Tyrimai vykdyti 2007-2008 metais Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje karbonatingame giliau glėjiškame išplautžemyje (IDg 4-k), vidutinio sunkumo priemolyje ant molio. Tirtos dvi EKOLIST trąšų panaudojimo technologijos. Bulvių pasėlyje EKOLIST panaudojimo technologijoje per lapus buvo tręšta 2 kartus: 1) bulvėms sudygus; 2) po 10-14 parų nuo pirmo purškimo. EKOLIST trąšų II panaudojimo technologijoje per lapus tręšta tris kartus: 1) bulvėms sudygus; 2) po 10-14 dienų nuo pirmo purškimo; 3) po bulvių žydėjimo. Vasarinių rapsų pasėlyje EKOLIST I panaudojimo technologijoje per lapus buvo tręšta 2 kartus: 1) 8-10 tikrųjų lapelių tarpsnyje; 2) butonizacijos tarpsnio pradžioje. EKOLIST II panaudojimo technologijoje per lapus buvo tręšta 3 kartus: 1) 8-10 tikrųjų lapelių tarpsnyje; 2) po 7-10 dienų nuo pirmo purškimo; 3) butonizacijos tarpsnio pabaigoje. Tyrimais nustatyta, kad bulves papildomai per lapus Ekolist trąšomis tikslinga tręšti tris kartus (panaudoti EKOLIST II technologiją). Palyginus su netręštais laukeliais, prekinių bulvių derlius padidėjo 3,56 t ha-1 arba 11,3%. Ekolist trąšų įtakoje bulvių gumbuose sausųjų medžiagų, krakmolo ir bendrojo cukraus kiekiai nepakito, tačiau sumažėjo nitratų kiekis. Vasarinius rapsus papildomai per lapus Ekolist trąšomis tikslinga tręšti du kartus (panaudoti EKOLIST I technologiją). Palyginus su netręštais laukeliais, vasarinių rapsų absoliučiai sausų sėklų derlius padidėjo 0,11 t ha-1 arba 5,5%, sėklų riebalingumas – 1... [toliau žr. visą tekstą] / The experiments were carried out in the Experimental Station of Lithuanian University of Agriculture on the Calc(ar–Endohypogleyic Luvisol (LVg-n-w-cc) in 2007-2008. Granulometric composition of the soil was light or medium heavy loam on heavy loam clay. Two Ekolist fertilizers usement technologies were investigated. In I Ekolist usement technology on potato crop leaf-feed fertilizers were applied twice: 1) when potatoes were sprouting; 2) after 10 – 14 days from the first spraying. II Ekolist fertilizers usement technology on potato crop leaves spray fertilizers were applied in 3 times: 1) when potatoes were sprouting; 2) after 10 -14 days from the first spraying; 3) after potatoes flowering. In I usement Ekolist technology on spring rape crop leaf-feed fertilizers were applied twise: 1) at the 8 – 10 leaves stage; 2) at the stage of bud formation beginning. In II usement Ekolist technology leaves spray fertilizers were applied in 3 times: 1) at the 8 – 10 leaves stage; 2) after 7 -10 days from the first spraying; 3) at the stage of bud formation ending. The research date indicated that additional fertilization for potato was most effective, when fertilizers were applied in 3 times (II Ekolist technology). Compared with not fertilized fields, marketable potatoes yield increased 3,56 t ha-1 or 11,3%. Under the effect Ekolist fertilizers unchanged dry matter amount, starch amount, common sugar amount in the potatoes tubers, however decreased nitrate amount. Additional... [to full text]

Lauko eksperimentas buvo vykdomas nuo 1999 metų pagal šią schemą: A veiksnys: Šiaudų įterpimas: šiaudai pašalinti (-Š), šiaudai susmulkinti ir paskleisti (+Š). B veiksnys: Žemės dirbimo sistemos. Eksperimentas buvo atliktas Lietuvos žemės ūkio universiteto bandymų stotyje. Eksperimentas vykdytas 2010 metais. Atlikus tyrimus nustatyta, kad šiaudų įterpimas ir žemės dirbimo sistemos neturėjo esminės įtakos piktžolių daigų skaičiui. Daugiausiai daugiamečių piktžolių daigų rasta sekliai purentuose variantuose, o mažiausiai – tiesiogiai sėjant į neįdirbtą dirvą. Trumpaamžių piktžolių daigų kiekiui esminės įtakos turėjo šiaudų paskleidimas (+Š). Trumpaamžių piktžolių daigų skaičius buvo 43 procentais mažesnis nei dirvoje, kur šiaudai buvo pašalinti (-Š). Nustatyta, kad šiaudų paskleidimas neturėjo esminės įtakos vasarinių rapsų piktžolėtumui, nustatytam prieš derliaus nuėmimą. Esminių skirtumų