Magistro darbe tiriama žėlimo ypatumai grynuose pušynuose po neplynųjų atvejinių kirtimų Liepynės, Meros, Nemenčinės, Purviniškių girininkijose. Darbo objektas – V.Į. Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės, Meros, Nemenčinės, Purviniškių girininkijų 2006–2012 metais neplynaisiais (atvejiniais) kirtimais iškirstos brandžių pušynų kirtavietės. Darbo metodai – Tyrimai vykdyti 1–7 metų minėtų girininkijų neplynųjų atvejinių kirtimų pušynų kirtavietėse 2012–2013 metais. Siekiant įvertinti žėlinių kokybę ir atlikti jų apskaitą tiriamų kirtaviečių apskaitos aikštelės buvo tolygiai išdėstytos sąlyginai – vienodais atstumais sklypų įstrižainių kryptimis. Nuo žėlinių tankumo priklausėšių stačiakampių apskaitos aikštelių plotas.Kai žėliniai buvo vidutinio tankumo (2–8 tūkst. vnt./ha) – 10 m2, kai reti (< 2 tūkst. vnt./ha) – 20 m2. Apskaitos aikštelių kiekis priklausė nuo kirtavietės ploto. Mažesniuose kaip 1 ha sklypuose buvo išdėstytos penkios aikštelės, 1–3 ha – išdėstytos aštuonios ir didesniuose kaip 3 ha – dešimt ir daugiau apskaitos aikštelių.Kiekvienoje apskaitos aikštelėje atlikti tokie vertinimai: savaiminukų gausa ir rūšis, savaiminukų gyvybingumas, žolinės dangos agresyvumo laipsnis, pažeidimai ir galimos priežastys. Darbo rezultatai – tirtose 20 neplynųjų kirtimų kirtaviečių vidutinis žėlinių tankis – 2270 vnt./ha, vidutinė žėlinių rūšinė sudėtis – 6P4B. Liepynės girininkijos – 3750 vnt./ha, 8P2B. Meros – 1210 vnt./ha,7B3P. Nemenčinės – 2070 vnt./ha,6P4B. Purviniškių – 1500 vnt... [toliau žr. visą tekstą] / The present Master’s thesis examines the growth peculiarities of pure pine forests after selective shelterwood cutting in Liepynė, Mera, Nemenčinė, Purviniškės forestries. Object of the thesis – cutting areas of mature pine forests, cut by selective (shelterwood) cutting, in Liepynė, Mera, Nemenčinė, Purviniškių forestries of Nemenčinė Forest Enterprise during the period of 2006–2012. Methods of the research – research was carried out in selective cutting areas of pine forests of aforementioned forestries in 1-7 years, during the period of 2012-2013. Seeking to assess the quality of sprouts and make the inventory, inventory sites of researched cutting areas were divided into relatively equal distances between areas at diagonal direction. The area of rectangular inventory sites depended on density of sprouts. In case of average density (2–8 thousandunits/ha) – 10 m2, and in case of low density (< 2 thousand units/ha) – 20 m2. The number of inventory sites depended on area of cutting zone. There were five sites in smaller than 1 ha plots, while there were eight sites in plots of 1–3 ha, and there were ten and more inventory sites in 3 ha plots. The following assessments were made in each inventory site: abundance and species of wildings, viability of wildings, aggressiveness degree of grass cover, its damage and possible causes. Results of the thesis– average density of sprouts in 20 researched selective cutting areas is2270 units/ha, average species composition of sprouts –... [to full text]

Magistro darbe tiriamas miško žėlimas neapaugusioje mišku žemėje, vertinami įvairūs veiksniai įtakojantys savaiminį miško formavimąsi. Darbo objektas: 8 želvietės neapaugusioje mišku nedirbamoje žemėje. Darbo tikslas: įvertinti miško žėlimą ir jį įtakojančius veiksnius buvusioje žemės ūkio paskirties neapaugusioje mišku žemėje. Tyrimo metodai: aštuoniose žėlimo plotuose buvo išskirtos laikinos stačiakampės apskaitos aikštelės 10 m2 (2 x 5 m). Jose buvo nustatoma savaiminukų rūšis, skaičius, amžius, aukštis bei pažeidimai. Gautų duomenų apdorojimui, t.y. grafiniam duomenų pavaizdavimui, buvo naudojama Microsoft Excel programa. Darbo rezultatai: apibendrinus gautus duomenis nustatyta, kad visose tirtose želvietėse, rastas savaiminukų kiekis pakankamas naujam miškui formuotis. Nustatyta, kad dviejuose sklypuose tikslinės rūšys neatitiko norminių dydžių. Geriausios sąlygos miškui atsikurti P vyraujančių vėjų kryptis bei iki 60 m atstumas nuo miško pakraščio. / This master work analyzing forestry natural regeneration in abandoned agricultural land, evaluation various subjects that influence to natural regeneration. Object of the work: 8 natural regeneration areas to abandoned agricultural land. Aim of the work: investigate natural forest regeneration process on abandoned agricultural land in district of Švenčionys. Methods: the research was accomplished in eight natural regeneration areas in forest stewardship of Švenčionėliai. There were chosen 63 research bars depending of forest area (every at 10 m2) at research time in this places. Results: the results of this investigation showed that birch and pine seeds are enough for itself forest sprouting in all research bars. The seeds were found from twenty to one hundred forty eight meters from the forest edge. The best conditions to forest`s sprouts grow is south directions and by 60 meters edge of a wood.

