Darbą sudaro trys dalys: atliekų tvarkymo sistemos teoriniai aspektai, analitinė dalis, kurioje analizuojami atliekų kiekio pokyčiai Lietuvoje bei Kauno regione ir atliekamas specifinio atliekų srauto valdybos efektyvumo tyrimas. Trečia dalis – praktinis problemos sprendimo pasiūlymas. Darbas baigiamas išvadomis. Tyrimo pagrindą sudarė duomenys, gauti iš pirminių informacijos šaltinių (respondentų) – tai vienas iš pačių patikimiausių būdų gauti duomenis, reikalingus tyrimo tikslui pasiekti. Tyrimo duomenys gauti panaudojus apklausos metodą - asmeninį interviu. Atliekų tvarkymas Lietuvoje yra tarp prioritetinių aplinkos apsaugos krypčių. Šiuo metu ypač didelis dėmesys yra skiriamas komunalinių atliekų surinkimui, antriniam žaliavų perdirbimui, sąvartynų tvarkymui bei pavojingų atliekų tvarkymo sistemos kūrimui. Darbe analizuojama aktuali atliekų tvarkymo sistemos problema. Lietuvoje šiuo metu susidaro apie 1 mln. tonų atliekų. Susidarančių komunalinių atliekų kiekis turėtų būti dar mažesnis ir siekti apie 750 tūkst. t. Laikoma, kad didžiuosiuose miestuose susidaro apie 300 kg, mažesniuose miestuose (rajonų centruose) - apie 220 kg, o gyvenvietėse ir kaimo vietovėse - apie 70 kg komunalinių atliekų vienam gyventojui. Didžioji dalis nepavojingų atliekų deponuojama sąvartynuose (44%), kiek mažiau (36%) nepavojingų atliekų yra saugoma – jas daugiausia sudaro nuotekų valymo ir kitoks dumblas bei mineralinės atliekos. Maždaug 7% nepavojingų atliekų eksportuojama arba tvarkoma kitais... [toliau žr. visą tekstą] / Without new initiatives, waste volumes are projected to continue to rise in the foreseeable future. Waste also often represents a loss of valuable resources, many of which are scarce and could be recovered and recycled. As society gets wealthier and ever more productive, the demand for products increases. The Municipal Waste Management Strategy for Kaunas Region will follow the objectives and targets of the National Waste Management Strategy Plan. Therefore, the general objective of the regional waste management is to provide acceptable, environmentally sound and cost-effective waste management services in accordance with the requirements in the national legislation, standards and strategies, which are based on the EU waste management legislation. Furthermore, it is the objective of the regional waste management system to improve the efficiency of waste management system and to provide waste management services to all inhabitants against an affordable fee. Kaunas Regional Waste Management Company (Kaunas Region Waste Management Centre - KRWMC) was established as a closed stock company jointly owned by the Municipalities of the Kaunas Waste Management Region in 2005. KRWMC shall undertake the functions delegated by the municipalities of the region. Growing number of vehicles the amount of used tyres are growing too. 12 000 – 14 000 tones waste tyres are generated each year in Lithuania, about 3 000 tones are collected, it is about 21% of generated amount. Year by year the used... [to full text]

Santrauka Privačių miškų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos teisinis reguliavimas Privatūs miškai – ir atgaiva sielai, ir turtas. Jie „reguliuoja“ aplinkos drėgmės balansą ir ne be reikalo vadinami ir planetos plaučiais – sugeria anglies dvideginį bei praturtina orą deguonimi. Be to, miškai - atsinaujinančios energijos šaltinis. Jie teikia ne tik medieną, bet ir neišsemiamų rezervų poilsiui bei dvasinei atgaivai. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo teisinis reglamentavimas išlieka vienu svarbiausių miškų ūkio politikos instrumentų, padedančių užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimą privačios nuosavybės teise valdomuose šalies miškuose, o taip pat užtikrinančių šių miškų išsaugojimą ateities kartoms. Miškus reikia naudoti laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie reglamentuoja privačių miškų naudojimą, tvarkymą, apsaugą, taip pat saugoti nuo žalingo poveikio bei pasekmių. Miškas yra ypatingas nuosavybės teisės objektas, turintis svarbią reikšmę visai visuomenei, atmosferai ir kitiems gyvybiniams planetos egzistavimo veiksniams. Svarbiausi šiandieninio miškų ūkio uždaviniai yra išlaikyti miškų bioįvairovę, jų