In the long-term fertilization experiment on the light sandy loam over moraine clay (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols) there were the integrated evaluation of the changes in arable layer done and the estimation of the tendencies and consistent patterns in the productivity of crop plants performed. The obtained research results of the organic, organic-mineral and mineral fertilization impact on the Gleyic Luvisols bulk density, porosity and composition of aggregates, the changes in qualitative composition of organic matter and humus, the phosphorus and it fractions, the soil nitrogen accumulation, the potassium and also the productivity of crop plants in 4-year crop rotation are novel. The performed research also gained the knowledge on the main properties and productivity of the Gleyic Luvisols and on the technology patterns within the soil-fertilisers-plant systems evaluation. The mentioned aspects are actual in the agriculture within the tendencies of decreasing in the extent of fertile soil sources. On the bases of the long-term researches in the Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols there were either determined the proper fertilisation systems not only for the obtaining of the consistent crop plant productivity but also for the estimating the certain stabilisation and improving of soil use and productivity parameters. The estimated consistents could be further used in performing the fertilisation recommendations, thus, the fertilisation then could correspond the requirements... [to full text] / Daugiamečiame tręšimo bandyme, karbonatingame sekliau glėjiškame išplautžemyje, taikant skirtingas tręšimo sistemas, kompleksiškai ištirti armens pokyčiai bei sėjomainos augalų derlingumo tendencijos bei dėsningumai. Gauti nauji tyrimų duomenys apie organinių, organinių-mineralinių ir mineralinių trąšų poveikį glėjiškųjų išplautžemių tankiui, poringumui ir struktūriniams agregatams, organinės medžiagos ir humuso kokybinės sudėties pokyčiams, fosforo ir jo frakcijų pasiskirstymui, o taip pat jo azotingumui, kalingumui, bei augalų derlingumui keturlaukėje sėjomainoje. Šiais moksliniais tyrimais pagilintos žinios apie glėjiškųjų išplautžemių pagrindines savybes bei našumą, išsiaiškintos technologinių grandžių reikšmė apytakos procesų cikle dirvožemis-trąšos-augalas, kas yra aktualu mažėjant žemės ūkio paskirties derlingos žemės ištekliams. Karbonatingajame sekliau glėjiškame išplautžemyje daugiamečių tyrimų pagrindu išaiškintos tinkamiausios tręšimo sistemos ne tik pastoviam žemės ūkio augalų derliui gauti, bet ir užtikrinančios racionalų šio dirvožemio naudojimą bei jo našumo parametrų stabilizavimą ir gerinimą. Nustatytus dėsningumus galima taikyti rengiant rekomendacijas tręšimui, kurios atitiktų keliamus reikalavimus siekiant užtikrinti taršos mažinimą iš žemės ūkio šaltinių bei palaikytų ir gerintų glėjiškųjų išplautžemių derlingumą.

Tikslas – įvertinti tiesioginės sėjos, supaprastinto žemės dirbimo ir augalinių liekanų įtaką kai kuriems vasarinių rapsų agroekosistemos komponentams. Stacionarus dviejų veiksnių lauko eksperimentas įrengtas 1999 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje. A veiksnys − šiaudų panaudojimas: šiaudai pašalinti (-Š); šiaudai susmulkinti ir paskleisti (+Š). B veiksnys − žemės dirbimos sistemos: įprastas gilus arimas 23–25 cm gyliu rudenį (GA), kontrolinis variantas; seklus arimas 10–12 cm gyliu rudenį (SA); seklus purenimas kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir lėkštiniais padargais 8–10 cm gyliu rudenį (KL); seklus purenimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (RK); seklus žaliosios trąšos įterpimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (ŽTRK) ir tiesioginė sėja į neįdirbtą ražieną (ND). Vienoje bandymo dalyje šiaudai pašalinti, o kitoje dalyje susmulkinti ir paskleisti. Tiek fone be šiaudų, tiek fone su paskleistais šiaudais buvo tiriamos visos žemės dirbimo sistemos. Šiaudų įterpimas (+Š) neturėjo esminės įtakos tirtiems vasarinių rapsų agroekosistemos komponentams. Seklus purenimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (RK) ir seklus žaliosios trąšos įterpimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (ŽTRK) esmingai padidino vasarinių rapsų daigų skaičių. Dirvožemio kietį armenyje didino visos neariminio žemės dirbimo sistemos. Šlyties pasipriešinimą didino taip pat visos neariminio žemės dirbimo sistemos tiek 0–10 cm... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of investigation – to evaluate effect of reduced soil tillage and plant residue on some rape agroecosystem components. Stationary two – factor field experiment was estab-lished in Aleksandras Stulginskis University at the Experimental station in 1999. Factor A – the use of straw: straw removed (-Š); straw chopped and spread (+Š). Factor B – tillage sys-tems: conventional deep ploughing at 23–25 cm depth in autumn (GA), control; shallow ploughing at 10–12 cm depth in autumn (SA); shallow loosening with tine coulter and disk implements at 8–10 cm depth in autumn (KL); shallow loosening with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (RK); shallow incorporation of green manure with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (ŽTRK) and no tillage, direct sowing (ND). In one field experiment part straw removed, and the other part chopped and spread. Both the background without straw and spread at the background of the straw was investigated all tillage systems. Straw incorporation (+Š) had no significant effect on studied rape agroecosystem components. Shallow loosening with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (RK) and shallow incorporation of green manure with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (ŽTRK) signitificantly increased the number of rape seedlings. All tillage systems in the soil plow layer increased the penetration resistence. All tillage systems significantly inc-reased shear strenght at 0–10 cm and 10–20 cm and depth. The... [to full text]