liquidity fertilizer ‘Lyderis’

Paltarokaitė, Alma 08 August 2007 (has links)
2005 - 2006 metais Lietuvos Žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje, karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols) IDg8-k (LVg-p-w-cc) atlikti tyrimai, siekiant įvertinti žieminių kviečių Titicum aestivum L. derlingumą ir kokybinių rodiklių pokyčius, naudojant skirtingas skystųjų kompleksinių trąšų KAS 32 ir Lyderis 25 - 3 S koncentracijas atskirais javų brendimo tarpsniais. Tyrimams pasirinkta žieminių kviečių veislė Lars, kuri priskiriama gerų kepimo savybių grupei. Nustatyta, kad papildomam žieminių kviečių tręšimui naudojant skystąsias kompleksines trąšas, patikimas derliaus priedas (1,64 – 2,14 t ha-1) gautas visuose variantuose, kuriuose tr��������šta N130 norma per augalų vegetaciją ir variante papildomai tręštame krūmijimosi tarpsnyje (N80) bei bambėjimo tarpsnyje (N20) norma. Žieminių kviečių papildomas tręšimas skystosiomis kompleksinėmis trąšomis gerino grūdų kokybę. Didžiausias kiekis šlapiojo glitimo ir baltymų nustatyta variantuose, kurie papildomai tręšti vėlyvaisiais augimo tarpsniais didesne N norma. / The productivity and quality traits of winter wheat (Triticum aestivum L.) under the influence of different liquidity fertilizers ‘KAS 32’ and ‘Lyderis 25-3S’ on special cereal ripeness were investigated at the Experimental Station of Lithuanian University of Agriculture in 2005-2006. The winter wheat variety ‘Lars’, which ascribable to well cooking group, were grown in the soil on trial fields – carbonate shallow gracious (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols) IDg8-k (LVg-p-w-cc). Our results showed, that using liquid manure for additional fertilization influenced significant yield additive (1.64-2.14 t ha-1) in all experiments, using N130 rate of fertilizers on plant growing season and additionally fertilized on tillering (N80) and stooling (N20) stages. Additional fertilization of winter wheat using liquid fertilizers improved grain quality. The greatest amount of wet gluten and protein were estimated in the experiments, using nitrogen at a premium rate for additional fartilization on late growth stages.
5

Tręšimo ir pirmos pjūties laiko įtaka sėtinio žolyno produktyvumui ir derliaus kokybei / Fertilization and the first harvest time on a playpen sward productivity and yield quality

Čmukas, Arūnas 21 June 2013 (has links)
Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami skirtingai tręšto produktyvaus žolyno ankstyvos ir vėlyvos pirmos žolės pjūties žolynų produktyvumo ir maistingumo vertinimo rezultatai. Darbo objektas – Produktyvus sėtinis pupinių – miglinių žolių žolynas, kuriame tiriamos kompleksinių trąšų normos įvertinant ir skirtingos pirmos pjūties laiko įtaką. Darbo metodai : R.Svipo ūkyje vykdomas tikslusis bandymas, kuriame nustatomas žolyno žaliosios masės ir SM derlingumas, nustatoma išdžiovintos žolės cheminė sudėtis bei svarbiausi žolės maistingumo rodikliai (žalieji proteinai, žalioji ląsteliena, apykaitos (NEL) energija). Darbo rezultatai. Kompleksinių trąšų normos didinimas nuo 200 kg ha-1 iki 500 kg ha-1, iki 20 proc. didino žaliosios masės ir SM derlių. Vėlinant pirmosios pjūties laiką iki birželio 4 d., didėja pirmos žolės derliaus dalis metiniame derliuje. Pjaunant pirmąją žolę gegužės 18 d., tolygiau pasiskirsto atskirų pjūčių derlius metiniame žolyno derliuje. Suvėlinus pirmos žolės pjūtį iki birželio 4 d., padidėjo metinis SM derlius ir santykinai sumažėjo atolų procntinė dalis metiniame derliuje. Anksti nupjautos pirmos žolės pašaras atitiko gyvulių fiziologines reikmes ir kokybiško žolinio pašaro rodiklius. Suvėlinus pirmąją pjūtį, nepaisant didesnio žaliosios masės ir SM derlingumo padidėjimo, esmingai pablogėjo visi pašaro maistingumo rodikliai. / Master's thesis presented differently fertilized grassland productive early and late first-harvest grass sward productivity and nutritional assessment. Object of the work – Productive playpen Fabaceae - Poaceae grass sward, which investigated complex fertilizer rates and different evaluation of the first harvest time influence. Method of the work – R.Svipas farm made an exact test to determine the mass and the green grass DM yield, determined the chemical composition of the dried grass and herbs the most important nutritional indicators (crude protein, crude fiber, metabolism (NRL) energy). The results of work. Complex fertilizer rate increases from 200 kg ha-1 to 500 kg ha-1 to 20 percent. increasing green mass and SM yield. Delaying the harvest of the first time to June 4. Increases the first part of the annual grass crop yield. Cutting the grass on the first of May 18., Evenly distributed in the individual crop yields annual grass yield. Later, the first grass harvest until June 4th. Increased annual DM yield and the relative decrease in the atolls procent part of the annual yield. Early in the first cut of grass for animal feed is matched physiological needs and quality herbal feed rates. Later, the first harvest, despite the increased mass and Green DM yields increase substantially worse all the feed nutrition indicators.
6