buvo rasta skirtingose žemės dirbimo sistemose, sekliai purentuose laukeliuose. Palyginus seklųjį purenimą kultivatoriumi plokščiapjūviais noragėliais ir lėkštiniais padargais (KL) bei seklųjį purenimą rotoriniu kultivatoriumi (RK) su giliu arimu (kontrolė) (GA), piktžolių kiekis padidėjo 1,5 ir 1,6 karto. Daugiamečių piktžolių esmingai padidėjo laukeliuose, kur buvo sekliai arta (SA). Šiaudų paskleidimas turėjo esminės įtakos trumpaamžių piktžolių kiekiui. Dirvoje su šiaudais, palyginus su laukeliais be šiaudų, trumpaamžių piktžolių sumažėjo 1,3 karto. Esmingai trumpaamžių piktžolių kiekis... [toliau žr. visą tekstą] / Field experiment was carried out since 1999, as follows: Factor A: Insert a straw: straw removal (-S), straw, shredded and spread (+S). Factor B: tillage systems. The experiment was carried out in Lithuanian University of Agriculture Experimental Station. The experiment was conducted in 2010. It was determined that straw incorporation and tillage system had no significant effect on the number of weed seedlings. Most perennial weed seedlings found in shallow scratch in the treatments, while at least - when sown directly into uncultivated soil. Short-lived weed seedlings had a substantial impact on the quantity of straw spreading (+S). Short-lived weed seedling density was 43 percent lower than in the soil, where straw was removed (-S). It was found that the spreading of straw had no significant effect on weed control in spring rape, before the harvest. Significant differences were found in different tillage systems, shallow scratch boxes. Compared shallow scarification autum cultivator tines and implements Disc (KL) and a rotary cultivator shallow scarification (RK) with deep plowing (control) (GA), weeds grew 1.5 and 1.6 times. Perennial weeds has increased substantially in the fields, where it was shallow plowing (SA). Spreading straw had a substantial impact on short amount of weed. The soil with straw, as compared with the boxes without straw, weeds, fallen short 1.3 times. Substantially short amount of weeds growing through tillage systems. Studies have shown that both... [to full text]

Investigation of soil bioactivity and weed infestation in spring oilseed rape agrocoenosis of different density Aušra Grybaitė Field experiments were carried out in 2004 and 2005 at the Experimental Station of Lithuanian University of Agriculture to study the influence of different spring oilseed rape (Brassica napus L.) ‘Sponsor’ densities (50.1-100, 100.1-150, 150.1-200, 200.1-250, 250.1-300, 300.1-350, 350.1-400, 400.1-450 plants m-2) on soil bioactivity and weed infestation. Soil - Calc(ar)i-Endohypogleyic Luvisol. By increasing of spring oilseed rape crop urease activity in the soil didn’t chage significantly. The saccharase activity in the rape agrocoenosis with density more than 150.1 plants m-2 significantly increased in comparison with saccharase activity in the thinest rape agrocoenosis. The content of humus (r = 0.73, P < 0.05) and available phosphorus (r = 0.71, P < 0.05) influenced the saccharase activity. Spring oilseed rape crop density had no influence on number of weed species, weed sprouts and weed density before harvest. Efficiency of weed suppressing increased when weed density in crop at 3-4 leaves stage increased. This proved the small similarity indexes of weed density in crop at 3-4 leaves stage and before harvest. Rape crop density had no influence on weed species change. Significant negative relationship was found between weed air-dry biomass and rape crop density (r = -0.82, P < 0.01). Most of weeds in rape crop were therophytes. Most of them... [to full text]

