Torefikacija yra perspektyvi biomasės apdirbimo technologija, leidžianti pagerinti biomasės fizikines savybes, kartu sumažinti išlaidas skirtas biomasės smulkinimui. Torefikuota biomasė gali būti panaudojama esamose anglimi kūrenamose elektrinėse, ją santykine dalimi maišant su įprastomis anglimis, taip sumažinant CO2 kiekį išsiskiriantį deginant iškastinį kurą (Kioto protokolas). Šiuo metu trūksta mokslinių tyrimų ir duomenų apie torefikacijos panaudojimą agrokultūrų atliekoms (šiaudams) apdirbti, pagaminant naują energetiškai patrauklų kurą pasižymintį unikaliomis savybėmis. Pagrindinis šio darbo tikslas buvo ištirti ir įvertinti iš skirtingų biomasės rūšių pagaminto torefikuoto kuro savybes ir torefikacijos proceso sąlygas. Tam būtina sąlyga: bandomojo torefikacijos reaktoriaus sukūrimas. Sauso kuro aukštutinė degimo šiluma nustatymo (HHV), anglies, vandenilio, azoto, sieros, chloro, lakiųjų organinių junginių kiekio, peleningumo ir pelenų lydumo, masės išeigos, energijos našumo, energetinio tankumo, reaktoriaus patikimumo lyginant su TGA, lakiųjų organinių junginių sudėties ir hidrofobiškumo testai – tai pagrindiniai parametrai kurie buvo nustatinėjami atliekant šį darbą. Torefikacijos procesas buvo atliekamas azotinėje aplinkoje, prie skirtingų temperatūrų (250 °C, 280 °C, 300 °C), bandinį reaktoriuje išlaikant 30 minučių, plius papildomas išlaikymas 10 minučių naudojant 300 °C. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad po torefikacijos proceso medžiaga turi didesnę sausojo... [toliau žr. visą tekstą] / Torrefaction is a promising fuel pre-treatment technology for biomass, as it improves the physical characteristics, reduces the energy consumption for grinding, improves the co-firing process due to more stable characteristics of this fuel. However, there is still lack of data on torrefaction of agricultural waste which have more unequal composition. The aim of this work was to create fixed bed reactor for torrefaction process and investigate the dependence of properties of formed torrefied products on various biomass materials and process conditions. HHV, amounts of C, H, N, S, Cl, VOC, ash content and ash melting behavior, mass and energy yields, energy density, reactor reliability comparing with TGA results and composition of VOC analysed with TGA-GC/MS, hydrophobicity test were studied as the main factors for comparison. Torrefaction was carried out in the nitrogen environment at variuos temperatures (250°C, 280°C, 300°C) for 30 min and for 10 min at 300 °C too. HHV of woody and agricultural waste after torefaction was increased as energy density too (which allows cheaper logistics), also was found that torrefied material has better hydrophobic properties, biodegradation slows down, material is easy to grind. Determining energy yield for each type of biofuel, assess to find most suitable conditions for torrefied biofuel production. It was found that torrefaction solves one of the major straw as biofuel problems: it’s large amount of sulfur and chlorine levels. Torrefied... [to full text]