Organinių trąšų įtaka sportinės vejos kokybiniams rodikliams / The influence of different organic fertilizers to sport lawn quality rate

Simanaitis, Saulius 21 June 2013 (has links)
Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami 2012 metais „Sostinių golfo klubo" aikštyno sportinės vejos, tręštos skirtingomis organinių trąšų normomis, kokybinių rodiklių tyrimų duomenys. Darbo objektas – Sportinės vejos žolynas tręštas skirtingomis organinėmis trąšomis bei jų normomis. Darbo metodai: Dirvožemio ėminių paėmimas, granuliometrinės sudėties ir agrocheminių rodiklių nustatymas. Žolyno tankumo įvertinimas, nustatant varpinių žolių ūglių skaičių dm2 (naudojantis Ramenskio rėmeliu); chlorofilo kiekio varpinių žolių lapuose nustatymas; vejos žolyno atžėlimo įvertinimas, matuojant žolės aukštį; varpinių žolių šaknų išsivystymo nustatymas, matuojant jų ilgį. Darbo rezultatai. Organinės trąšos turėjo įtakos sportinės vejos kokybiniams rodikliams. Žolyno kokybiniai rodikliai gerėjo visuose tręšimo variantuose, tačiau didžiausią teigiamą įtaką turėjo granuliuotas paukščių mėšlas ir vermikompostas. Tręšimas granuliuotu paukščių mėšlu ir vermi kompostu esmingai gerino sportinės vejos tankumą, chlorofilo kiekį žolių lapuose, žolyno atžėlimą bei žolių šaknų ilgį. Mažesnę įtaką sportinės vejos kokybiniams rodikliams turėjo tręšimas huminėmis trąšomis. / Final work of University Undergraduate/Master Studies 41 pages, 11 figures, 1 tables, 40 references, the Lithuanian language. Object of the research: sports lawn grass. Aim of the research: to evaluate three different organic fertilizers and their concentracions to sport lawn quality rate. Objectives of the research: 1. To reveal soil agrochemical composition; 2. To compare different organic fertilizers and their amounts; 3. To identify sport lawn density, the amount of chlorophyll in sport lawn grass leaves, sport lawn regeneration, sport lawn grass roots lenght. Research methods: review of scientific literature logical analysis and synthesis, statistical analysis, comparative analysis, graphical modeling techniques. Research results: ○ Part One (Organic fertilizers have had influence to sports lawn quality rate). ○ Part Two (Sport lawn quality rate have bin increased in all variantions but the highest influence have bin made by granulated birds manure and vermicompost). ○ Part Three (Birds manure and vermicompost fertilizers increased sport lawn density, the amount of chlorophyll, lawn regeneration and sports lawn roots lenght. The lower influence to sport lawn quality rate have bin made by humic fertilizers).
7

Kultūrų prieaugio ir dirvožemio taršos dėl tręšimo augalininkystės ūkyje įvertinimas / Cultural growth and soil fertilization on crop farm assessment

