Darbe sprendžiama atliekų tvarkymo Šilutės rajone problema. Darbo tikslas: ištirti komunalinių atliekų tvarkymo Šilutės rajone analizę ir numatyti priemones jų tvarkymui gerinti. Atlikta literatūros šaltinių ir atliekų tvarkymo rajone analizė, teoriškai apskaičiuota komunalinių atliekų bei kuro šilumingumas, deginių kiekis ir koncentracija ore, jos mažinimo galimybės didinant oro kiekį atliekoms deginti. Nustatyta, kad sudegintus metų laikotarpyje 18919,5 t degiųjų komunalinių atliekų bei kurą, būtų pagaminta 197,71GJ šilumos, kad deginių koncentracija neviršiją LAND 12-98 leidžiamų normų. Deginant komunalines atliekas šilumingiausias yra plastikas 24655 kJ, o deginant kurą didžiausią šilumingumą išskiria dujos 49853 kJ. Norint pagerinti atliekų tvarkymą Šilutės rajone, reikia plėtoti konteinerinę atliekų surinkimo ir transportavimo sistemą, įrengti bent dvi stambiagabaritinių atliekų deponavimo aikšteles, diegti atliekų rūšiavimą, jas utilizuoti, bei deginti, kad gautumėme gamybos žaliavas ir šiluminę energiją. / The paper dealt with the waste problem in the Šilute district. The aim of the work is to study municipal waste in Šilute district analysis and provide their management. Analysis of the sources of literature and waste management in the district have been performed, theoretically calculated municipal waste and fuel calorific capacity, quantity and concentration of gases in the air, reducing concentration of increasing the amount of the air for burning waste. It was established that 18919,5 t of waste burned in a year would produce 197,71GJ of heat and the concentration of oxides does not exceeds the norms allowed by LAND 12-98. Experiments have shown that most calorific of waste burned is plastic 24655 kJ, most calorific of fuel burned is gas 49853 kJ. To improve waste management in Šilute district needs to develop a container collection and transportation system, install at least two major dimensions waste deposit sites, introduction of waste sorting, recover and burn to get all the raw materials and production of thermal energy.

The quality of asphalt depends on quality and type of components. The e main characteristic of asphalt is the composition – binder content and aggregate graduation. There are developed many methods for the evaluation of asphalt content. This work analyzes the methods of asphalt content determination. Also there are compared to methods: solvent extraction and ignition method. For the evaluation of these methods the researches of 50 samples have been made. The samples were taken from the asphalt pavement and others were made in laboratory. When results of research were analyzed by principles of statistics. The conclusions and recommendations are presented at the end of the research paper.

Nowadays the majority of the companies stocking services of central heats face to the necessity to modernize the sources of the heat generation. In this Master’s Work there are analysing “Radviliškio šiluma” companies feeding the heat, boiler – houses in Radviliškis, the opportunities of the investments in order to reduce the prime cost of feeding the heat in their heat system. There are analyzing these alternatives: the basic variant, the peat burning, the cogeneration installing, and the optimization of the individual parts of the pipeline in the heat system. All alternatives are compared using the method of the proximity to the ideal point. In order to appraise the results there was used the computer tool energyPRO. This computer tool summed up the constant and permanent inputs, the inputs of the system’s service, the inputs of the waste, and the costs of the environmental pollution and the prime cost of the heat energy. There was estimated the way of the optimal heat feeding – the cogeneration installing - comparing the significance of the criteria of the evaluation. The method of the proximity to the ideal point could be used in comparison of other alternatives and criteria of the evaluation.

Nacionaliniai teršalų limitai nustatomi keturiems teršalams – sieros dioksidui (SO2), azoto oksidams (NOx), lakiesiems organiniams junginiams (LOJ) ir amoniakui (NH3). Šių junginių emisijų iš kogeneracinių jėgainių sklaida aplinkos ore, atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui įvertinimą, yra apskaičiuojama remiantis tik kogeneracinių jėgainių gamintojų pateikiamais duomenimis. Šio darbo tikslas – ištirti biodujas deginančio kogeneratoriaus deginių emisijas. Siekiant įvertinti iš kogeneratorių išmetamų biodujų degimo produktų emisijas į aplinką, atlikti eksperimentiniai ir teoriniai tyrimai. Teoriniame tyrime skaičiuojami kogeneratoriuose deginant biodujas į atmosferą išmetamų azoto oksidų (NOx), anglies monoksido (CO), sieros dioksido (SO2) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekiai. Eksperimentinių tyrimų metu buvo atlikti deginių NO, NOx, SO2, CO emisijų ir biodujų sudėties (CH4, H2S) matavimai. Šiame darbe yra pateikiami eksperimentinių ir teorinių tyrimų metu gautų rezultatų panašumai ir skirtumai. / The national emission ceilings set for four pollutants – sulfur dioxide (SO2), nitrogen oxides (NOx), volatile organic compounds (VOC) and ammonia (NH3). Spread in the air of these compounds from cogeneration plants, when planning economic activities on the environmental assessment, it is based solely on data presented by cogeneration units producers. The aim of this work – to investigate exhaust emissions, after biogas combustion in cogeneration unit. In order to evaluate the emissions from biogas cogenerator combustion into the environment, experimental and theoretical studies are made. Theoretical study calculates emissions from biogas burning cogenerator, in the atmospheric of nitrogen oxides (NOx), carbon monoxide (CO), sulfur dioxide (SO2) and volatile organic compounds (VOC) emissions. Experimental studies were carried out measurements of exhaust emissions NOx, SO2, CO and biogas composition of CH4, H2S. In this work are the similarities and differences between experimental and theoretical researches results.