Tyrimo tikslas – suprojektuoti šiaudų paruošimo įrenginį. Bakalauro baigiamojo darbo pirmoje dalyje išanalizuoti pagrindiniai šiaudų paruošimo įrenginio techniniai – ekonominiai rodikliai.Antroje darbo dalyje aprašyta gaminio paskirtis ir panaudojimo galimybės bei alternatyvos, išnagrinėti šiaudų paruošimo įrenginį sudarantys elementai: mazgai, mechanizmai. Atlikta šiaudų paruošimo įrenginio mazgų konstrukcijos variantų apžvalga – korpuso, būgno, pavarų mazgai, standartinių gaminių, konstrukcinių sprendimų palyginimas. Atlikti gaminio techniniai skaičiavimai (šiaudų paruošimo įrenginio pavaros kinematiniai skaičiavimai, šiaudų paruošimo įrenginio sukamųjų būgnų techniniai skaičiavimai, bei reikalingas kiekis šiaudų rulonų pasirinktai galiai išgauti, įrenginio kėlimo ąsos apkrovos leistinų įtempių skaičiavimas). Trečioje darbo dalyje išanalizuota trijų detalių technologiškumas. Parinkti detalėms ruošiniai, sudaryti technologiniai maršrutai, nustatyti apdirbimo operacijoms reikalingi įrengimai, apskaičiuotas jų kiekis. Atliktas užlaidų, pjovimo režimų nustatymas bei techninis normavimas.Ketvirtoje darbo dalyje pateikiama įmonių ir aplinkos saugos reikalavimai eksploatuojant įrenginį, jo ergonomiškumas ir įtaka aplinkai. Penktoje darbo dalyje atlikti ekonominiai skaičiavimai, kurių pagalba nustatyta ir pagrįsta šiaudų paruošimo įrenginio savikaina. / Research aim – to design a straw preparation equipment. In the bachelor's work first part there are analysis of the main straw preparation equipment technical-economic indicators.The second part describes the purpose and use of product options and alternatives, examines straw preparation equipment compilling elements: knots, mechanisms. Was made a straw preparation equipment knots construction options review - corps, drum, gear knots, standard products, comparison of construcion solutions. Was performed technical calculations of the product (straw preparation equipment gear‘s kinematic calculations, rotary drum technical calculations, and the required amount of straw rolls for the desired power extraction, equipment lifting eyelet load allowed stress calculation). The third part analyzed three parts fabrication. Were selected blank parts, created technological routes, determinated equipment necessary for manufacturing operations, calculated it‘s amount. Determinated an overlap, cutting mode setting and the technical rationing. The fourth part of the work presents companies and environmental safety requirements for maitaining the device, it‘s ergonomic and impact to environment. In the fifth bachelor‘s work part there are economic calculations, which assistance was determined and substantiated straw preparation equipment prime cost.

Lauko eksperimentas buvo vykdomas nuo 1999 metų pagal šią schemą: A veiksnys: Šiaudų įterpimas: šiaudai pašalinti (-Š), šiaudai susmulkinti ir paskleisti (+Š). B veiksnys: Žemės dirbimo sistemos. Eksperimentas buvo atliktas Lietuvos žemės ūkio universiteto bandymų stotyje. Eksperimentas vykdytas 2010 metais. Atlikus tyrimus nustatyta, kad šiaudų įterpimas ir žemės dirbimo sistemos neturėjo esminės įtakos piktžolių daigų skaičiui. Daugiausiai daugiamečių piktžolių daigų rasta sekliai purentuose variantuose, o mažiausiai – tiesiogiai sėjant į neįdirbtą dirvą. Trumpaamžių piktžolių daigų kiekiui esminės įtakos turėjo šiaudų paskleidimas (+Š). Trumpaamžių piktžolių daigų skaičius buvo 43 procentais mažesnis nei dirvoje, kur šiaudai buvo pašalinti (-Š). Nustatyta, kad šiaudų paskleidimas neturėjo esminės įtakos vasarinių rapsų piktžolėtumui, nustatytam prieš derliaus nuėmimą. Esminių skirtumų buvo rasta skirtingose žemės dirbimo sistemose, sekliai purentuose laukeliuose. Palyginus seklųjį purenimą kultivatoriumi plokščiapjūviais noragėliais ir lėkštiniais