produktyvumą, tęstinumą, atsikūrimo galimybę, gyvybingumą bei potencialą dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines, socialines funkcijas vietiniame, nacionaliniame ir visuotiniame lygmenyje, nedarant žalos kitoms ekosistemoms. / Summary Juridicial regulation over (of) private forests usage, management and protection Private forests are bliss for soul and wealth as well. They „control“ humidity balance of the atmosphere and are named lungs of the planet not without necessity- they absorb carbon dioxide and enrich the air with oxygen. The forests also are source of resuming energy. They provides not only wood, but unfailing reserves for the rest and morale blessing as well. Juridistical regulation of the private forests clearing and usage persists the one of the main instruments of the forestry politics, supporting secure realization of society interests in the national forests owned by proprietorship right and also supporting conserve of these forests for the generations yet unborn. Forests must be exploiting under the statutes and other law acts, which regulates forest usage, clearing and security, also protect them from harmful action and results. Forest is special proprietorship object in possession of importance to the all society, atmosphere and other vital factors of planet being. The main problems of forestry today are to keep biodiversity of the forests, their productivity, succession, potential of regenerative, vitality and potential today and in the future to do ecological, economical and social functions in the local, national and general level without detriment to other ecosystems.

Karinis paveldas Lietuvoje, jo apsaugos ir tvarkymo problemos (1940-2005 m.) Lietuvos karinis paveldas – viena istoriškai plačiausių kultūros paveldo dalių. Nuo pat valstybės susidarymo Lietuva visą savo energiją skyrė karybai, todėl buvo pasiekta ne mažai laimėjimų karo technikoje bei organizacijoje. Po paskutiniojo Respublikos padalijimo iki XX a. II p. įtvirtinimų statymas Lietuvos teritorijoje jau buvo svetimųjų prerogatyvoje. Nepaisant šios kultūros paveldo objektų reikšmės, karinis paveldas nėra reglamentuotas kaip kompleksinis kultūros vertybių apsaugos objektas, o ir pati karinio paveldo sąvoka taikytina apibūdinant tik gynybinius įtvirtinimus. Tačiau šiai kultūros paveldo objektų grupei priskiriami visi patvariosios ir lauko fortifikacijos objektai – tiek gynybiniai, tiek apgulties įtvirtinimai. Lietuvos karinis paveldas atspindi fortifikacijos raidą, reprezentuoja techninę pažangą, Vakarų Europos fortifikacijos mokyklų pavyzdžius. Ypač pažanga atsispindi bastioninėje fortifikacijoje. Tačiau dėl sudėtingos šio periodo fortifikacijos terminijos dažnai klystama įvardinant karinius įtvirtinimus. Objektai įvardijami skirtingais vardais, kartais sąvokos dubliuojasi, o dažnai ir visai neatitinka įtvirtinimo funkcijų. Ne mažai pasitaiko prieštaravimų tarp tyrinėtojų, priskiriant karinį objektą vienai ar kitai fortifikacijos grupei. Taip pat prieštaros kyla priskiriant objektus, kurie neatliko nei gynybinės, nei puolamosios funkcijos, karinio paveldo objektų grupei. Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / Military Heritage in Lithuania: Conservation and Maintenance Problems (1940-2005) The military heritage of Lithuania is historically one of the broadest components of Lithuanian cultural heritage. From her very inception, the state Lithuania has exerted all her energies toward military science, achieving much in technology and organisation. After the final partition of the Republic until the second half of the twentieth century, the erection of fortifications was the prerogative of foreigners. In spite of the significance of these kinds of cultural heritage sites and objects, military heritage remains unregulated as a combined subject for the protection of cultural values, and the very concept of military heritage has and is being applied only to defensive fortifications. Nonetheless, all architectural and earthwork fortification objects and sites – defensive as well as siege works – are assigned to this group of cultural heritage sites and objects. The military heritage of Lithuania reflects the development of fortification construction and technical progress using the examples provided by the Western European school of fortification. Progress is especially represented in bastion fortification construction. Due to the complex terminology of fortifications of this period, however, errors are frequently made in correctly describing military fortifications. Objects and sites are called different things, concepts often overlap and frequently don’t correspond at all with the... [to full text]

