Nepaisant trumpos rotacijos energetinių miško želdinių ekonominės ir ekologinės naudos, Lietuvoje gluosnių plantacijos užima tik 470 ha plotą, 62% plantacijų auga mažo našumo žemės ūkio naudmenose. Potencialiai gluosnių plantacijų veisimui galėtų būti panaudotas 700000ha plotas, kurį šiuo metu sudaro nederlingiausios Lietuvoje žemės. Pagrindinės kliūtys veisiant gluosnių plantacijas yra: nepakankamas šių kultūrų, kaip ateities energetinės žaliavos ar alternatyvos žemės ūkio kultūroms nederlinguose dirvožemiuose įvertinimas; atsainus valstybinių institucijų požiūris į teisinės bei subsidijavimo sistemos kūrimą Lietuvoje. Nuotekų dumblas yra alternatyva sintetinėms trąšoms, dėl ko sumažėja ekonominiai kaštai, o kartu utilizuojama besiklaupianti ir ekologines problemas kelianti atlieka. Lietuvoje dumblas praktiškai beveik nenaudojamas energetinių plantacijų tręšimui dėl pasyvaus nuotekų valymo įmonių veikimo dumblo utilizavimo srityje bei tręšimo nuotekų dumblu sistemos koordinavimo nebuvimo. Dabartinė nuotekų dumblo kokybinė sudėtis lemia, jog maisto medžiagos nuotekų dumble yra limituojantis tręšimą veiksnys. Paskleidus 16 t/ha nuotekų dumblo (kai N mineralizacija 12%) į dirvožemį patektų 90 kg/ha N. Toks kiekis azoto per metus asimiliuojamas stiebų biomasėje ir pašalinamas iš sistemos kartu su produkcija. Dabar egzistuojančias plantacijas tręšiant vien nuotekų dumblu jo būtų sunaudota 12%, o visam, per metus susidarančiam dumblui utilizuoti reikėtų apie 4000 ha plantacijų... [toliau žr. visą tekstą] / Despite the economical and ecological benefit from short rotation energy forests, the development of these plantations is going very passively in Lithuania. There were two main goals of this work: to analyze current situation of development of willow plantations in Lithuania and to evaluate potential of using sewage sludge as substitute for mineral fertilizer for energy plantations. There are 470 ha of willow plantations in the Lithuania and 700000 ha could grow in Lithuania potentially in poor soils as alternative for agriculture crops. A problem of sewage sludge utilization is growing in Lithuania due to following reasons: sewage sludge treatments companies are not active in problem solving and looking for progressive technologies of sewage sludge utilization also the default of management of sewage sludge utilization for energy plantations fertilization. Current qualitative composition of sewage sludge in Lithuania conditions, that application amount of sewage sludge is limited not by heavy metals, but by nutrients (N and P). For this reason it is very important to determine rates, at which sewage sludge can be applied. The amount of 16 t/ha of dewatered swage sludge can be optimal (with assumption of 12% of N mineralization), because 90 kg/ha/yr N would be released to the soil and this amount of N is assimilated in willow stem per year on the average. If all current plantations were fertilized by sewage sludge (at the rate of 16 t/ha/yr), 12% of this organic manure would... [to full text]

Magistro darbe tiriama 2005-2009 metais Zarasų rajone ne miško žemėje įveistų želdinių kokybė. Darbo objektas – Miško želdiniai įveisti privačioje žemėje Zarasų rajone 2005–2009 metais panaudojant ES struktūrinių fondų paramą (366,37 ha). Darbo tikslas – Nustatyti 2005–2009 metais želdinių įveistų privačioje ne miško žemėje būklę Zarasų rajone. Darbo metodai – Įveistų miško želdinių ir žėlinių vertinimas natūroje atliekamas atrankiniu metodu vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose patvirtinta miško želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodiką. Surinktų duomenų analizė atliekama pasinaudojant programomis MS Excel ir STATISTICA. Darbo rezultatai. Atlikus Zarasų rajone 2005–2009 metais įveistų miškų analizę, gauta, kad su ES skirta parama privačių žemių savininkai įveisė 366,37 ha miškų. Be to, Zarasų urėdija savo lėšomis įveisė 135,52 ha miškų valstybinėse ne miško žemėse. Daugiausia miškų (137,39 ha) įveista 2007 metais, pasinaudojant ES paramos lėšomis. Vidutinis per metus įveisto miško sklypo plotas – 2,47 ha. 2010 metais buvo įvertinta 20 sklypų (33,5 ha), kuriuose 2007 metais įveistas miškas. Miško būklė vertinta pagal miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodiką, nustatyta: vidutinis aukštis, prigijimas – atkritimas, žolinės dangos agresyvumas. Įvertinus gauta, kad 80,0 % sudaro geros kokybės želdiniai, 15,0 % – patenkinami, o 5,0 % – žuvę. Daugumoje vertintų sklypų tikslinės medžių rūšys parinktos teisingai, o priežiūros darbai... [toliau žr. visą tekstą] / Quality of planted forests in non-forest land during 2005-2009 was evaluated in this master thesis. Object of work – On 2005–2009 there were planted 366,37 ha forests with EU support in private land in Zarasai district. 20 plots were selected with different habitats and quality of seedlings was evaluated. The aim of work – To evaluate the quality of planted forests on 2005–2009 in private land in Zarasai district. Research methods – Planted forest were evaluated according to a special methodic approved by Lithuania Republic Ministry of Environment. Collected data were analyzed by MS Excel, STATISTICA programmes. Findings of work – Analysis showed that 366,37 ha of forests on 2005–2009 were planted with EU support. In addition to this, Zarasai Forest Enterprise planted 135,52 ha of forests in non-forest land. The main part of forests were planted in 2007 (137,39 ha). The average plot of planted forests is 2,47 ha. In 2010 there were evaluated quality of forests planted in 2007 (20 plots - 33,5 ha). An average height, falling away of seedlings, aggressiveness of grass were defined. It was evaluated that 80,0 % of planted forests were a good quality, 15,0 % - satisfactory and 5,0 % - died. Consist of species have changed in 6 evaluated plots. In most of evaluated plots objective species were selected correctly. The main causes of satisfactory and bad quality seedlings are bad selection of species in certain habitats and bad care of planted forests.