Laboratoriniuose tyrimuose koncentruoti trąšos su jūros dumbliais tirpalai turėjo įtakos vasarinių rapsų dygimui, šaknų ir kaleoptilių vystymuisi. Geriausias rezultatas gautas vasarinius rapsus apipurškiant 0,1 proc. vnt. koncentracijos trąšų su jūros dumbliais tirpalu. Šiame variante vasariniai rapsai tolygiausiai sudygo, šaknelių ir kaleoptilių ilgiai buvo vienodžiausi, išsivystė stipri šaknų sistema, kuri leidžia tikėtis gero derlingumo ir atsparesnių augalų blogoms meteorologinėms sąlygoms. Lauko eksperimente trąšos su jūros dumbliais turėjo įtakos vasarinių rapsų derlingumui ir cheminei sudėčiai. Naudojant trąšas su jūros dumbliais vasarinių rapsų derlingumas esmingai padidėjo nuo 0,37 iki 0,42 t ha-1 ir atitinkamai siekė 2,89 ir 2,94 t ha-1. Trąšos su jūros dumbliais taip pat turėjo įtakos vasarinių rapsų riebalų kiekiui. Riebalų kiekio esminis padidėjimas 1,10 proc. vnt. pastebėtas vasarinius rapsus tręšiant Eurofertil plius NP 37 Physio trąšomis prieš sėją, stiebo augimo pradžioje Sulfammo 30 ir butanizacijos tarpsnyje Fertileader Gold trąšomis. Trąšos su jūros dumbliais baltymų ir gliukozinolatų kiekiams esminės įtakos neturėjo. / The laboratory studies of the concentrated fertilizer with seaweed liquid had an impact on oilseed of summer rapeseed germination, root and the development of coleoptiles. The best result was reached by sputtering 0.1 percents units concentration of fertilizer with seaweed on the summer rapeseed. For this fertilizing version the summer rapeseed most germinated, and root and coleoptiles lengths had been the same and it had developed the strong root system, which allowed expecting a good yield and planting more resistant to bad weather conditions. The experiment on field of fertilizer with seaweed had affected the productivity and chemical composition of summer rapeseed. Using the fertilizer with seaweed the productivity of summer rapeseed was substantially increased from 0.37 to 0.42 t ha-1, respectively reached 2.89 and 2.94 t ha-1. The fertilizers with seaweed had also influenced the fat content of summer rapeseed. It was observed the substantial increase of 1.10 percents for unit on the summer rapeseed fertilized with Eurofertil plius NP 37 Physio before sowing, at stage of stem growth time fertilized with Sulfammo 30, at bud formation time with Fertileader Gold. The fertilizers with seaweed hadn’t significant influence to protein and glucosinolate contents.

Objective of the research – the research was to determine the effect of different sulphur fertilisation rates on the mineral sulphur content in soil and the seed/grain yield and quality of spring rape and spring wheat crops grown on low in sulphur sandy light loam Epicalcari – Endohypogleyic Cambisols and very low in sulphur sandy loam on light loam Orthi-Haplic Luvisols. Tasks of the research: To determine the effect of different sulphur fertilisation rates applied to low in sulphur sandy light loam Epicalcari – Endohypogleyic Cambisols and very low in sulphur sandy loam on light loam Orthi-Haplic Luvisols on: • Spring rapeseed yield and crop structural elements; • Spring rapeseed quality; • Spring wheat yield and crop structural elements; • Spring wheat grain quality; • Changes in the mineral sulphur content in soil. / Tyrimų tikslas – nustatyti skirtingų sieros trąšų normų įtaką vasarinių rapsų ir vasarinių kviečių derliui, jo kokybei bei mineralinės sieros kiekiui mažai ir labai mažai sieringame smėlingame lengvo priemolio sekliai karbonatingajame giliau glėjiškajame rudžemyje (Epicalcari – Endohypogleyic Cambisol ) ir priesmėlio ant lengvo priemolio tipingajame paprastajame išplautžemyje (Orthi-Haplic Luvisol). Tyrimų uždaviniai: Nustatyti sieros trąšų normų įtaką mažai ir labai mažai sieringame smėlingame lengvo priemolio sekliai karbonatingajame giliau glėjiškajame rudžemyje (Epicalcari – Endohypogleyic Cambisol ) ir priesmėlio ant lengvo priemolio tipingajame paprastajame išplautžemyje (Orthi-Haplic Luvisol): • Vasarinių rapsų sėklų derliui ir struktūros elementams. • Vasarinių rapsų sėklų kokybei. • Vasarinių kviečių derliui ir struktūros elementams • Vasarinių kviečių grūdų kokybei. • Mineralinės sieros kiekio pokyčiams dirvožemyje.