Darbe sprendžiama atliekų tvarkymo Šilutės rajone problema. Darbo tikslas: ištirti komunalinių atliekų tvarkymo Šilutės rajone analizę ir numatyti priemones jų tvarkymui gerinti. Atlikta literatūros šaltinių ir atliekų tvarkymo rajone analizė, teoriškai apskaičiuota komunalinių atliekų bei kuro šilumingumas, deginių kiekis ir koncentracija ore, jos mažinimo galimybės didinant oro kiekį atliekoms deginti. Nustatyta, kad sudegintus metų laikotarpyje 18919,5 t degiųjų komunalinių atliekų bei kurą, būtų pagaminta 197,71GJ šilumos, kad deginių koncentracija neviršiją LAND 12-98 leidžiamų normų. Deginant komunalines atliekas šilumingiausias yra plastikas 24655 kJ, o deginant kurą didžiausią šilumingumą išskiria dujos 49853 kJ. Norint pagerinti atliekų tvarkymą Šilutės rajone, reikia plėtoti konteinerinę atliekų surinkimo ir transportavimo sistemą, įrengti bent dvi stambiagabaritinių atliekų deponavimo aikšteles, diegti atliekų rūšiavimą, jas utilizuoti, bei deginti, kad gautumėme gamybos žaliavas ir šiluminę energiją. / The paper dealt with the waste problem in the Šilute district. The aim of the work is to study municipal waste in Šilute district analysis and provide their management. Analysis of the sources of literature and waste management in the district have been performed, theoretically calculated municipal waste and fuel calorific capacity, quantity and concentration of gases in the air, reducing concentration of increasing the amount of the air for burning waste. It was established that 18919,5 t of waste burned in a year would produce 197,71GJ of heat and the concentration of oxides does not exceeds the norms allowed by LAND 12-98. Experiments have shown that most calorific of waste burned is plastic 24655 kJ, most calorific of fuel burned is gas 49853 kJ. To improve waste management in Šilute district needs to develop a container collection and transportation system, install at least two major dimensions waste deposit sites, introduction of waste sorting, recover and burn to get all the raw materials and production of thermal energy.

Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti UAB „Toksika“ pagrindinės įmonės daromą ir potencialų poveikį aplinkai ir jo mažinimo priemones bei įmonės veiklos atitiktį aplinkos apsaugą bei darbo saugą reglamentuojančių Lietuvos respublikos teisės aktų reikalavimams. Darbe nagrinėtas įmonės vykdomas technologinis procesas bei jo poveikis ir taikomos prevencinės ir poveikio mažinimo priemonės atmosferos orui, paviršiniam bei požeminiam vandeniui, dirvožemiui, kraštovaizdžiui ir bioįvairovei, įmonės darbuotojų saugai bei sveikatai, pasirengimas galimoms avarinėms situacijoms, įvertinta esama aplinkos vadybos sistema. Išanalizavus visus įmonės veiklos aspektus, galima teigti, kad UAB „Toksika“ veikla nedaro reikšmingo neigiamo poveikio atmosferos orui. Vandens vartojimo mažinimo priemonių nėra, bet jos neprivalomos, kadangi vandens suvartojimas labai nedidelis. Įmonė tinkamai tvarko savo nuotekas, požeminio vandens monitoringo rezultatai rodo, kad požeminio vandens įmonė neteršia. UAB „Toksika“ nedaro neigiamo poveikio dirvožemiui, kraštovaizdžiui ar bioįvairovei, užtikrina tinkamą darbuotojų saugą bei sveikatos priežiūrą. Įmonė atitinka Lietuvos respublikos aplinkosauginius teisės aktų reikalavimus, tačiau joje nesukurta duomenų apie aplinką kaupimo, sisteminimo bei analizės sistema, nėra įdiegtos ir veikiančios aplinkos vadybos sistemos. Siekiant geriau kontroliuoti įmonės veiklą ir poveikį aplinkai, rekomenduojama tokią sistemą įdiegti. / The aim of this work is to analyze and evaluate the existing and potential environmental impact of UAB „Toksika“, to evaluate the measures for the mitigation of this impact and the compliance of this enterprise with the legal environmental requirements