Gaspariūnienė, Justina 17 July 2014 (has links)
Literatūros šaltiniuose pastaruoju metu teigiama, kad siekiant pasiekti optimaliausią derliaus kiekį žemės ūkyje yra naudojama labai dideli kiekiai ir įvairumas trąšų ir kad taip yra alinamas dirvožemio ariamasis sluoksnis. Todėl magistro darbe iškeltas tikslas yra įvertinti tręšimo įtaką dirvožemio taršai bei trąšų efektyvumą kultūrų prieaugiui agrocenozėse, išanalizuojant žemės ūkio normatyvus. / Literary sources have been stating recently that in order to achieve an optimum harvest quantity huge amounts of fertilisers and their variety are used in agriculture and thus the arable layer of the soil is impoverished. As a result, the objective set in the Master‘s Thesis is to evaluate the influence of fertilisation on contamination of the soil and fertiliser efficiency in respect of crop growth in agrocenoses by performing the analysis of the agricultural norms.
8

Tręšimo įtaka žieminių kviečių grūdų kokybiniams rodikliams / The Influence of Fertilization on Winter Wheat Grain Quality Parameters

Gedraitienė, Marytė 03 June 2011 (has links)
Tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kaip keičiasi fotosintetinių rodiklių intensyvumas ir grūdų kokybė bei derlingumas priklausomai nuo augimo tarpsnio bei tręšimo azotinėmis trąšomis, atlikti 2009-2010 metais. Pigmentų ir tirpiųjų sacharidų kiekis tirtas Agrobiotechnologijos laboratorijoje, o grūdų kokybės rodikliai ištirti AB „Kauno grūdai“ laboratorijoje. Žieminiai kviečiai auginti Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje, kur dirvožemis IDg8-k (LVg-p-w-cc) – karbonatingas sekliai glėjiškas išplautžemis (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols). Tyrimamas pasirinktos dvi žieminių kviečių veislės: labai gerų kepimo savybių ’Ada’ ir gerų kepimo savybių ’Tauras DS’. Buvo tiriama, kaip vegetacijos metu kinta pigmentų ir sacharidų kiekis augalų lapuose ir kaip azoto trąšos įtakojo baltymų, šlapiojo glitimo, sedimentacijos, krakmolo, kritimo skaičiaus pokyčius grūduose ir grūdų derlingumą. Azoto trąšos augaluose skatino bendrą pigmentų kiekio didėjimą, o tirpiųjų sacharidų kaupimuisi esminės įtakos neturėjo. Taip pat azoto trąšos beveik visuose variantuose patikimai skatino baltymų kaupimąsi grūduose, didino sedimentaciją ir šlapiojo glitimo kiekį, o krakmolo kiekis mažėjo atvirkščiai proporcingai baltymų kiekiui. Tręšimas azoto trąšomis visuose variantuose patikimai didino derlingumą. / The research was carried out in the period from 2009 to 2010 to determine the changes in the intensity of photosynthetic characteristics ,grain quality and yield, depending on the growth phase and fertilization with nitrogen fertilizer. The amount of pigments and soluble sugars was investigatd in the laboratory of Agrobiotechnology and the indicators of grain quality were explored in the laboratory of JSC „Kauno grūdai“. Winter wheat were grown in the Experimental Station of Lithuanian University of Agriculture, where the soil is IDg8 k (LVD-pw-cc) - calcareous shallow Luvisols (Calc (or) i Epihypogleyic Luvisols). Two varieties of winter wheat were selected for the experimental study: ’Ada’ with a very good baking properties and ’Tauras DS’ with good baking properties. The research focused on how vegetation changes affect the pigment and sugars content in the plant leaves, as well as the influence of nitrogen fertilizers on the grain yield and changes in content of protein, wet gluten, sedimentation and starch in the investigated grain. The results suggest that the nitrogenous fertilizers stimulated the overall growth of the cultivar, the pigment content but it had no significant effect on the accumulation of soluble sugars .Moreover, almost in all cases of the nitrogen fertilizer treatments it significantly promoted the accumulation of grain protein, increased sedimentation and wet gluten content however the starch content decreased inversely with the protein. The grain... [to full text]
9

Investigation of fermented waste and technologies of disposal / Fermentuotų atliekų tyrimai ir panaudojimo technologijos

