Darbą sudaro 107 puslapiai, 4 skyriai, 7 lentelės, 70 paveikslų, apžvelgta 101 literatūros šaltiniai. Apžvalginės dalies tikslas – išnagrinėti dirvožemio atstatymo metodus, parinkti tinkamiausią Lietuvos sąlygomis. Išnagrinėtos raudonųjų dobilų veislės, jų ligos, apžvelgtas dirvožemio atstatymo taikymas pasaulio šalyse. Išanalizuotos modeliavimo programos naudojamos sunkiųjų metalų pernašai dirvožemyje ir augaluose. Antrajame darbo skyriuje pateikta raudonųjų dobilų auginimo, paruošimo analizė bei dirvožemio mėginių analizavimo metodika. Trečiajame darbo skyriuje pateiktas sunkiųjų metalų sorbavimas iš dirvožemio naudojant raudonuosius dobilus, kurie buvo auginti švariame, vieną kartą užterštame ir periodiškai teršiamame dirvožemiuose esant skirtingoms sunkiųjų metalų koncentracijoms dirvožemyje. Užteršus dirvožemį didesnės už DLK sunkiųjų metalų koncentracijomis raudonieji dobilai po VI mėnesių dirvožemį išvalė: nuo Cu iki 28 %, nuo Mn–30 %, nuo Ni–32 %, nuo Cr–31%, nuo Zn–17 %, nuo Pb–23 %. Raudonieji dobilai sunkiuosius metalus geriausiai sorbuoja pirmaisiais augimo mėnesiais, nes augalams reikia daugiau mineralinių medžiagų,tarp jų ir sunkiųjų metalų. Ketvirtame skyriuje pateikta duomenų apdorojimo ir matematinio modeliavimo PHYTO–DSS programa. Gauti rezultatai parodė, kad naudojant fitoremediaciją po 1 metų raudonieji dobilai išvalo dirvožemį nuo Mn iki 38 %, nuo cinko iki 20 %, nuo Cr iki 45 %, nuo Ni iki 37 %, nuo Cu iki 33 %, nuo Pb iki 26 %, lyginant su po VI... [toliau žr. visą tekstą] / Work consists of 107 pages, 4 sections, 7 tables, 70 illustrations, and 101 references. The aim of literature review part was soil regeneration techniques and to examine the most explored method – fitoremediation. It is also analysed the varieties of red clover breeds and their characteristically diseases and application for soil regeneration in the world. It is discussed about simulation programs used for heavy metals transfer in soils and plants. In the second section is presented methodology of the red clover cultivation, processing and analysis of soil samples. In the third section of the work is presented the use of red clover for heavy metals sorption from soil. The experimental research was done by growing red clover on clean, once contaminated and periodically contaminated soils. After VI months red clover cleaned soil from heavy metals in following: from Cu 28%, Mn – 30%, Ni – 32%, Cr – 31%, Zn – 17%, Pb – 23%. Red clover’s the best cleaning efficiency occurs in the first growing months, because plants need more minerals, including heavy metals. Data processing and mathematical modelling was made with Phyto-DSS program. Simulation results revealed that the use for fitoremediation red clover after 1 year Mn is cleaned up to 38%, Zn – 20%, Cr – 45%, Ni – 37%, Cu – 33%, Pb – 26%, comparing with the VI-month research results. The work summarizes the findings and recommendations.

Soil contamination with heavy metals is a problem of worldwide concern that is still unsolved. The analysis of the current methods of soil cleaning from heavy metals leads to conclusions that phytoremediation, i.e. soil decontamination by using plants, is one of the best methods. Although this method has not received a wide application yet and possibilities of its application are still being analysed, it is one of the most prospective soil cleaning methods due to low cost and a rather efficient cleaning of the upper surface of soil. Three kinds of Poaceae f. Species – Lolium perenne L., Poa pratensis L. and Festuca pratensis Huds. – have been chosen in this work for decontaminating soil from heavy metals. These plants were grown under artificial laboratory conditions in soil which was once and periodically contaminated with heavy metals. It was established that it is the Lolium perenne L. that most efficiently removes heavy metals and cleans soil. The results of experiments show that the selected grassy plants (perennial ryegrass, meadow-grass and fescue-grass) efficiently clean soil from heavy metals (copper, lead, manganese, zinc, nickel and chromium) when soil contains both low (0.5–120 mg/kg) and high (up to 6,850 mg/kg) concentrations of these metals. Since the perennial ryegrass absorbs the highest amount of heavy metals, the highest efficiency of soil cleaning is achieved using this plant, therefore, 80 % of the mixture of grassy plants was formed of the perennial... [to full text] / Dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais visame pasaulyje