and requirements for work safety and health. The work examines the technological process, its impact and preventive measures that are applied to avoid this impact on the atmospheric air, surface water and underground water, soil, landscape, biodiversity, the health and safety of the employees, analyses the preventive measures and preparedness to avoid accidents and spills and evaluates the existing environmental management system. After examining the above-mentioned aspects, the conclusions are that UAB „Toksika“ has no significant negative impact on atmospheric air. There are no measures for reducing the consumption of water but it is not compulsory because the current consumption is very low. The enterprise performs the proper management of the sewage; the underground water monitoring indicates that the activity of the enterprise causes no contamination of underground water. UAB „Toksika“ does not have negative impact on soil, landscape or biodiversity; a required job safety and health care of the employees is ensured. The enterprise complies with the requirements of environmental legal acts, but there is no system for collecting data about the environment and the enterprise does not have a functioning environmental... [to full text]

Šio darbo tikslas - išanalizuoti visuomenės informavimo ir švietimo atliekų tvarkymo klausimais reglamentavimą teisės aktuose ir įvertinti regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC), savivaldybių tinklalapių išsamumą ir kokybę bei sukurti internetinę svetainę apie atliekų tvarkymą. Naudotas aprašomasis teisės aktų metodas. Palygintas regioninių atliekų tvarkymo centrų ir savivaldybių tinklalapių išsamumas. Magistro baigiamąjame darbe aprašomas magistro darbo autoriaus sukurtas tinklalapis apie atliekų tvarkymą. www.atliekos.visiems.lt . Alytaus, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Kauno regioniniai atliekų tvarkymo centrai privalo rengti ir įgyvendinti visuomenės informavimo programas. Pagal pateikiamos informacijos išsamumą, Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų tinklalapiai buvo suskirstyti į 4 kategorijas. Šiaulių ir Telšių regiono atliekų tvarkymo centrų tinklalapiai yra išsamiausi tarp visų regioninių centrų tinklalapių. Neissamūs yra Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Utenos regioninių atliekų tvarkymo centrų tinklalapiai. Atliktas tyrimas parodė, kad dažnai savivaldybių tinklalapiuose nėra atskiros skilties apie savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą arba tokiose skiltyje informacija neišsami. Suformuluotos 9 rekomendacijos esamai visuomenės informavimo situacijai pagerinti. / The aim of the paper is to analyze the legal aspects of public environmental education and awareness rising on waste management issues, to evaluate the completeness and quality of the websites of regional waste management centers and municipalities and to develop a web site for waste management issues. Methods of the work: descriptive analysis of the legislation, comparative analysis of educational material on the websites of regional waste management centers in Lithuania. Master's thesis describes the website (www.atliekos.visiems.lt) for waste management developed by the author. Alytus, Šiauliai, Tauragė, Telšiai, Kaunas regional waste management centers according to legislation must develop and implement public awareness programs on waste issues. According to the information provided, Lithuanian regional waste management centers, were grouped into four categories. Websites of Siauliai and Telsiai regional waste management centers are the most developed and complete among of all regional centers. The websites of the waste management centers of Marijampolė, Panevėžys, Tauragė, Utena were among those that mostly lacked comprehensiveness. The research revealed that in the websites of municipalities’ there is no a separate column on municipal waste management system or information in such column is not complete. It was formulated 9 recommendations for the improvement of public environmental education and awareness rising on waste management issues.

Major goal of this work is to develop, test and deploy algorithms for projecting electronic components onto a mechanical 3D object.

