Šiame magistro darbe tirta automobilių kelių infrastruktūros įtaka dirvožemio pH aplinkinėse teritorijose. Lietuvoje panašių tyrimų nėra atlikta. Pateiksiu pagrindinius tyrimo rezultatus: 1. Prie kelių, turinčių asfaltbetonio dangas, tiek paviršiniame, tiek gilesniame dirvožemio sluoksniuose, prie pat kelio sankasos, pastebėtas dirvožemio pH padidėjimas. Prie kelio su grunto danga dirvožemio pH padidėjimo nepastebėta. 2. Prie kelių su asfaltbetonio danga paviršinio dirvožemio sluoksnio mėginių rezultatai, paimti pirmaisiais mėnesiais, yra mažesni negu sekančių mėnesių. 3. Dirvožemio pH padidėjimą šalia kelių, padengtų asfaltbetonio danga, sieju su techninių druskų naudojimu. Jos gali spartinti kelio sankasos grunte esančių karbonatinių uolienų tirpimą. / My master project is devoted to influence of soil pH in the surrounding territories to road traffic transport. There are no comparable researching in Lithuania. I would like to introduce the main results of my project: 1. pH of soil increase are beholded in the soil of surface and in the deep of soil near the roads with blacktop. The soil pH is not behold near the unsurfaced road. 2. The soil of surface specimen’s results are taken from the previous month near the roads with blacktop. These results are less than during next month. 3. The soil pH increase near the roads with blacktop is related with technical soil using. Technical soil can be quickening by melting of carbonaceous rock in the priming of subgrade.

Nenaudojami seni pesticidai buvo sandėliuojami ilgus metus, todėl iškilo saugaus jų laikymo ir aplink sandėlius esančių teritorijų užterštumo problema. Šie sandėliai rasti visoje Lietuvoje šalia ežerų ar upių buvusių kolūkių teritorijose, jautriose aplinkos užterštumo požiūriu vietose. Taigi šios vietos gali būti potencialūs taršos šaltiniai, keliantys pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Šiame darbe nagrinėti 20 – ties buvusių pesticidų sandėlių teritorijų ekogeologiniai tyrimai. Daugiau nei pusėje iš jų, t.y. 13 – oje, fiksuota tarša pesticidais. Tai patvirtina, kad daugiau nei pusė Lietuvoje esančių pesticidų sandėlių ir saugyklų teritorijų yra taršos židiniai, kurias reikia tvarkyti. Dažniausiai fiksuoti viršijantys teisės aktais nustatytas didžiausias leistinas koncentracijas tokie pesticidai: DDT, HCH. Kitų tyrimų duomenimis šie pesticidai taip pat labiausiai paplitę buvusių kolūkinių pesticidų sandėlių teritorijose. Jie taip pat laikomi vienais labiausiai dirvožemį teršiančiais pesticidais visame pasaulyje. Lietuva – ne išimtis. Užterštų teritorijų mastai verčia rimtai galvoti apie keliamą ekologinę grėsmę aplinkai, pavojų žmonėms, kurie savaime neišnyks. Tam reikalinga savivaldybių ir valdžios institucijų atitinkamų veiksmų programa. / Unused old pesticides have been stored for many years, causing the safe storage and the contamination problem in territory around the warehouses. These stores found in Lithuania near lakes or rivers in the former collective farms in areas sensitive to environmental pollution in terms of locations. So this place could be potential sources of pollution, threatening the environment and human health. This work analyses twenty former pesticide storages areas eco-geological studies. More than half of them, i.e., in thirteen of them contamination by pesticides is recorded. What really confirms that more than half of pesticide warehouses and storage areas in Lithuania are pollution sources that need to be cleaned. The most common pesticides fixed above the statutory levels: DDT, HCH. Other studies indicate that these pesticides are also most prevalent in the former collective farm pesticide storage areas. They also recorded as ones of the most soil polluting pesticides all over the world, Lithuania – no exceptions. Huge territory of contamination is a cause for serious thinking about the ecological threat to the environment, which does not go away by its own, this requires local authorities action plan.

This biological preparation is not still investigated in Lithuania. That is why the purpose is to find out the influence of the biological preparation Agricol to fir seedings taken effect and for the distance of their development. Besides, to find out that influence this preparation has for regulation of dampness regime in soil. The article analyses damps regulation of soil using biologic preparation Agricol and it's influence for simple fir's seedings naturalization in the future development of them.

Research aim – to determine the spreading, dynamics and activity of microorganisms, witch participate in soil nitrogen transformation processes, in different by pH and fertilisation level Dystric Albeluvisol (Abd).

