• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 2
  • Tagged with
  • 2
  • 2
  • 2
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Žolynų fitocenozių analizė priemolio išplautžemyje / Aanalysis of Grass' Phytocoenoses in Loam Luvisol

Kutys, Aurimas 15 June 2009 (has links)
Tiriamojo darbo objektas – ūkyje auginamų raudonųjų dobilų/daugiamečių svidrių, raudonųjų dobilų/pašarinių motiejukų, ir raudonųjų dobilų/tikrųjų eraičinų fitocenozės. Tyrimo tikslas – Atlikti raudonųjų dobilų/daugiamečių svidrių, raudonųjų dobilų/pašarinių motiejukų ir raudonųjų dobilų/tikrųjų eraičinų fitocenozių analizę priemolio išplautžemyje. Tyrimo metodika - Tyrimai vykdyti Plungės rajone. Tirti raudonųjų dobilų/daugiamečių svidrių, raudonųjų dobilų/pašarinių motiejukų ir raudonųjų dobilų/tikrųjų eraičinų žolynai. Botaninė žolyno sudėtis nustatoma svorio metodu, paimant mėginius iš kiekvieno lauko. Pavyzdžiai imami iš daugelio vietų. Analizuojant žolės suskirstomos į botanines grupes: varpines, ankštines ir įvairiažoles. Prie įvairiažolių dedamos piktžolės ir nesėtos tame lauke žolės. Jei yra kelios ankštinės žolės, tai jos išskiriamos ir pasveriamos atskirai. Žolės, suskirstytos į grupes, džiovinamos iki orasausės būklės ir pasveriamos. Po to apskaičiuojamas procentas sausųjų medžiagų derliuje. Žolyno derliui nustatyti pavyzdžiai buvo imami taip pat kaip ir botaninei sudėčiai sudaryti. Atliktos dvi pjūtys. Duomenys skaičiuoti pagal programą STAT-ENG Tarakanovas, Raudonius, 2003/. Tyrimo rezultatai. Trijuose skirtinguose žolynuose raudonųjų dobilų kiekis buvo skirtingas. Raudonieji dobilai, pasėti su daugiametėmis svidrėmis, žolyne sudarė 76,5 %. Daugiamečių svidrių buvo 20,6%. Raudonųjų dobilų/pašarinių motiejukų žolyne taip pat vyravo raudonieji dobilai. Jie... [toliau žr. visą tekstą] / Object of investigation – pulses/spica herbage, botanical composition and yield. Purpose of investigation is to analyze pulse/spica herbage in an ecological farm and provide measures to preserve pulses in herbage. Methods of investigation – Investigation has been carried out in Plungė District. Red clovers/perennial ryegrass, red clovers/feeding timothy grass and red clovers/fescue grass have been investigated. Botanical composition of herbage is estimated using the method of weight, when samples from each field are taken. Samples are taken from various places of a field. While analysing herbage is brought under botanical groups: spica, pulses and various other. Various other herbs consist of weeds and self-sown grass. If there are several kinds of pulses, they are separated and weighted separately. Drawn into several groups herbage are air-dried and weighted. Then the percentage of dry substances in yield is calculated. Herbage for the establishment of yield has been collected in the same way as for botanical composition. Two harvests have been fulfilled. Data have been calculated using programme STAT-ENG Tarakanovas, Raudonius, 2003/. Results of investigation. The amount of red clover in three fields has been different. Red clovers sown together with perennial ryegrass have made 76,5 % in herbage. Perennial ryegrass have amounted to 20,6%. Red clovers have prevailed in red clovers/feeding timothy grass herbage. They have made 57,1%. Feeding timothy grass has grown quite... [to full text]
2

Raudonųjų dobilų įtakos dirvožemio valymui nuo sunkiųjų metalų tyrimai ir vertinimas / Analysis and Estimation of Red Clovers Influence on Soil Regeneration

Jasulaitytė, Giedrė 28 June 2010 (has links)
Darbą sudaro 107 puslapiai, 4 skyriai, 7 lentelės, 70 paveikslų, apžvelgta 101 literatūros šaltiniai. Apžvalginės dalies tikslas – išnagrinėti dirvožemio atstatymo metodus, parinkti tinkamiausią Lietuvos sąlygomis. Išnagrinėtos raudonųjų dobilų veislės, jų ligos, apžvelgtas dirvožemio atstatymo taikymas pasaulio šalyse. Išanalizuotos modeliavimo programos naudojamos sunkiųjų metalų pernašai dirvožemyje ir augaluose. Antrajame darbo skyriuje pateikta raudonųjų dobilų auginimo, paruošimo analizė bei dirvožemio mėginių analizavimo metodika. Trečiajame darbo skyriuje pateiktas sunkiųjų metalų sorbavimas iš dirvožemio naudojant raudonuosius dobilus, kurie buvo auginti švariame, vieną kartą užterštame ir periodiškai teršiamame dirvožemiuose esant skirtingoms sunkiųjų metalų koncentracijoms dirvožemyje. Užteršus dirvožemį didesnės už DLK sunkiųjų metalų koncentracijomis raudonieji dobilai po VI mėnesių dirvožemį išvalė: nuo Cu iki 28 %, nuo Mn–30 %, nuo Ni–32 %, nuo Cr–31%, nuo Zn–17 %, nuo Pb–23 %. Raudonieji dobilai sunkiuosius metalus geriausiai sorbuoja pirmaisiais augimo mėnesiais, nes augalams reikia daugiau mineralinių medžiagų,tarp jų ir sunkiųjų metalų. Ketvirtame skyriuje pateikta duomenų apdorojimo ir matematinio modeliavimo PHYTO–DSS programa. Gauti rezultatai parodė, kad naudojant fitoremediaciją po 1 metų raudonieji dobilai išvalo dirvožemį nuo Mn iki 38 %, nuo cinko iki 20 %, nuo Cr iki 45 %, nuo Ni iki 37 %, nuo Cu iki 33 %, nuo Pb iki 26 %, lyginant su po VI... [toliau žr. visą tekstą] / Work consists of 107 pages, 4 sections, 7 tables, 70 illustrations, and 101 references. The aim of literature review part was soil regeneration techniques and to examine the most explored method – fitoremediation. It is also analysed the varieties of red clover breeds and their characteristically diseases and application for soil regeneration in the world. It is discussed about simulation programs used for heavy metals transfer in soils and plants. In the second section is presented methodology of the red clover cultivation, processing and analysis of soil samples. In the third section of the work is presented the use of red clover for heavy metals sorption from soil. The experimental research was done by growing red clover on clean, once contaminated and periodically contaminated soils. After VI months red clover cleaned soil from heavy metals in following: from Cu 28%, Mn – 30%, Ni – 32%, Cr – 31%, Zn – 17%, Pb – 23%. Red clover’s the best cleaning efficiency occurs in the first growing months, because plants need more minerals, including heavy metals. Data processing and mathematical modelling was made with Phyto-DSS program. Simulation results revealed that the use for fitoremediation red clover after 1 year Mn is cleaned up to 38%, Zn – 20%, Cr – 45%, Ni – 37%, Cu – 33%, Pb – 26%, comparing with the VI-month research results. The work summarizes the findings and recommendations.

Page generated in 0.0466 seconds