Tyrimai atlikti 2005-2007m. LŽŪU Genetikos biotechnologijos laboratorijoje. Tirti veiksniai, įtakojantys vasarinių rapsų (Brassica napus var. oleifera) dvigubų haploidų linijų NL-302-01, NL-302-02, NL-302-25 somatinės embriogenezės procesą nesubrendusių zigotinių gemalų kultūroje. Tirtų genotipų eksplantai (zigotniai gemalai) kultivuoti maitinamosiose terpėse, besiskiriančiose terpės rūgštingumu. Eksplantai iš donorinių augalų tirti 14-29 amžiaus dienų po apdulkinimo. Nustatyta, kad vasarinių rapsų somatinės embriogenezės potencialas priklauso ne tik nuo nesubrendusio zigotinio gemalo amžiaus po apdulkinimo, bet ir nuo eksplanto genotipo ir terpės rūgštingumo. Daugeliu atveju didžiausią įtaką indukcijos intensyvumui turėjo genotipas. Didžiausiomis pirminės somatinės embriogenezės galimybėmis pasižymėjo linijos NL-302-25 gemalai 20-21 dienos amžiaus. Antrinės somatinės embriogenezės metu nustatyta, kad indukcijos potencialas buvo didesnis nei pirminės somatinės embriogenezės metu. Ekspalnto amžius įtakos soamtinių embrioidų formavimo kiekiu neturėjo. / The research was carried out in 2005-2007 in the laboratory of genetics and biotechnology of Lithuanian university of Agriculture Factors influencing double haploid lines’ NL-302-01, NL-302-02, NL-302-25 somatic embryogenesis in the culture of premature zygotic germs of summer rape (Brassica napus var. oleifera) were studied. The explants of the studied genotypes (premature germs) were cultivated in the nutritional environments differencing in pH. The explants from the donor plants were taken for the period of 14-29 days. It was determined that the potential of the somatic embryogenesis of the summer rape depends on not only on the age of the premature zygotic germ after the pollination, but also on the genotype and medium pH of the explants. In most cases the biggest effect on the intensity of the induction was caused by genotype. Line NL-302-25 cultivated 20-21 days after the pollination had the biggest potential of primary somatic embryogenesis. During the secondary somatic embryogenesis it was determined that the potential of induction was greater than during the primary somatic embryogenesis. The age of the explant had no effect on the quantity of formation of somatic embryos.

The experimental objective. The study was designed to establish the effects of crop stand density and fertilization on spring rape productivity. Statements to be defended: 1. Crop stand density and plant supply with nutrients affect the penetration of photosynthetically active radiation to the soil surface and various heights of crop canopy. 2. Under favourable nutritional conditions, spring rape reaches the maximum photosynthetic productivity at flowering in a crop with a lower stand density; while under less favourable conditions, the maximum photosynthetic productivity at flowering is achieved in a crop with a higher stand density. 3. Under favourable nutritional conditions, at optimal crop stand density, spring rape accumulates the highest content of nutrients in the above-ground plant part at flowering stage. 4. In differently fertilized spring rape crops weed occurrence is determined by plant number per unit area, light regime and meteorological conditions. 5. Under favourable nutritional conditions, having formed an optimal spring rape crop, the plants become more resistant to the dark leaf and pod spot, verticillium wilt, sclerotrinia stem rot and rape stem pests; however, the crop remains susceptible to phoma stem canker. 6. Diverse photosynthetic conditions in differently fertilized spring rape crops differing in stand density determine formation of the above-ground and root mass of spring rape plants. 7. Spring rape yield formation depends on the number of... [to full text] / Tyrimų tikslas – nustatyti pasėlio tankumo ir tręšimo įtaką vasarinių rapsų pasėlio produktyvumui. Ginamieji disertacijos teiginiai: 1. Pasėlio tankumas ir augalų aprūpinimas maisto medžiagomis daro įtaką fotosintetiškai aktyvios radiacijos prasiskverbimui į dirvos paviršių ir įvairius vasarinių rapsų pasėlio ardus. 