Magistro darbe tiriamas savaiminis miško žėlimas apleistoje žemės ūkio paskirties žemėje, vertinami veiksniai įtakojantys naujo miško formavimąsi. Darbo objektas: šeši nedirbamos žemės ūkio paskirties sklypai Kaišiadorių rajone, Žaslių seniūnijoje. Darbo tikslas: ištirti ir įvertinti miško žėlimą apleistoje ir nedirbamoje buvusioje žemės ūkio paskirties žemėje. Tyrimo metodai: tiriamuose šešiuose sklypuose buvo išskirtos laikinos stačiakampės apskaitos aikštelės, kurių plotas 10 m2 (2 x 5 m). Jose buvo matuojamas savaiminukų aukštis, nustatoma rūšis, amžius, gyvybingumas ir pažeidimai. Duomenų apdorojimui, t.y. grafiniam duomenų vaizdavimui ir skaičiavimams, buvo naudojama Microsoft Excel programa. Darbo rezultatai: naujas miškas vidutiniškai susiformavo iki 150 metrų atstumu nuo pamiškių. Geriausiai žėlė pušis, beržas ir eglė. Žėlinių susiformavimui svarbią įtaką turi pamiškės medynų sudėtis, vyraujanti vėjų kryptis, atstumas ir augavietė. Geriausias žėlimas (4500 vnt./ha) vyksta derlingose (Nc) augavietėse, pietinėje bei rytinėje pusėje nuo miško sienos. Gausiausias savaiminukų kiekis randamas 60 – 90 metrų atstumu nuo pamiškės medynų. Rūšinė pamiškės medynų sudėtis įtakoja žėlinių sudėtį. Gauti rezultatai rodo, jog šešiose tirtose želvietėse 50 % atvejų susiformavo geros kokybės žėliniai, 33,3 % - patenkinami ir 13,7 % - blogi. / In the Master‘s Thesis, spontaneous forest growth in deserted agricultural land is investigated, and the factors which influence the formation of a new forest are assessed. Object of the Thesis: six plots of uncultivated agricultural land in Kaisiadorys district, Zasliai neighborhood. The Aim of the Thesis: to investigate and assess forest growth in the deserted and uncultivated former agricultural land. Methods of Research: in six land plots under investigation, temporary rectangular accounting lots, the area of which is 10 m2 (2 x 5 m), has been excluded. In the accounting plots, the height of self-growing trees have been measured, their species, age, viability and damages have been determined. The data has been processed (i. e. graphical data represented and calculations performed) by using the Microsoft Excel application. Results of the Thesis: the new forest has formed approximately up to 150 meters from the outer wood. Pine, birch and fir are the species which have demonstrated the best growth. The formation of naturally regenerated seedlings is highly affected by the composition of the outer wood stands, the prevalent wind direction, the distance and the habitat. The best growth (4500 units/ha) has been observed in fertile (Nc) habitats, on the southern and eastern side of the forest edge. The most numerous amount of self-growing trees has been found at a distance of 60 – 90 meters from the outer wood stands. The species composition of the outer wood stands affects... [to full text]

Magistro darbe tiriama sumedėjusios augalijos kaita Vištytgirio botaninio-zoologinio draustinio miško aikštėse. Darbo objektas – miško aikštelės Vištytgirio botaniniame-zoologiniame draustinyje. Darbo tikslas – nustatyti susidariusiose aikštėse sumedėjusios ir žolinės augalijos kaitą ir įvertinti mikroklimato įtaką Vištytgirio botaniniame-zoologiniame draustinyje. Darbo metodai – sumedėjusiai augalijai įvertinti naudojama juostinė transekta. Sumedėjusios augalijos žėlinių tankis vertintas iki 50 cm ir virš 50 cm. Žolinės augalijos projekcinis padengimas įvertinamas vizualiai, įvertinama, kokią paviršiaus dalį (procentais) dengia kiekviena žolinių augalų rūšis. Dirvožemio temperatūra ir drėgnumas nustatytas prietaisu „Wet“, o dirvožemio rūgštingumas prietaisu „PMT 3000“. Apšvietimas įvertintas aikštelėse ir po medžių lajomis prietaisu „Hemi View Canopy System“. Taikant sumedėjusios ir žolinės augalijos bei dirvožemio temperatūros, drėgnumo ir rūgštingumo taip pat apšvietimo vertinimo metodus, nustatyta ir įvertinta miško aikščių sumedėjusios augalijos kaita, bei ją įtakojantys mikroklimatiniai veiksniai skirtingo dydžio miško aikštėse. Darbo rezultatai. Tyrimo metu buvo įvertinta Vištytgirio botaninio-zoologinio draustinio miško aikščių sumedėjusios ir žolinės augalijos rūšinė sudėtis ir gausa. Mažose miško aikštėse nustatytos šešios savaiminukų rūšys, vidutinio dydžio – septynios, didelėse – penkios rūšys. Mažose aikštelėse vyravo šviesos trūkumą pakeliančios, vidutinio... [toliau žr. visą tekstą] / Changes in the woody vegetation of clearances in Vištytgitis botanical-zoological