Magistro darbe vertinami šaknų puvinio pažeistų uosynų atkūrimo būdai. Darbo objektas – atkūriami pažeisti uosynai Pakruojo ir Radviliškio miškų urėdijose. Darbo metodai – želdinių ir žėlinių vertinimas išretėjusiuose, išretintuose ir nukirstuose pažeistuose uosynuose. Darbo rezultatai. Pakruojo ir Radviliškio miškų urėdijose pažeisti džiūstantys ir nudžiūvę uosynai daugiausiai paplitę Lf augavietėje. Abiejose urėdijose plynai kirsti ir atkūriami 0,6 – 0,8 skalsumo džiūstantys uosynai. Medynai dažniausiai atkūriami želdant, rečiau mišriu būdu ir paliekant savaiminiam atžėlimui. Pakruojo ir Radviliškio miškų urėdijose pažeisti uosynai atkūriami ąžuolo, eglės, juodalksnio, rečiau beržo želdiniais, vyraujant ąžuolui ir eglei. Laikinuose tyrimo bareliuose didžiausias išlikusių tikslinių medžių rūšių tankis Pakruojo miškų urėdijoje yra 98 proc. – eglė su ąžuolu, mažiausias – beržo, juodalksnio su drebule ir uosiu (75 proc.). Dažniausiai išlikusių tikslinių rūšių kokybė įvertinta gerai (60 proc.), ir patenkinamai – 40 proc. Didžiausias Radviliškio miškų urėdijoje yra 99 proc. – ąžuolas, juodalksniu su beržu ir baltalksnio su drebule antruoju ardu, mažiausias – 78 proc. beržo su juodalksnio ir drebule. Dažniausiai išlikusių tikslinių rūšių kokybė įvertinta gerai (90 proc.), ir patenkinamai – 10 proc. Pažeistų uosynų plynas kirtavietes siūlome atkūrti tikslinėmis medžių rūšis, tinkamai prižiūrint ir saugant nuo žvėrių pažeidimų. Pakruojo ir Radviliškio miškų urėdijose didžiausias... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis evaluated the root rot damaged ash recovery techniques . The object - Recover damaged ash Pakruojis and Radviliškis forest enterprises. Working methods - planting and precommercial evaluation of thin, rarefied and a severed damaged ash. Results. Pakruojo and Radviliškio forest enterprises violate withered and dying ash mainly distributed Lf habitat. Both Enterprise System clearfelling and reproducible 0.6 to 0.8 stocking drying ash. Stands usually playing growing, sometimes mixed mode and natural regeneration. Pakruojo Radviliškio and forest enterprises violate ash playing oak, fir, alder, birch least plantations, oak and spruce prevail. Temporary study plots largest extant species of the target density Pakruojis the SFE is 98 percent. – with oak tree, the smallest – birch, alder and aspen and ash (75 percent). The most common target species surviving good quality assessment (60 percent), and satisfaction – 40 percent. The biggest Radviliškio the SFE is 99 percent – oak, alder with birch and alder with aspen second ard, lowest – 78 percent birch and alder and aspen. The most common target species surviving good quality assessment (90 percent), and satisfaction – 10 percent. Damaged ash restore damaged target tree species and provide for their protection from animals. Pakruojis and Radviliškis forest enterprises the largest target species of survival degree is restoring a mixed way, at least – with plantations.