2. Palankiomis mitybos sąlygomis vasariniai rapsai fotosintezės produktyvumo maksimumą žydėjimo tarpsniu pasiekia retesniame pasėlyje, o augdami mažiau palankiomis – tankesniame pasėlyje. 3. Palankiomis mitybos sąlygomis esant optimaliam pasėlio tankumui vasariniai rapsai žydėjimo tarpsniu antžeminėje dalyje sukaupia didžiausią maisto medžiagų kiekį. 4. Skirtingai tręštuose vasarinių rapsų pasėliuose piktžolių plitimą lemia augalų skaičius ploto vienete, šviesos režimas ir meteorologinės sąlygos. 5. Palankiomis mitybos sąlygomis suformavus optimalų vasarinių rapsų pasėlį augalai tampa atsparesni juodosios dėmėtligės, verticiliozės, baltojo puvinio ir rapsų stiebų kenkėjų pažeidimams, tačiau išlieka jautrūs fomozės pažeidimams. 6. Nevienodos fotosintezės sąlygos skirtingai tręštuose, nevienodo tankumo vasarinių rapsų pasėliuose lemia vasarinių rapsų antžeminės ir šaknų masės formavimąsi. 7. Vasarinių rapsų derliaus formavimąsis priklauso nuo augalų skaičius ploto vienete bei jų aprūpinimo maisto medžiagomis. 8. Palankiomis mitybos sąlygomis didžiausias energetinis efektyvumas gaunamas retesniame vasarinių rapsų pasėlyje, o nepalankiomis – tankesniame.

Tikslas – įvertinti tiesioginės sėjos, supaprastinto žemės dirbimo ir augalinių liekanų įtaką kai kuriems vasarinių rapsų agroekosistemos komponentams. Stacionarus dviejų veiksnių lauko eksperimentas įrengtas 1999 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje. A veiksnys − šiaudų panaudojimas: šiaudai pašalinti (-Š); šiaudai susmulkinti ir paskleisti (+Š). B veiksnys − žemės dirbimos sistemos: įprastas gilus arimas 23–25 cm gyliu rudenį (GA), kontrolinis variantas; seklus arimas 10–12 cm gyliu rudenį (SA); seklus purenimas kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir lėkštiniais padargais 8–10 cm gyliu rudenį (KL); seklus purenimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (RK); seklus žaliosios trąšos įterpimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (ŽTRK) ir tiesioginė sėja į neįdirbtą ražieną (ND). Vienoje bandymo dalyje šiaudai pašalinti, o kitoje dalyje susmulkinti ir paskleisti. Tiek fone be šiaudų, tiek fone su paskleistais šiaudais buvo tiriamos visos žemės dirbimo sistemos. Šiaudų įterpimas (+Š) neturėjo esminės įtakos tirtiems vasarinių rapsų agroekosistemos komponentams. Seklus purenimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (RK) ir seklus žaliosios trąšos įterpimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (ŽTRK) esmingai padidino vasarinių rapsų daigų skaičių. Dirvožemio kietį armenyje didino visos neariminio žemės dirbimo sistemos. Šlyties pasipriešinimą didino taip pat visos neariminio žemės dirbimo sistemos tiek 0–10 cm... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of investigation – to evaluate effect of reduced soil tillage and plant residue on some rape agroecosystem components. Stationary two – factor field experiment was estab-lished in Aleksandras Stulginskis University at the Experimental station in 1999. Factor A – the use of straw: straw removed (-Š); straw chopped and spread (+Š). Factor B – tillage sys-tems: conventional deep ploughing at 23–25 cm depth in autumn (GA), control; shallow ploughing at 10–12 cm depth in autumn (SA); shallow loosening with tine coulter and disk implements at 8–10 cm depth in autumn (KL); shallow loosening with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (RK); shallow incorporation of green manure with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (ŽTRK) and no tillage, direct sowing (ND). In one field experiment part straw removed, and the other part chopped and spread. Both the background without straw and spread at the background of the straw was investigated all tillage systems. Straw incorporation (+Š) had no significant effect on studied rape agroecosystem components. Shallow loosening with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (RK) and shallow incorporation of green manure with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (ŽTRK) signitificantly increased the number of rape seedlings. All tillage systems in the soil plow layer increased the penetration resistence. All tillage systems significantly inc-reased shear strenght at 0–10 cm and 10–20 cm and depth. The... [to full text]