Atliekų tvarkymas yra prioritetinė sritis Lietuvos aplinkos apsaugoje. Labai svarbu yra mažinti atliekų kiekį ir didinti perdirbimo apimtis. Beveik pusę namų ūkyje susidarančių buitinių atliekų kiekio sudaro virtuvės atliekos, kitą pusę - antrinės žaliavos (popierius, kartonas, stiklas, plastmasė, medienos atliekos, tekstilės, odos bei gumos liekanos, tetrapakai bei kt.). Vis dar į sąvartynus patenka didelis kiekis atliekų, kurios po rūšiavimo gali būti naudojamos kaip antrinės žaliavos. Panevėžio regione konteinerinėmis atliekų surinkimo sistemomis aprūpinti 76 % gyventojų. Panevėžio regione pavojingų atliekų surenkama 1,6 % visos Lietuvos pavojingų atliekų, o nepavojingų atliekų surenkama 22,65 % visos Lietuvos nepavojingų atliekų. Lietuvoje surenkamų nepavojingų atliekų kiekis auga, o Panevėžio regione surenkamų nepavojingų atliekų kiekis svyruoja, tačiau nematyti didėjimo tendencijos. Panevėžio regione surenkamų komunalinių atliekų kiekis vienam gyventojui yra didesnis nei Lietuvoje surenkamų komunalinių atliekų kiekis vienam gyventojui (Panevėžio regione - 416,852 kg/gyv., Lietuvoje - 393,333 kg/ gyv.). Panevėžio regione surenkamų gamybos atliekų kiekis sudaro 4,93 % surenkamų Lietuvos gamybos atliekų ir auga santykinai greičiau nei Lietuvos. Lietuvoje ir Panevėžio regione plačiausiai paplitę pavojingų atliekų tvarkymo būdai yra saugojimas ir perdirbimas (saugojimas: Lietuvoje – 49 %, Panevėžio regione – 47 %; perdirbimas: Lietuvoje – 40 %, Panevėžio regione - 44%)... [toliau žr. visą tekstą] / Waste management is priority ground in Lithuania environment protection. It is very important to reduce quantity of waste and to raise extent of remarking. Kitchen waste is almost the half of waste produced in house holds. Secondary raw (paper, cardboard, glass, plastics, wood waste, textile, leather and etc.) also is a big part of municipal waste. A huge amount of waste still gets in to landfills, which could be recycled after sorting. 76 percent dwellers of Panevėžys region have possibility to dispose their waste to dumpsters, which are looked after keeper of municipal waste management. 1,6 percent of Lithuania hazardous waste is gathered in Panevėžys region and 22,65 percent non-hazardous waste is picked up. The quantity of non-hazardous waste is arising in Lithuania. There is no arising trend of non-hazardous waste in Panevėžys region. The quantity of gathered municipal waste for one person in Panevėžys region (416,852 kg/capita) is bigger than in Lithuania (393,333 kg/capita). 4,93 percent of Lithuania trade waste is gathered in Panevėžys region. And the quantity of trade waste in Panevėžys region grows quicker in relation than in Lithuania. Storage and remarking are the most often used ways for management of hazardous waste in Panevėžys region and the whole Lithuania. The most spread waste management way is disposal (48 percent) and in the second place is storage (28 percent) in the Republic of Lithuania. Ass-backwards it is Panevėžys region: storage (70 percent) is in... [to full text]

Darbo tikslas išanalizuoti atliekų rūšiavimo bei tvarkymo situaciją Lietuvoje, atlikti gyventojų nuomonės vertinimą, nustatyti jos kitimo tendencijas 2010 m. – 2012 m. laikotarpiu. Tyrimas atliktas remiantis moksline literatūra, sukauptais statistikos duomenimis ir vykdytos gyventojų nuomonės apklausos duomenimis. Pastaruoju metu augant vartojimui, pakuočių kiekiui, pirkimo-pardavimo kultūrai krypstant prie smulkių daiktų vienkartinio įpakavimo, po ekonominės krizės vėl atsigaunant statyboms, gamybai neišvengiamai susiduriama su dideliu susidarančių atliekų kiekiu šalyje. Visuose sektoriuose Lietuvoje kasmet susidaro apie 4,5 mln. t. atliekų: iš jų gyventojų komunalinių atliekų šiek tiek daugiau nei 1 mln. t., gamybos, pramonės, žemės ūkio, transporto ir kitų ūkinių veiklų apie 3 milijonai tonų. Nustatytų aplinkos apsaugos pažeidimų atliekų sektoriuje skaičius didėja 2002 m. jų buvo šiek tiek virš tūkstančio, o 2009 m. viršijo du tūkstančius, Vienam gyventojui tenkančių mišrių komunalinių atliekų kiekiai taip pat pasižymi didėjimo tendencija, apie 300 kg 2004 metais ir 330 kg 2012 metais (per aštuonis metus išaugo trisdešimčia kilogramų). Atsižvelgiant į emigraciją ir dar statistiškai neįtrauktą realų gyventojų kiekio sumažėjimą, mišrių komunalinių atliekų kiekis susidarantis vienam gyventojui per metus gali būti žymiai didesnis. Atlikus išsamią literatūros ir surinktų anketinių duomenų analizę nustatytos pagrindinės priežastys kodėl