Ištyrėme ir palyginome celiuliaziniu ir chitinaziniu aktyvumu pasižyminčių mikromicetų santykį dviejuose, skirtinguose (humusingas ir organinėmis medžiagomis skurdus) dirvožemiuose bei atrinkome mikromicetų kamienus. Didesnis dėmesys buvo skiriamas celiuliozei kaip substratui ir celiuliaziniam mikromicetų aktyvumui. Palyginimui ištyrėme ir antropogeninių substratų – kartono gamybos iš popieriaus atliekų, skirtingų perdirbimo etapų medžiagų masės bei gamybos atliekų mikromicetų rinkinius bei jų aktyvumo santykį šio substrato atžvilgiu. Nustatyta skirtinga mikromicetų gausa dviejuose miško dirvožemiuose. Mikromicetų kompleksai kuriuos nustatėme celiuliozės atliekų perdirbimo substratuose skyrėsi nuo dirvožemio mikromicetų kompleksų, tačiau kai kurių rūšių kamienus aptikome ir vienuose ir kituose tirtuose substratuose, o jų aktyvumas celiuliozės atžvilgiu buvo akivaizdus. Nors antropogeniniuose substratuose celiuliozę hidrolizuojantys kamienai sudarė didesnę dalį bendro išskirtų kamienų kiekio, nei dirvožemiuose, dirvožemyje nustatyta didesnė celiuliozę utilizuojančių mikromicetų rūšių įvairovė. Iš dirvožemių išskyrėme 1550 mikromicetų kamienų, kuriems priklauso 27 gentys. Didžiausiu santykiniu celiuliaziniu aktyvumu šio tyrimo sąlygomis pasižymėjo ir buvo atrinkti kaip potencialūs perteklinių celiuliazių producentai: Aspergillus, Chaetomium, Clonostachys, Gliocaldium, Myrothecium, Penicillium ir Trichoderma genčių mikromicetų kamienai. Pagal kiekybinės endogliukanazės... [toliau žr. visą tekstą] / We investigated and compared relation between cellulolytic and chitinolytic micromicetes from two soils (humus and less humus soil). Also selected strains of micromicetes with enzymatic activity from media with various polisacharides. The biggest attention was turned to cellulose and cellulolytic micromicetes, but for comparison we investigated also anthropogenic substrates – paper remake waste and different phases of this process and relation between enzymatic activity of micromicetes.The research was made with stages, picking active strains on selective media with cellulolytic and chitinolytic activities and making detailed assay according to quantitative aspect. Established different abundance of micromicetes in two soils (accordingly 6,4 thousand and 80 thousand CFU/g dry soil). There was different percentage of micromicetes utilizing cellulose or chitin and it depended on every soil micromicete activity and community structure. Complexes of micromicetes from soil differ from that of anthropogenic substrates, but some of them were the same and their cellulolytic activity was patent. We selected 1550 strains of micromicetes, 27 species. Cellulolytic activity was different not only between different strains, but in one strain line it were observed some differences too (ex. Trichoderma strains). The biggest cellulolytic activity by this research was observed in these strains: Aspergillus, Chaetomium, Clonostachys < Gliocaldium, Myrothecium, Penicillium ir Trichoderma... [to full text]

In this master work the influence of calcium ions on the cadmium mobility in the sandy and clay soils was investigated. Work subject - samples of Orthieutric Fluvisol and Calcaric-Endohypogleyic Luvisol topsoils taken from arable lands in Balbieriskis distirict. Work objective - to investigate the influence of calcium ions on the cadmium adsorption-desorption processes in the model systems of different kind of soil-Cd(NO3)2-Ca(NO3)2 simulating pH, Cd2+ and Ca2+ amounts. Work methods - the investigated soil samples were agitated for 1 hour with Cd(NO3)2 and Ca(NO3)2 solutions of various concentrations. The solutions were made in the 0.03M NaNO3 for the constant ionic strength maintaining. The Cd amounts in the equilibrium solution after the adsorption were determined with atomic absorption spectrometer (AAS). The Cd desorption was investigated in the samples after adsorption using 0.05M NH4-EDTA (pH 7) solution as extractant. The Cd amount in extract was determined with AAS. Work results - results of the research showed that in the clay soil were accumulated more mobile Cd ions under the influence of Ca ions than in the sandy soil. The clay soil adsorbed for 25 % less and desorbed for 77 % more mobile Cd ions than sandy soil. When soil contamination with Cd was increased from 8 till 40 mg/kg, the Cd adsorption increased about 17 % in both alkaline (pH 8) and acidic (pH 4) medium, while in the sandy soil it decreased about 7 % at pH 8 and increased about 3 % at pH 4. The... [to full text]