Object of the work – the fermented solid waste (substrate) and liquid (filtrate) fractions and their technologies of disposal. The key aim of this work is to analyse and evaluate the possibilities of using fermented wastes (sewage sludge, swine and poultry manure, fruit and vegetable waste, and grain) for fertilisation, composting and incineration taking into account their elementary composition and a level of pollution with heavy metals. Carry out an evaluation of gaseous pollutant (NOx) emissions from the process of incineration through the employment of a digital model. / Tyrimų objektas – fermentuotų atliekų kietoji (substratas) ir skystoji (filtratas) frakcijos bei jų panaudojimo technologijos. Darbo tikslas – išnagrinėti bei įvertinti fermentuotų atliekų (nuotekų dumblo, kiaulių ir vištų mėšlo, vaisių su daržovėmis bei žliaugto) panaudojimo tręšimui, kompostavimui bei deginimui galimybes atsižvelgiant į jų elementinę sudėtį ir užtaršos lygį sunkiaisiais metalais. Atlikti šių atliekų deginimo proceso metu išsiskiriančių dujinių teršalų (NOx) įvertinimą naudojant skaitinį modelį.

Atliekų valdymo problema šiandien aktuali daugeliui ES valstybių, įgyvendinančių ES atliekų valdymo politiką. LR dar tik žengia pirmuosius žingsnius, pertvarkydama atliekų valdymo sistemą. Atliekų tvarkymas įstatymuose apibrėžiamas priemonė, bet ne kaip nuoseklus valdymo procesas. Tai sukelia nesusipratimų valdžios struktūrose. Didžiausia atsakomybė tenka savivaldybėms, jos įgyvendina atliekų tvarkymą tiesiogiai, o valdymo klausimus turinčios spręsti valdžios institucijos, dubliuodamos viena kitos veiklą, nepriima radikalių sprendimų, kurie šiandien jau būtini. Tvirtas požiūris į šią problemą ir raginimas kurti atliekų deginimą buvo išsakytas ir pačios prezidentės Dalios Grybauskaitės 2009 m. rugsėjo 2d, Kaune vykusiame susitikime su Kauno miesto savivaldybės vadovais, raginusios greitu metu imtis veiklos, kadangi žinoma, jog LR yra remiama ES, yra ir įsipareigojusi ES. Išanalizuotos direktyvos, įstatymai, planai, ataskaitos įgalina teigti, kad būtinas valdančių struktūrų greitas sprendimų priėmimas ir tikslų įgyvendinimas, apibrėžiant įstatymuose tiksliau institucijų pareigas ir užduotis, imantis sukauptų atliekų gyvavimo ciklo pratęsimo, įvertinant LR valstybės piliečių sąmoningumą atliekų tvarkyme (diegiamos naujovės įsitvirtina negreitai, o atliekos kaupiasi sparčiai). / Waste management problem in today's relevant for many EU countries to comply with EU waste management policy. Republic of Lithuania yet just takes its first steps in restructuring of the waste management system. Waste management legislation is defined as a tool rather than as a management process. This leads to misunderstandings inside power structures. The main responsibility lies with the municipalities, they implement waste management directly, and the authorities having to address governance issues, duplicating each other's activities does not accept radical solutions, which today are essential. Robust approach to this problem and call for the incineration of waste has been expressed by president Dalia Grybauskaite on 2009 September 2nd at a meeting with Kaunas municipality heads, she called in short time to take action, since it is known that RL is supported by the EU, is committed to the EU. Analyzed directives, laws, plans, reports allows to assert that the rapid decision-making and implementation of the objectives is necessary for managing structures, defining duties and tasks of the authorities more precisely, through the extension of the life cycle of the waste generated, taking the RL state citizens' awareness of waste management (innovation far from gaining ground, and waste builds up quickly).