Magistro darbe tiriama sumedėjusios augalijos kaita Vištytgirio botaninio-zoologinio draustinio miško aikštėse. Darbo objektas – miško aikštelės Vištytgirio botaniniame-zoologiniame draustinyje. Darbo tikslas – nustatyti susidariusiose aikštėse sumedėjusios ir žolinės augalijos kaitą ir įvertinti mikroklimato įtaką Vištytgirio botaniniame-zoologiniame draustinyje. Darbo metodai – sumedėjusiai augalijai įvertinti naudojama juostinė transekta. Sumedėjusios augalijos žėlinių tankis vertintas iki 50 cm ir virš 50 cm. Žolinės augalijos projekcinis padengimas įvertinamas vizualiai, įvertinama, kokią paviršiaus dalį (procentais) dengia kiekviena žolinių augalų rūšis. Dirvožemio temperatūra ir drėgnumas nustatytas prietaisu „Wet“, o dirvožemio rūgštingumas prietaisu „PMT 3000“. Apšvietimas įvertintas aikštelėse ir po medžių lajomis prietaisu „Hemi View Canopy System“. Taikant sumedėjusios ir žolinės augalijos bei dirvožemio temperatūros, drėgnumo ir rūgštingumo taip pat apšvietimo vertinimo metodus, nustatyta ir įvertinta miško aikščių sumedėjusios augalijos kaita, bei ją įtakojantys mikroklimatiniai veiksniai skirtingo dydžio miško aikštėse. Darbo rezultatai. Tyrimo metu buvo įvertinta Vištytgirio botaninio-zoologinio draustinio miško aikščių sumedėjusios ir žolinės augalijos rūšinė sudėtis ir gausa. Mažose miško aikštėse nustatytos šešios savaiminukų rūšys, vidutinio dydžio – septynios, didelėse – penkios rūšys. Mažose aikštelėse vyravo šviesos trūkumą pakeliančios, vidutinio... [toliau žr. visą tekstą] / Changes in the woody vegetation of clearances in Vištytgitis botanical-zoological reserve are analysed in the work of master science. Object of the work – forest observation plots in Vištytgiris botanical-zoological rezerve. Aim of the research – to determine the changes of woody and herbaceous vegetation in stand clearings and to assess the impact of microclimate. Method of the work – to determine woody vegetation, strip transect was used. The density of woody vegetation was measured up to 50 cm and above 50 cm. Projection coveraged was determined visually. It was determined what surface (in percentage points) is covered by each species of herbaceous plants. Soil temperature and moisture content were determined using device “Wet“ and soil acidity with device “PMT 3000“. Lighting was measured in each plot and under the trees crown using the device “Hemi View Canopy System“. Using woody and herbaceous vegetation and soil temperature, moisture content and acidity as well as lighting assessments methods to identified and evaluated vegetation changes and influencing factors in formed forest clearances. The results of the work. After the research in Vištytgiris botanical-zoological reserve was evaluated woody and herbaceous vegetation species composition and abundance in forest plots. In small forest plots were determined 6 species of natural regeneration, in medium-sized forest plots – 7 and in large – 5 species. In small plots dominated tree species, which is not demanding to... [to full text]

Darbo tikslas: nustatyti žygių rūšinę sudėtį ir pasiskirstymą Pašilės girininkijos lapuočių medynuose. Darbo objektas: Žygiai ( Coleoptera, Carabidae ) Pašilės girininkijos lapuočių medynuose. Darbo metodai: Stebėjimai buvo vykdomi 2007 metais Pašilės girininkijos lapuočių medynuose. Buvo išskirti penki miško tipai (jie skyrėsi augavietės sąlygomis), kuriuose buvo įtaisyta 50 Barberio žeminės gaudyklių. Kiekviename miško tipe nustatoma dominuojanti rūšis, rūšių individų skaičius, dominantų sezoninis aktyvumas, rūšinės įvairovės rodiklis, ekologinė ir zoogeografinė žygių charakteristika. Darbo uždaviniai: vykdyti žygių rinkimą Pašilės girininkijos lapuočių medynuose 2007m., apdoroti gautus duomenis, išanalizuoti žygių rūšinės sudėties ypatumus atskiruose miško tipuose. Darbo rezultatai: Tyrimo metu penkiuose miško tipuose buvo sugauta 11801 žygių, atpažintos 53 žygių rūšys, priklausančios 26 gentims. Tiriant žygių rūšis buvo nustatyta, kad viena jų (Calosoma inquisitor) įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Tiriant žygių gausumo sezoninę dinamiką išskirti du pakilimai: gegužės - birželio mėn. ir rugpjūčio mėn.. Žygių rūšinės įvairovės rodiklis atskiruose miško tipuose svyravo nuo 1,411 kiškiakopūstiniame ąžuolyne, iki 2,549 žibuokliniame – kiškiakopūstiniame uosyne. Atliekant tyrimo analizę išryškėjo tendencija, kad rūšinė įvairovė daugiausiai priklauso nuo dirvožemio drėgnumo ir derlingumo. Kuo derlingesnis ir drėgnesnis dirvožemis tuo didesnė žygių rūšinė įvairovė. Remiantis... [toliau žr. visą tekstą] / Object: to define specific composition and distribution of carabid beetles at different forest types at Aukštasis tyras Mire Reserve. Subject: Pašilės Methods: Observations were performed in 2007. At 5 forest types 50 Barber's ground traps were equipped. Dominating species, number of species individuals, seasonal activity of dominating species, index of species variety, ecological and zoographical characteristics of carabid beetles were ascertained at each forest type. Tasks: 1. To set the link between forest type and existing species composition of carabid beetles. 