Magistro darbe tiriama kadmio ir švino adsorbcijos ir desorbcijos procesai bei jų tarpusavio sąveika skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose. Darbo objektas - du skirtingos granuliometrinės sudėties (priesmėlio ir priemolio) dirvožemiai. Darbo tikslas – ištirti kadmio ir švino adsorbcijos-desorbcijos procesus ir jų tarpusavio sąveikos poveikį jų judrumui tiriamuose dirvožemiuose. Darbo metodai – švino, kadmio, ir jų mišinių adsorbcijos dirvožemiuose procesui tirti dirvožemių ėminiai iki pusiausvyrosios būsenos buvo plakami su skirtingos koncentracijos (0, 0,25, 0,5, 1 mM) Cd (NO3)2, Pb(NO3)2 ir jų mišinių tirpalais, paruoštais 0,03M NaNO3 tirpale pastoviai joninei jėgai palaikyti. Po adsorbcijos eksperimento Cd2+ ir Pb2+ jonų koncentracijos pusiausvirajame tirpale nustatytos liepsnos atominės absorbcinės spektrometrijos metodu (AAS). Desorbcijos procesas ištirtas tuose pačiuose mėginiuose panaudojant ekstrakciją su 0,05M NH4 – EDTA (pH 7) ekstrahentu. Ekstraktuose Pb2+ ir Cd2+ jonų koncentracijos nustatytos liepsnos AAS metodu. Tyrimo rezultatai įvertinti matematiniais-statistiniais metodais naudojant Excel programą. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus nustatyta kad priesmėlio dirvožemis adsorbuoja (esant 1 mM (207 mg•kg-1) koncentracijai) 206,2 mg•kg-1 Pb, 109,9 mg•kg-1 Cd sausosios masės, o desorbuoja 97,7 mg•kg-1 Pb ir 61,6 mg•kg-1 Cd sausosios masės. O priemolio dirvožemis adsorbuoja esant tai pačiai koncentracijai 206,6 mg•kg-1 Pb ir 107,3 mg•kg-1 Cd s.m... [toliau žr. visą tekstą] / In this master work was investigated cadmium and lead adsorption – desorbtion processes and their interaction impact on thier imobility in soils of different texture. Work subject - two soils of different texture (loam and sandy loam). Work objective – to investigate cadmium and lead adsorption – desorbtion processes and their interaction impact on thier imobility in soils of different texture. Work methods – the investigated soil samples were agitated with Cd (NO3)2, Pb(NO3)2 solutions of different concentrations (0, 0,25, 0,5, 1 mM) as well as with solutions of thier mixtures. The solutions were prepared in the 0,03 M NaNO3 for the maintaining of constant ionic strength. After adsoption experiment, the Cd2+ and Pb2+ ionic concentrations in the equilibrium solution were determined with atomic adsorption spectrometer (AAS). The desorption was investigated in the same samples using 0,05M NH4 – EDTA (pH 7) extractant. In extracts Pb2+ and Cd2+ ionics concentrations were determinadet with AAS. Work results – after investigation observed that sandy soil absorbed 109,9 mg•kg-1 Cd and 206,2 mg•kg-1 Pb, desorbed 61,6 mg•kg-1 Cd and 97,7 mg•kg-1 Pb. And loam soil absorbed 107,3 mg•kg-1 Cd and 206,6 mg•kg-1 Pb, desorbed 57,1 mg•kg-1 Cd and 82,4 mg•kg-1 Pb. Cd in loam soil after Pb adsorption and desorption in Cd-Pb model-sistem the influence was tenuous, while the dorsorption decreased only in loam soil and only in the low concentations (unto 0,5 mM Cd-Pb). Keywords:... [to full text]