Čepanko, Violeta 28 June 2010 (has links)
Object of the work – the fermented solid waste (substrate) and liquid (filtrate) fractions and their technologies of disposal. The key aim of this work is to analyse and evaluate the possibilities of using fermented wastes (sewage sludge, swine and poultry manure, fruit and vegetable waste, and grain) for fertilisation, composting and incineration taking into account their elementary composition and a level of pollution with heavy metals. Carry out an evaluation of gaseous pollutant (NOx) emissions from the process of incineration through the employment of a digital model. / Tyrimų objektas – fermentuotų atliekų kietoji (substratas) ir skystoji (filtratas) frakcijos bei jų panaudojimo technologijos. Darbo tikslas – išnagrinėti bei įvertinti fermentuotų atliekų (nuotekų dumblo, kiaulių ir vištų mėšlo, vaisių su daržovėmis bei žliaugto) panaudojimo tręšimui, kompostavimui bei deginimui galimybes atsižvelgiant į jų elementinę sudėtį ir užtaršos lygį sunkiaisiais metalais. Atlikti šių atliekų deginimo proceso metu išsiskiriančių dujinių teršalų (NOx) įvertinimą naudojant skaitinį modelį.
10

The regularities of biopotential formation of spring oilseed rape (Brassica napus L.) fertilized at different intensity in the crops differing in stand density / Skirtingu intensyvumu tręštų vasarinių rapsų (Brassica napus L.) biopotencialo formavimosi dėsningumai įvairaus tankumo pasėliuose

Kosteckas, Robertas 07 May 2012 (has links)
The experimental objective. The study was designed to establish the effects of crop stand density and fertilization on spring rape productivity. Statements to be defended: 1. Crop stand density and plant supply with nutrients affect the penetration of photosynthetically active radiation to the soil surface and various heights of crop canopy. 2. Under favourable nutritional conditions, spring rape reaches the maximum photosynthetic productivity at flowering in a crop with a lower stand density; while under less favourable conditions, the maximum photosynthetic productivity at flowering is achieved in a crop with a higher stand density. 3. Under favourable nutritional conditions, at optimal crop stand density, spring rape accumulates the highest content of nutrients in the above-ground plant part at flowering stage. 4. In differently fertilized spring rape crops weed occurrence is determined by plant number per unit area, light regime and meteorological conditions. 5. Under favourable nutritional conditions, having formed an optimal spring rape crop, the plants become more resistant to the dark leaf and pod spot, verticillium wilt, sclerotrinia stem rot and rape stem pests; however, the crop remains susceptible to phoma stem canker. 6. Diverse photosynthetic conditions in differently fertilized spring rape crops differing in stand density determine formation of the above-ground and root mass of spring rape plants. 7. Spring rape yield formation depends on the number of... [to full text] / Tyrimų tikslas – nustatyti pasėlio tankumo ir tręšimo įtaką vasarinių rapsų pasėlio produktyvumui. Ginamieji disertacijos teiginiai: 1. Pasėlio tankumas ir augalų aprūpinimas maisto medžiagomis daro įtaką fotosintetiškai aktyvios radiacijos prasiskverbimui į dirvos paviršių ir įvairius vasarinių rapsų pasėlio ardus. 2. Palankiomis mitybos sąlygomis vasariniai rapsai fotosintezės produktyvumo maksimumą žydėjimo tarpsniu pasiekia retesniame pasėlyje, o augdami mažiau palankiomis – tankesniame pasėlyje. 3. Palankiomis mitybos sąlygomis esant optimaliam pasėlio tankumui vasariniai rapsai žydėjimo tarpsniu antžeminėje dalyje sukaupia didžiausią maisto medžiagų kiekį. 4. Skirtingai tręštuose vasarinių rapsų pasėliuose piktžolių plitimą lemia augalų skaičius ploto vienete, šviesos režimas ir meteorologinės sąlygos. 5. Palankiomis mitybos sąlygomis suformavus optimalų vasarinių rapsų pasėlį augalai tampa atsparesni juodosios dėmėtligės, verticiliozės, baltojo puvinio ir rapsų stiebų kenkėjų pažeidimams, tačiau išlieka jautrūs fomozės pažeidimams. 6. Nevienodos fotosintezės sąlygos skirtingai tręštuose, nevienodo tankumo vasarinių rapsų pasėliuose lemia vasarinių rapsų antžeminės ir šaknų masės formavimąsi. 7. Vasarinių rapsų derliaus formavimąsis priklauso nuo augalų skaičius ploto vienete bei jų aprūpinimo maisto medžiagomis. 8. Palankiomis mitybos sąlygomis didžiausias energetinis efektyvumas gaunamas retesniame vasarinių rapsų pasėlyje, o nepalankiomis – tankesniame.

Page generated in 0.0303 seconds