2. To study the subordination between richness of carabid beetles and forest type. Results: During the study at 5 forest types 11801 carabid beetles were caught, 53 species of carabid beetles which belong to 26 genera were recognized. During the study of carabid beetle species it was established that one of them (Calosoma inquisitor) was included into the Red Book of Lithuania. Studying the seasonal dynamics of carabid beetle richness two peaks were set: in may ¬June and August. Carabid beetle species variety at different forest types fluctuated from 1,411 at Oksalido – Quercetum to 2,549 at Hepatico-oksalido Fraxinetum. Making an evaluation of the study a tendency emphasised that species variety mostly depends on soil humidity and productivity. The more productive and humid the soil is, the bigger species variety of carrabid beetles is. Evaluating all collected carabid beetle species according to zoogeographical... [to full text]

Darbo objektas – grynų eglynų pomiškis Lietuvos miškuose. Darbo tikslas – ištirti savaiminio žėlimo priklausomybę eglynuose nuo jų erdvinės struktūros. Darbo metodai : miškų inventorizacijos ir laikinų apskaitos aikštelių duomenų analizės, matematinės statistikos metodai. Darbo rezultatai. Remiantis miškų inventorizacijos bei laikinų apskaitos aikštelių duomenimis, išanalizuotas pomiškio kiekis eglynuose priklausomai nuo jų augavietės, amžiaus, skalsumo bei medyne susidariusių aikščių dydžio. Nustatyta, kad tik 20 % vyresnių nei 40 metų eglynų turi pomiškio. Didžiausias kiekis pomiškio rastas Ld ir Nb augavietėse (1,9 tūkst. vnt./ha). 4 – 12 amžiaus klasių eglynuose didėjant amžiui pastebimas nežymus pomiškio kiekio didėjimas. Ištyrus pomiškio kiekio priklausomybę nuo skalsumo nustatyta, kad skalsumui mažėjant, pomiškio kiekis didėja. Pomiškio kiekis priklausomai nuo aikštės dydžio svyruoja nuo 12 iki 17 tūkst. vnt./ha aikštės plotui didėjant nuo 2 iki 10 arų. / Work subject – Undergrowth of spruce stands in Lithuanian forests. Work objective – To estimate forest grows in itself of spatial structure in spruce stand. Work methods: Data analyses of forest inventory and temporary of free space in forest, mathematical statistics methods. Work results. Was made analyses of spruce undergrowth quantity in different forest site type, age, growing stock and free space size in forest. It was established that 20 % of older then 40 years spruce forests has undergrowth. The biggest amount of growth was found in Ld and Nb forest site types. When age is growing in 4 – 12 age class of spruce the undergrowth quantity is growing too. It is ascertain that undergrowth quantity is rise up when growing stock is felling down. Undergrowth quantity variations of 12 to 17 thous.units/ha when free space size in forest variation of 2 to 10 are.

Grassland is an important component of agrarian landscape, performing wide range of ecological, economic and social functions. Long-term changes of the conditions of habitats, determined by human economic activities, influence the state of grassland plants. Rural Development Programme for Lithuania 2007–2013 sets measure to preserve biological diversity of grassland. The purpose of it is to reduce negative anthropogenic effect on grassland plant communities using the EU funds. Having researched the differences of grassland plant diversity and economic value, influenced by different intensity economic activities, the main objective of this paper is to evaluate the efficiency of EU regulated, agri-environmental measures based, grassland management methods in small farming sector of Lithuania. The research, involving the assessment of the number of plant species, diversity of plant families, distribution of relative plant abundance, and dominance of plant species in plant communities in grassland managed traditionally and according to the requirements of agri-environmental farming, showed that both types of grassland had similar plant communities. Such conclusion was drawn from the analysis of Jaccard and Sörensen similarity coefficients. The difference of plant adaptation to soil dampness, acidity, and nutrition was not statistically significant in grasslands of both types. Most of the plants in grassland researched were mesophytes; soil acidity was not a determining factor to... [to full text] / Pievos yra svarbus agrarinio kraštovaizdžio komponentas, atliekantis įvairias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas. Ilgalaikiai augaviečių sąlygų pokyčiai, kuriuos lemia žmogaus ūkinė veikla, įtakoja pievų augalų būklę. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje numatyta priemonė pievų biologinės įvairovės išsaugojimui, kurios tikslas panaudojant ES lėšas mažinti neigiamą antropogeninį poveikį pievų augalų bendrijoms. Ištyrus pievų augalijos įvairovės ir ūkinės vertės skirtumus, sąlygotus skirtingos ūkinės veiklos intensyvumo, šio darbo tikslas įvertinti reglamentuotų, ES agrarinės aplinkosaugos priemonėmis paremtų, pievų tvarkymo metodų efektyvumą smulkiuose Lietuvos ūkiuose. Atliktas tyrimas parodė, kad įvertinus augalų rūšių skaičių, augalų šeimų įvairovę, augalų rūšių santykinio gausumo pasiskirstymą, dominuojančias augalų rūšis tradiciniais ir agrarinės aplinkosaugos reikalavimus atitinkančiais ūkininkavimo metodais tvarkomose pievose, nustatyta, kad jose augo panašios augalų bendrijos. Tai parodė ir Žakaro bei Sörensen bendrumo koeficientų reikšmės. Abiejų tipų pievose rastų augalų rūšių prisitaikymo prie dirvožemio drėgmės, rūgštingumo, turtingumo maisto medžiagomis rodiklių reikšmės statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Pievų augalų bendrijose vyravo mezofitai, daugumai augalų rūšių dirvožemio rūgštingumas buvo neįtakojantis veiksnys, pievoms būdingi mezooligotrofiniai ir mezotrofiniai žolynai. Tyrimas parodė, kad biologinės įvairovės apsaugai palankus... [toliau žr. visą tekstą]

Pievos yra svarbus agrarinio kraštovaizdžio komponentas, atliekantis įvairias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas. Ilgalaikiai augaviečių sąlygų pokyčiai, kuriuos lemia žmogaus ūkinė veikla, įtakoja pievų augalų būklę. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje numatyta priemonė pievų biologinės įvairovės išsaugojimui, kurios tikslas panaudojant ES lėšas mažinti neigiamą antropogeninį poveikį pievų augalų bendrijoms. Ištyrus pievų augalijos įvairovės ir ūkinės vertės skirtumus, sąlygotus skirtingos ūkinės veiklos intensyvumo, šio darbo tikslas įvertinti reglamentuotų, ES agrarinės aplinkosaugos priemonėmis paremtų, pievų tvarkymo metodų efektyvumą smulkiuose Lietuvos ūkiuose. Atliktas tyrimas parodė, kad įvertinus augalų rūšių skaičių, augalų šeimų įvairovę, augalų rūšių santykinio gausumo pasiskirstymą, dominuojančias augalų rūšis tradiciniais ir agrarinės aplinkosaugos reikalavimus atitinkančiais ūkininkavimo metodais tvarkomose pievose, nustatyta, kad jose augo panašios augalų bendrijos. Tai parodė ir Žakaro bei Sörensen bendrumo koeficientų reikšmės. Abiejų tipų pievose rastų augalų rūšių prisitaikymo prie dirvožemio drėgmės, rūgštingumo, turtingumo maisto medžiagomis rodiklių reikšmės statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Pievų augalų bendrijose vyravo mezofitai, daugumai augalų rūšių dirvožemio rūgštingumas buvo neįtakojantis veiksnys, pievoms būdingi mezooligotrofiniai ir mezotrofiniai žolynai. Tyrimas parodė, kad biologinės įvairovės apsaugai palankus... [toliau žr. visą tekstą] / Grassland is an important component of agrarian landscape, performing wide range of ecological, economic and social functions. Long-term changes of the conditions of habitats, determined by human economic activities, influence the state of grassland plants. Rural Development Programme for Lithuania 2007–2013 sets measure to preserve biological diversity of grassland. The purpose of it is to reduce negative anthropogenic effect on grassland plant communities using the EU funds. Having researched the differences of grassland plant diversity and economic value, influenced by different intensity economic activities, the main objective of this paper is to evaluate the efficiency of EU regulated, agri-environmental measures based, grassland management methods in small farming sector of Lithuania. The research, involving the assessment of the number of plant species, diversity of plant families, distribution of relative plant abundance, and dominance of plant species in plant communities in grassland managed traditionally and according to the requirements of agri-environmental farming, showed that both types of grassland had similar plant communities. Such conclusion was drawn from the analysis of Jaccard and Sörensen similarity coefficients. The difference of plant adaptation to soil dampness, acidity, and nutrition was not statistically significant in grasslands of both types. Most of the plants in grassland researched were mesophytes; soil acidity was not a determining factor to... [to full text]