padargais (KL) bei seklųjį purenimą rotoriniu kultivatoriumi (RK) su giliu arimu (kontrolė) (GA), piktžolių kiekis padidėjo 1,5 ir 1,6 karto. Daugiamečių piktžolių esmingai padidėjo laukeliuose, kur buvo sekliai arta (SA). Šiaudų paskleidimas turėjo esminės įtakos trumpaamžių piktžolių kiekiui. Dirvoje su šiaudais, palyginus su laukeliais be šiaudų, trumpaamžių piktžolių sumažėjo 1,3 karto. Esmingai trumpaamžių piktžolių kiekis... [toliau žr. visą tekstą] / Field experiment was carried out since 1999, as follows: Factor A: Insert a straw: straw removal (-S), straw, shredded and spread (+S). Factor B: tillage systems. The experiment was carried out in Lithuanian University of Agriculture Experimental Station. The experiment was conducted in 2010. It was determined that straw incorporation and tillage system had no significant effect on the number of weed seedlings. Most perennial weed seedlings found in shallow scratch in the treatments, while at least - when sown directly into uncultivated soil. Short-lived weed seedlings had a substantial impact on the quantity of straw spreading (+S). Short-lived weed seedling density was 43 percent lower than in the soil, where straw was removed (-S). It was found that the spreading of straw had no significant effect on weed control in spring rape, before the harvest. Significant differences were found in different tillage systems, shallow scratch boxes. Compared shallow scarification autum cultivator tines and implements Disc (KL) and a rotary cultivator shallow scarification (RK) with deep plowing (control) (GA), weeds grew 1.5 and 1.6 times. Perennial weeds has increased substantially in the fields, where it was shallow plowing (SA). Spreading straw had a substantial impact on short amount of weed. The soil with straw, as compared with the boxes without straw, weeds, fallen short 1.3 times. Substantially short amount of weeds growing through tillage systems. Studies have shown that both... [to full text]

Baigiamajame darbe analizuojamas sapropelio kaip rišiklio panaudojimas termoizoliacinių sapropelio-šiaudų plokščių gamyboje. Šiems tyrimams buvo pasirinktas užpelkėjusio Dobilios ežero, esančio Kauno rajone, organinis sapropelis. Bandiniai buvo gaminami su skirtingu sapropelio-šiaudų kiekiu juose ir formuojami specialioje tyrimams pagamintoje formoje. Suformuotų bandinių masė buvo apie 130g. Suformuotų bandinių sapropelio kiekis kito nuo 15% iki 35%. Presavimo slėgis buvo 0,25; 0,5; 0,75; 1,0 MPa. Buvo nustatomas tiriamų bandinių, tankis atsparumas lenkimui ir gniuždymui, taip pat apskaičiuojamas šiluminis laidumas. Raktiniai žodžiai: sapropelis, šiaudai, plokštelės, lenkimas, gniuždymas, stipris. / This Master Thesis analyses the appliance of sapropel as a binder in a heat insulation plate production. For the research was chosen a silt of a waterlogged lake Dobilė, located in Kaunas region. All samples were formed with specially made form for research. Every sample had different quantity of sapropel and strawdust. Forming weight of samples were approx 130g. A chosen quantity of sapropel variated from 15 to 35 percents in a sample. The mix of sapropel and strawdust in a form was pressed by 0,25; 0,5; 0,75; 1,0 MPa pressure. During the research samples were analysed their resistance to compression and flexure, estimated sample density and thermal conductivity. Keywords: binder, sapropel, plate, compression, flexure, straw.