aktuali problema iki šiol neturinti universalaus sprendimo. Išanalizavus šiuo metu dirvožemio valymui nuo sunkiųjų metalų naudojamus metodus, galima daryti išvadą, kad vienas iš tinkamiausių metodų yra fitoremediacija, t. y. dirvožemio valymas nuo teršalų panaudojant augalus. Šis metodas dar nėra plačiai taikomas ir jo taikymo galimybės dar tik tiriamos tačiau, tai vienas iš perspektyviausių dirvožemio valymo metodų dėl sąlyginai mažos kainos ir pakankamai efektyvaus paviršinio dirvožemio sluoksnio išvalymo. Atliktų eksperimentinių tyrimų rezultatai parodė, kad pasirinkta žolinė augalija – daugiametė svidrė, pievinė miglė ir tikrasis eraičinas efektyviai valo dirvožemį nuo sunkiųjų metalų (vario, švino, mangano, cinko, nikelio, chromo) tiek esant mažoms (0,5–120 mg/kg), tiek didelėms (iki 6850 mg/kg) jų koncentracijoms dirvožemyje. Kadangi daugiausiai sunkiųjų metalų iš dirvožemio sorbuoja svidrė, tai dirvožemio valymo efektyvumas naudojant šią žolinės augalijos rūšį yra efektyviausias ir sudarant žolinės augalijos mišinį 80  sudarė svidrė ir po 10  eraičinas bei miglė. Eksperimentų metu tirta, kaip sunkiųjų metalų mišinio koncentracijos kenkia hidrobiontams ir nustatyta, kad didinat sunkiųjų metalų mišinio koncentracijas (iki 0,198–5,12 g/l) jos tampa letalinėmis vaivorykštiniam upėtakiui, tuo pačiu ir kitiems vandens gyvūnams.Pagal tyrimų su vaivorykštiniais upėtakiais rezultatus nustatyta, kad stebimų... [toliau žr. visą tekstą]

Dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais visame pasaulyje aktuali problema iki šiol neturinti universalaus sprendimo. Fitoremediacija – naujai atsirandanti ir daug žadanti technologija nestipriai užterštiems dirvožemiams valyti naudojant augalus. Šiame darbe dirvožemio valymui nuo sunkiųjų metalų pasirinktos trys žolinės augalijos rūšys – svidrė, miglė ir eraičinas, augintos modelinėmis laboratorinėmis sąlygomis vieną kartą ir periodiškai sunkiaisiais metalais teršiamuose dirvožemiuose. Nustatyta, kad geriausiai sunkiuosius metalus iš dirvožemio sorbuoja ir didžiausias dirvožemio valymo efektyvumas pasiekiamas naudojant svidrę. Augalijai sorbuojant sunkiuosius metalus iš dirvožemio dalis šių metalų (Cu, Cr, Zn, Pb, Mn, Ni) koncentruojasi žolinės augalijos šaknyse, tačiau didžioji dalis ten susikaupiančių metalų (iki 90 proc.) pereina į antžeminę augalo dalį. Didžiausios sunkiųjų metalų koncentracijos augale (iki 60 proc. ir daugiau) ir atitinkamai efektyviausias dirvožemio valymas nustatytas svidrės atveju, todėl sudarant mišinį didžiąją dalį (80 proc.) jame sudaro svidrė. Sunkiųjų metalų mišinys daro neigiamą įtaką vaivorykštinio upėtakio jauniklių fiziologiniams ir morfologiniams rodikliams, todėl didinat sunkiųjų metalų mišinio koncentracijas (iki 0,198–5,12 g/l) jos tampa letalinėmis vaivorykštiniams upėtakiams, tuo pačiu ir kitiems vandens gyvūnams. Pagal tyrimų su vaivorykštiniais upėtakiais rezultatus nustatyta, kad stebimų upėtakių, gyvenusių akvariume, užterštame 5,7... [toliau žr. visą tekstą] / Soil contamination with heavy metals is a problem of worldwide concern that is still unsolved. The analysis of the current methods of soil cleaning from heavy metals leads to conclusions that phytoremediation, i.e. soil decontamination by using plants, is one of the best methods. Although this method has not received a wide application yet and possibilities of its application are still being analysed, it is one of the most prospective soil cleaning methods due to low cost and a rather efficient cleaning of the upper surface of soil. Three kinds of Poaceae f. Species – Lolium perenne L., Poa pratensis L. and Festuca pratensis Huds. – have been chosen in this work for decontaminating soil from heavy metals. These plants were grown under artificial laboratory conditions in soil which was once and periodically contaminated with heavy metals. It was established that it is the Lolium perenne L. that most efficiently removes heavy metals and cleans soil. The results of experiments show that the selected grassy plants (perennial ryegrass, meadow-grass and fescue-grass) efficiently clean soil from heavy metals (copper, lead, manganese, zinc, nickel and chromium) when soil contains both low (0.5–120 mg/kg) and high (up to 6,850 mg/kg) concentrations of these metals. Since the perennial ryegrass absorbs the highest amount of heavy metals, the highest efficiency of soil cleaning is achieved using this plant, therefore, 80 % of the mixture of grassy plants was formed of the perennial... [to full text]