reserve are analysed in the work of master science. Object of the work – forest observation plots in Vištytgiris botanical-zoological rezerve. Aim of the research – to determine the changes of woody and herbaceous vegetation in stand clearings and to assess the impact of microclimate. Method of the work – to determine woody vegetation, strip transect was used. The density of woody vegetation was measured up to 50 cm and above 50 cm. Projection coveraged was determined visually. It was determined what surface (in percentage points) is covered by each species of herbaceous plants. Soil temperature and moisture content were determined using device “Wet“ and soil acidity with device “PMT 3000“. Lighting was measured in each plot and under the trees crown using the device “Hemi View Canopy System“. Using woody and herbaceous vegetation and soil temperature, moisture content and acidity as well as lighting assessments methods to identified and evaluated vegetation changes and influencing factors in formed forest clearances. The results of the work. After the research in Vištytgiris botanical-zoological reserve was evaluated woody and herbaceous vegetation species composition and abundance in forest plots. In small forest plots were determined 6 species of natural regeneration, in medium-sized forest plots – 7 and in large – 5 species. In small plots dominated tree species, which is not demanding to... [to full text]

Magistro darbe tiriama pušies žėlimo ypatumai pušynuose po neplynųjų kirtimų kirtavietėse nederlingose augavietėse Pašvenčio girininkijoje. Darbo objektas – šešios neplynųjų kirtimų kirtavietės nederlingoje augavietėje Pašvenčio girininkijoje. Darbo tikslas – įvertinti Pašvenčio girininkijos pušies žėlimo kokybę ir jį sąlygojančius veiksnius neplynųjų kirtimų pušynų kirtavietėse Nb augavietėje. Darbo metodai – tyrimai vykdyti 3–8 metų Pašvenčio girininkijos neplynųjų kirtimų kirtavietėse, kuriose buvo tolygiai išdėstytos apskaitos aikštelės sąlyginai vienodais atstumais sklypų įstrižainių kryptimis, siekiant atlikti žėlinių apskaitą ir įvertinti jų kokybę. Matavimai atlikti kirtaviečių sklypuose pasirenkant po 20 m2 arba 10 m2 apskaitos aikšteles. Kiekvienoje apskaitos aikštelėje atlikti šie vertinimai: savaiminukų rūšis ir gausa, savaiminukų gyvybingumas, žolinės dangos agresyvumo laipsnis, ligos. Gautų duomenų apdorojimui, t. y. grafiniam duomenų atvaizdavimui, buvo naudojama Microsoft Excel programa. Darbo rezultatai – apibendrinus gautus duomenis nustatyta, kad Pašvenčio girininkijoje atlikus neplynuosius kirtimus, pušynuose žėlimas vyksta gerai visose tirtose kirtavietėse. Nagrinėtose 6 kirtavietėse vidutinis žėlinių tankis N vid. = 7998 vnt./ha. Pagal rūšinę sudėtį, visose kirtavietėse dominuoja pušies savaiminukai, sudarydama 60– 90% visų medelių ir po kelis procentus – eglės ir beržai. Kirtavietės amžius turi svarbią įtaką pomiškio susiformavimui. Didžiausias pušies... [toliau žr. visą tekstą] / The Master’s thesis analyses peculiarities of pine forests sprouting after non smooth traverse in infertile growth place of Pasventys forestry district. Object of the thesis – The object of the work: six non smooth traverses in infertile growth place in Pasventys forestry district. Aim of the thesis – The aim of the work: is to assess the quality of Pasventys forestry district sprouting and factors causing accidental traverse in pine forests, in infertile growth place. Methods of the research – researches were performed in the non smooth deforestation zones, dating the period of 3–8 years, in Pasventys forestry district. Each non smooth cutting area was divided into equal distances in diagonal directions while trying to do accounting as well as to evaluate their quality. The measurements were performed in 20 to 10 meters accounting fields. The following assessments were performed in each of the recording sites: spontaneous type and their abundance, vitality of spontaneous type, the level of aggression while speaking about grass cover. Microsoft Excel was used for the received data processing, e. i. for graphic representation of data. Results of the thesis – The results of the research: summary of the research found that the spontaneous of pine forestry in Pasventys forestry district performs well in all observed cutting places. The estimated average density of all six cutting places is 7998 units per ha. The self-contained pine is a dominated type consisting 60-90% of all... [to full text]