Behavior of combustion process in the fuel bed on the grate, is characterized by different thermochemical conversion stages, each with significantly different temperatures, and the reacting conditions. This simple analysis of combustion processes taking place on the grate is a useful information for understanding of the paths of pollutants formation and destruction as well. The large fixed bed reactor was used for obtaining the experimental results of straw combustion. The fixed bed reactor contains a column of biomass fuel that is ignited at the top and with air entering through the grate from the bottom, measurements are performed while the ignition front proceeds downwards. The influence of inlet air flow velocity and temperature, moisture content in the fuel and oxygen concentration in the inlet air on combustion parameters such as ignition front velocity (kg/(m2·s)), temperature, and gas species concentration during combustion is presented based on measurements of in-bed temperatures along the bed and different gas compounds (O2, CO2, CO and NO) over the bed. A 1-D transient heterogeneous model was used for straw combustion in a fixed bed. The processes included in the model comprise: moisture evaporation, biomass pyrolysis, heterogeneous reaction of char forming CO and CO2, homogeneous reactions of CO, H2, CH4, CxHy and tar, heat and mass transfer between the gas and solid phases. The model provided detailed structure of the ignition flame front, gas species... [to full text]

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami pasėlio sudygimo, tankumo, piktžolėtumo tyrimo duomenys skirtingo intensyvumo žemės dirbimo, padengimo šiaudais ir žaliąja trąša laukeliuose. Stacionarus dviejų veiksnių eksperimentas vykdomas nuo 1999 metų. Tyrimai buvo vykdomi nuo 2011 - 2012 m. Eksperimentas buvo vykdomas pagal tokią schemą: A veiksnys: Šiaudų įterpimas: šiaudai pašalinti (-Š), šiaudai susmulkinti ir paskleisti (+Š). B veiksnys: Žemės dirbimo sistemos. Atlikus tyrimus nustatyta, kad miežių daigų skaičiui trečią dieną nuo dygimo pradžios esminės įtakos turėjo žemės dirbimo intensyvumas. Fone, kur šiaudai buvo susmulkinti ir paskleisti (+Š) esmingai didesnis daigų skaičius, palyginti su giliu arimu (GA), nustatytas laukeliuose, kurie buvo sekliai purenti kultivatoriumi plokščiapjūviais noragėliais ir lėkštiniais padargais (KL) ir laukeliuose su žaliąja trąša (ŽTRK). Fone be šiaudų (-Š), palyginus su giliu arimu (GA), esmingai daugiau miežių daigų sudygo sekliai artuose (SA), sekliai purentuose kultivatoriumi plokščiapjūviais noragėliais ir lėkštiniais padargais (KL) ir neįdirbtos ražienos (ND) laukeliuose. Dešimtąją dieną nuo dygimo pradžios, tiek fone su susmulkintais ir paskleistais šiaudais, tiek fone be šiaudų esmingai mažiau miežių daigų rasta laukeliuose, kurie buvo sekliai purenti rotoriniu kultivatoriumi (RK). Fone su šiaudais taip pat esminiai skirtumai nustatyti laukeliuose kur sėta į neįdirbtą ražieną (ND). Produktyvių stiebų skaičiui neturėjo... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis presents data of a study of crop germination, density, weed and earthworm population in fields varying in intensity of tillage, straw and green fertilizer coverage. Stationary two-factor experiment is being carried out since 1999. Studies were carried out from 2011 – 2012 . The experiment was carried out according to the following scheme: factor A: Straw incorporation: straw removal (-Š), straw shredded and spread out (+ Š). Factor B: tillage systems. The research found that the number of barley sprouts on the third day from the beginning of germination is essentially influenced by tillage intensity. In area, where the straw were chopped and spread (+Š) substantially increased the number of sprouts in comparison with deep plowing (GA), has been determined in the fields that have been consistently levelled using harrow tines and flatcutting disc implements (KL). Area without straw (-Š) in comparison with deep ploughing (GA), substantially more barley seeds germinated in shallow ploughed (SA), shallow tine cultivator tines and flatcutting disc implements (KL) and the uncultivated stubble (ND) fields. Tenth day after the beginning of germination area with chopped or spread straw and area without straw in the background substantially less barley plants found in fields that have been consistently leveled harrow (RK). In the area with straw as well as in the area where sown in no-till stubble (ND) substantial differences were dicovered. Number of productive stems... [to full text]