Miestai ypatingi žmogaus kūriniai, kuriose želdynai užima labai svarbią vietą. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo Želdynų įstatymas (2008.01.14, Nr.D1-31), kurio programoje “Dėl želdynų ir želdinių būklės stebėsenos” numatyti uždaviniai ir jų sprendimo priemonės, siekiant surinkti duomenis ir kitą informaciją apie savivaldybei priskirtoje teritorijoje augančius želdynus ir želdinius, kad būtų galima tinkamai vertinti jų būklę, valdyti ir prognozuoti. To pasekoje, 2009 m. Alytaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius paskelbtė konkursą ”Alytaus miesto želdynų ir želdinių būklės stebėsenos 2009–2013 metais parengimas ir vykdymas”. Šio darbo tikslas - įvertinti Alytaus miesto dirvožemio bei jame augančių želdinių būklę. Nustatyti dirvožemio pH, azotingumą, fosforingumą ir kalingumą bei techninės KCl druskos poveikį želdiniams. Želdinių būklės rodikliai – defoliacija, dechromacija, lapų nekrozės ir medžių kamienų pažeidimai vertinti penkių balų skalėmis nuo 1 iki 5, rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Cheminių analizių duomenys rodo, kad Alytaus parkuose ir skveruose augantiems lapuočiams medžiams bei krūmams dirvožemio pH yra optimalus, t.y. pH 6,0–7,0, spygliuočiams dirvožemis galėtų būti rūgštesnis (optimalus pH 4,5–5,0). Judriųjų fosforo ir kalio kiekiai augalams yra nepakankami (<150 mg kg), išskyrus Angelų-Sargų Bažnyčios skverą, kuriame šių cheminių elementų kiekiai viršija pakankamą normą. Miesto gatvių želdinių dirvožemiai yra šarmiški (pH nuo 7,1 iki 7,8), o Pulko... [toliau žr. visą tekstą] / Cities are extraordinary creations of man, where greenery plays an important role. Since 2008 the Law on landscaping (01/14/2008, Nr.D1-31) came into effect. The program of landscaping and monitoring the plantation condition focuses on the collection of data, assessing, managing, predicting conditions and increasing the green areas and spaces in the territory of the municipality. As a result, in 2009 the Environmental Protection Department of the Alytus Municipality opened the contest for the preparation and monitoring of green spaces in Alytus city in 2009-2013. The aim of our research is to assess the quality of soil and green spaces in the city of Alytus, to determine the soil pH, the amount of nitrogen, phosphorus and potassium, as well as to assess the contamination of soil by sodium and chlorine. The defoliation, discolouration, necrosis of leaves and violation of tree trunks in the green spaces were evaluated on a of the five point scale from 1 to 5 in the period from August to September. Chemical analysis shows that the pH of soil is optimal for the deciduous trees and shrubs in parks and squares of Alytus city (pH 6.0-7.0), but it could be more acid as optimal pH is from 4.5 to 5.0. The amount of phosphorus and potassium in plants is not sufficient (<150mg kg), with the exception of Angels Church Square, where the amount of chemical elements exceeds the norm. The soil of urban street greenery is slightly alkaline (pH from 7.1 to 7.8), and in the Pulkas street the... [to full text]

Darbo tikslas – nustatyti fosforo trąšų įtaką dirvožemio elektrocheminių parametrų kaitai bei miežių grūdų kokybės parametrams. Darbo uždaviniai: o nustatyti sertifikuotų ekologiškų fosoforo trąšų fosforitmilčių įtaką dirvožemio elektrocheminėms savybėms; o nustatyti sertifikuotų fosforo trąšų įtaką žemės ūkio augalų grūdų elektrocheminėms savybėms. Darbo objektas – Lietuvos žemės ūkio universiteto Agroekologijos centro ekologinės gamybos ūkio dirvožemis bei jame auginti vasariniai miežiai. Darbo rezultatai. Lietuvos žemės ūkio universiteto Agroekologijos centro ekologinės gamybos ūkyje atlikus sertifikuotų fosforo trąšų įtakos dirvožemio elektrocheminėms savybėms tyrimus, nustatyta, kad patręšus P60 fosforitmičių norma esminiai padidėjo dirvožemio pH rodiklio reikšmė, lyginant su netręštu dirvožemiu bei tręšimu P90 ir P120 normomis. Tiriant dirvožemio savitojo elektrinio laidžio reikšmes prieš tręšimą fosforo trąšomis pavasarį ir po vasarinių miežių derliaus nuėmimo, nustatyta, kad dirvožemio savitojo elektrinio laidžio reikšmės sumažėjo esminiai. Ištyrus dirvožemio savitąjį elektrinį laidį rudenį po tręšimo fosforo trąšomis, nustatyta, kad dirvožemio savitasis elektrinis laidis esminiai padidėjo, lyginant su dirvožemio ėminiais, paimtais po vasarinių miežių nupjovimo, bet negauta esminių skirtumų, lyginant su dirvožemio ėminiais paimtais pavasarį prieš vasarinių miežių tręšimą. Patręšus didžiausia tirta P120 fosforo trąšų norma, esminiai padidėjo dirvožemio redokso... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis aims at defining the effect of phosphatic fertilizers on the change of electrochemical parameters of the soil and the quality parameters of barleycorn. The goals of the thesis are as follows: • determination of the effect of bone meal as a certified organic phosphatic fertilizer on the electrochemical parameters of the soil. • determination of the effect of certified phosphatic fertilizers on the electrochemical parameters of the crop grain. The soil of the organic farm of the Agro-ecological Centre of the Lithuanian University of Agriculture and spring barley grown therein constitute fall within the scope of the thesis. Findings. Research of the effect of certified phosphatic fertilizers on the electrochemical parameters of the soil in the organic farm of the Agro-ecological Centre of the Lithuanian University of Agriculture shows that application of the standard P60 bone meal resulted in a considerable increase of the pH value of the soil, as compared to unfertilized soil or use of the standard P90 and P120. The analysis of the values of soil conductivity before application of phosphatic fertilizers in spring and after reaping of spring barley reveals that the values of soil conductivity decreased to a remarkable extent. After testing of soil conductivity in autumn after use of phosphatic fertilizers it was established that soil conductivity, as compared to the soil samples taken after reaping of spring barley, considerably increased, however, testing shows no... [to full text]