Lietuvos visuomenėje komunalinių... [toliau žr. visą tekstą] / Work purpose is to analyse the situation of waste sorting and management in Lithuania and accomplish the assessment of residents’ opinion, identify trends in 2010 – 2012 years period. The research has been conducted on the ground of scientific literature, collected statistical data and the data of accomplished residents’ interrogation. Nowadays when consumption and the number of packing is increasing, purchase and sale culture is turning to the usage of disposable packing of small items, when after the economic crisis construction and manufacture are reviving again, we inevitably face a huge amount of waste appearing in the country. Every year in all sectors of Lithuania about 4, 5 million tons of waste are accumulated: where domestic household waste work out slightly more than 1 million tons, whereas manufacturing, industrial, agricultural, transport and other waste work out about 3 million tons. The number of breaches of environment protection in waste management sector is increasing. In 2002 there were slightly more than a thousand of such breaches, whereas in 2009 the number exceeded two thousands. The number of domestic household domestic household domestic household domestic household waste which falls on one resident has increasing tendency and figures up to 300 kg per person in 2004 and 330 kg per person in 2012. Within eight years the amount increased by thirty kilos. Considering the emigration and real statistically undocumented decrease of the number of residents... [to full text]

Šio magistro darbo tema yra „Asmens duomenų apsauga elektroninių ryšių sektoriuje“. Pagrindinis dėmesys šiame darbe yra skiriamas ES lygmeniu galiojančiam reguliavimui. Taigi pirmoje šio darbo dalyje yra aptariamos 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB Dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo nuostatos. Apibrėžiama sąvoka „asmens duomenys“. Taip pat vertinami direktyvoje įtvirtinti reikalavimai teisėtam asmens duomenų tvarkymui. Antroje šio darbo dalyje nagrinėjami reikalavimai srauto duomenų ir vietos nustatymo duomenų, nesudarančių srauto duomenų, tvarkymui. Todėl detaliai aptariamos bei įvertinamos 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB Dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (toliau – „Direktyva 2002/58/EB“) nuostatos, apžvelgiamos bei apibendrinamos įvairios 29 straipsnio Duomenų apsaugos darbo grupės rekomendacijos, nuomonės, darbo dokumentai. Trečioji šio darbo dalis taip pat nagrinėja srauto ir vietos nustatymo duomenų, nesudarančių srauto duomenų, reglamentavimo ypatumus. Taigi šioje dalyje yra išsamiai aptariami tiek Direktyvos 2002/58/EB reikalavimai dėl duomenų saugojimo pagal 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išimtį, leidžiančią ribotą laikotarpį saugoti minėtus duomenis. Taip pat išsamiai vertinama 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/24/EB... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this master paper is ‘Personal Data Protection in the Electronic Communications Sector‘. The major attention in the paper is granted to the regulation that is effective on the level of the EU. Therefore, the first part of this paper deals with the provisions of the Directive 95/46/EC of the European Parliament and of the Council of 24 October 1995 on the protection of individuals with the regard to the processing of personal data and on the free movement of such data. The concept of ‘personal data’ is analyzed. As well as the requirements settled for the lawful personal data processing are provided. The second part of the paper deals with such spheres as the requirements settled for the processing of traffic data and location data. Thus, the provisions of the Directive 2002/58/EBof the European Parliament and of the Council of 12 July 2002 concerning the processing of personal data and the protection of privacy in the electronic communications sector and different notions, working documents of the Article 29 Working Party on the Protection of the Individuals are discussed and summarized. The third part of the paper deals with the requirements for processing of traffic and location data, as well. Therefore, the third part of this paper is granted to the analysis of the provisions of the Directive 2002/58/EC concerning the exception of the Art. 15 part 1 on the retention for such data. Besides this, the provisions of the Directive 2006/24/EC of the European... [to full text]