Žemės dirbimas yra vienas iš daugiausia darbo, energetinių bei laiko sąnaudų reikalaujančių technologinių darbų auginant augalus. Todėl įvairaus intensyvumo žemės dirbimo sistemų nustatymas, kurios nemažindamos žemės ūkio augalų derliaus neblogintų dirvožemio agrocheminių savybių, yra svarbus ir ekonomine, ir aplinkosaugine prasme. Pasikliaujama ribotu paviršiaus purenimu, ražienine sėja. Taip sutaupomos lėšos, mažiau gaištama laiko dirvai ruošti. Dėl gilaus ir pastovaus žemės dirbimo gali mažėti humuso kiekis, o tai sąlygoja mažesnį žemės ūkio augalų derlių. Tyrimų tikslas – įvertinti tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą, supaprastinto žemės dirbimo ir šiaudų bei kitų augalinių liekanų įtaką dirvožemio agrocheminėms savybėms. Stacionarus bandymas įrengtas 1999 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje. Lauko bandymas dviejų veiksnių: A veiksnys – šiaudų įterpimas: šiaudai pašalinti (-Š); šiaudai susmulkinti ir paskleisti (+Š). B veiksnys – žemės dirbimo sistemos: įprastinis gilus arimas 23–25 cm gyliu rudenį (GA); seklus arimas 10–12 cm gyliu rudenį (SA); seklus purenimas kultivatoriumi plokščiapjūviais noragėliais ir lėkštiniais padargais 8–10 cm gyliu rudenį (KL); seklus purenimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (RK); seklus žaliosios trąšos įterpimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (ŽTRK); neįdirbta dirva, tiesioginė sėja (ND). Pastovus šiaudų panaudojimas didina dirvožemio pH, humuso ir azoto kiekius. Humusą ir azotą... [toliau žr. visą tekstą] / Cultivation is one of energy and time-consuming activities of cropping. Establishment of various intensity tillage systems that does not influence the agrochemical soil properties and yield loss is important for both economical and environmental sense. Ploughing is being replaced by reduced topsoil loosening or cultication. It helps to save time and money for soil preparation. Deep and constant tillage can cause the decrease of humus substances that can lead to lower crop yield. Objective of the experiment – to assess how direct sowing into ploughless soil, reduced tillage and straw incorporation influence agrochemical soil properties. Stationary two factor field experiment was established in Experimental Station of Aleksandras Stulginskis University in 1999. Treatments: Factor A – straw incorporation: without straw (-Š); with straw (+Š). Factor B– soil tillage systems: deep ploughing at 23–25 cm depth in autumn (GA); shallow ploughing at 10–12 cm depth in autumn (SA); shallow loosening at 8–10 cm depth in autumn (KL); shallow loosening with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (RK); shallow incorporation of green manure with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (ŽTRK); no tillage, direct sowing (ND). Constant use of straw increases the amount of soil pH, humus and nitrogen. The amount of humus and nitrogen is mostly increased by shallow loosening with rotary cultivator (RK), shallow implementation of green manure by this cultivator in spring (ŽTRK) and... [to full text]

Vis labiau kreipiamas dėmesys taip pat ir į namų poveikį sveikatai, todėl vis svarbesnė tampa ekologinė statyba. Kasmet Lietuvoje auginami javai ir kaip atliekos lieka šiaudai. Taigi didžiausias dėmesys skirtas atsinaujinančių žaliavų, tokių kaip šiaudai, linų pakulos, kanapių pluoštas, fizikinių savybių ir tinkamumo statybai tyrimai. Šiluminiu požiūriu (kuris yra svarbiausias), atlikus pirminius šilumos laidumo bandymus, nustatyta, kad tinkamiausi yra šiaudai, nes jų šilumos laidumo koeficientas mažiausias. Bandymai atlikti siekiant nustatyti šilumos laidumo koeficiento priklausomybė nuo šiaudų tankio, taip pat drėgmės poveikį šiaudų šilumos laidumui ir šiaudų susispaudžiamumą. / It is more important issue for house effects on people health so more important becomes ecological construction. Every year hay is been raised in Lithuania and as waste is left hay straw. So the biggest focus is on renewable raw materials such as hay straw, flax tow, hemp physical conditions and suitability for construction. Thermally which is most important after held the initial thermal conductivity tests it was found that the most suitable are hay straws because its thermal transfer coefficient is smallest.Tests havebeen held to determine heat transfer coefficient dependence on the density on hay straw as well as the impact of moisture on thermal conductivity of straw and straw compresibility.