Darbą sudaro 107 puslapiai, 4 skyriai, 7 lentelės, 70 paveikslų, apžvelgta 101 literatūros šaltiniai. Apžvalginės dalies tikslas – išnagrinėti dirvožemio atstatymo metodus, parinkti tinkamiausią Lietuvos sąlygomis. Išnagrinėtos raudonųjų dobilų veislės, jų ligos, apžvelgtas dirvožemio atstatymo taikymas pasaulio šalyse. Išanalizuotos modeliavimo programos naudojamos sunkiųjų metalų pernašai dirvožemyje ir augaluose. Antrajame darbo skyriuje pateikta raudonųjų dobilų auginimo, paruošimo analizė bei dirvožemio mėginių analizavimo metodika. Trečiajame darbo skyriuje pateiktas sunkiųjų metalų sorbavimas iš dirvožemio naudojant raudonuosius dobilus, kurie buvo auginti švariame, vieną kartą užterštame ir periodiškai teršiamame dirvožemiuose esant skirtingoms sunkiųjų metalų koncentracijoms dirvožemyje. Užteršus dirvožemį didesnės už DLK sunkiųjų metalų koncentracijomis raudonieji dobilai po VI mėnesių dirvožemį išvalė: nuo Cu iki 28 %, nuo Mn–30 %, nuo Ni–32 %, nuo Cr–31%, nuo Zn–17 %, nuo Pb–23 %. Raudonieji dobilai sunkiuosius metalus geriausiai sorbuoja pirmaisiais augimo mėnesiais, nes augalams reikia daugiau mineralinių medžiagų,tarp jų ir sunkiųjų metalų. Ketvirtame skyriuje pateikta duomenų apdorojimo ir matematinio modeliavimo PHYTO–DSS programa. Gauti rezultatai parodė, kad naudojant fitoremediaciją po 1 metų raudonieji dobilai išvalo dirvožemį nuo Mn iki 38 %, nuo cinko iki 20 %, nuo Cr iki 45 %, nuo Ni iki 37 %, nuo Cu iki 33 %, nuo Pb iki 26 %, lyginant su po VI... [toliau žr. visą tekstą] / Work consists of 107 pages, 4 sections, 7 tables, 70 illustrations, and 101 references. The aim of literature review part was soil regeneration techniques and to examine the most explored method – fitoremediation. It is also analysed the varieties of red clover breeds and their characteristically diseases and application for soil regeneration in the world. It is discussed about simulation programs used for heavy metals transfer in soils and plants. In the second section is presented methodology of the red clover cultivation, processing and analysis of soil samples. In the third section of the work is presented the use of red clover for heavy metals sorption from soil. The experimental research was done by growing red clover on clean, once contaminated and periodically contaminated soils. After VI months red clover cleaned soil from heavy metals in following: from Cu 28%, Mn – 30%, Ni – 32%, Cr – 31%, Zn – 17%, Pb – 23%. Red clover’s the best cleaning efficiency occurs in the first growing months, because plants need more minerals, including heavy metals. Data processing and mathematical modelling was made with Phyto-DSS program. Simulation results revealed that the use for fitoremediation red clover after 1 year Mn is cleaned up to 38%, Zn – 20%, Cr – 45%, Ni – 37%, Cu – 33%, Pb – 26%, comparing with the VI-month research results. The work summarizes the findings and recommendations.