Magistro darbe tiriama žėlimo ypatumai grynuose pušynuose po atvejinių kirtimų Norulių girininkijoje. Darbo objektas - Druskininkų miškų urėdijos Norulių girininkijoje 2005 – 2012 metais neplynaisiais (atvejiniais) kirtimais iškirstos brandžių pušynų kirtavietės. Darbo tikslas - ištirti žėlimo ypatumus atvejinių kirtimų pušynų kirtavietėse nederlingose augavietėse. Darbo metodai – tyrimai vykdyti 1 – 6 metų Norulių girininkijos atvejinių kirtimų kirtavietėse, kuriose buvo tolygiai išdėstytos apskaitos aikštelės sąlyginai – vienodais atstumais sklypų įstrižainių kryptimis, siekiant atlikti žėlinių apskaitą ir įvertinti jų kokybę. Kadangi mūsų vertinami žėliniai buvo reti arba vidutinio tankumo - atitinkamai apskaitos aikštelės buvo imamos po 20 m2 arba 10 m2 . Kiekvienoje apskaitos aikštelėje atlikti šie vertinimai: savaiminkų rūšis ir gausa, savaiminukų gyvybingumas, pažeidimai ir galimos priežastys, žolinės dangos agresyvumo laipsnis. Darbo rezultatai – tirtose 57 kirtavietėse vidutinis žėlinių tankis buvo 860 vnt./ha. Išretintose pušynų kirtavietėse Na augavietėje vyrauja reti beržo ir pušies žėliniai, kurių vidutinis tankis buvo 670 vnt./ha. Nb augavietėje vidutinis žėlinių tankis 1050 vnt./ha. Pušies žėlinių tankis didėjant kirtavietės amžiui kinta nežymiai, o beržo tankis – didėja. Žėlimo skatinimui mineralizuojant dirvą plūgu PKL – 70, pušis intensyviau (60 %) želia vagos viršuje Na augavietėje. Papildomas pušies sėjimas Na augavietėje 50 % padidina žėlinių tankį, Nb... [toliau žr. visą tekstą] / The Master’s thesis analyses peculiarities of pure pine forests after occasional deforestation cases in Noruliai forestry district. Object of the thesis – non smooth cutting zones of mature pines appeared after occasional cuttings in Druskininkai forestry region, Noruliai forestry district in the year 2005 – 2012. Aim of the thesis – to analyse growth peculiarities in the zones of occasional pine deforestation zones in the areas of poor soil. Methods used – researches were performed in the occasional deforestation zones, dating the period of 1 – 6 years, in Noruliai forestry district. Each non smooth cutting area was divided into equal distances in diagonal directions while trying to do accounting as well as to evaluate their quality. As our considered growing areas were gappy or of medium density, the sites were chosen of 20 m2 or 10 m2. The following assessments were performed in each of the recording sites: spontaneous type and their abundance, vitality of spontaneous type, the level of aggression while speaking about grass cover. Results of the thesis – the average growth density in the researched 57 cutting zones was 860 unit/ha. In the researched pine cutting zones, Na growing zones, the most common turned to be birches and pines. Their average density was 670 unit/ha. The average growing density in Nb growing zones turned to be 1050 unit/ha. The density of pine sprouts while enlarging cutting zones changes marginally when the time goes by, but the density of birches... [to full text]

Magistro darbe tiriama pušynų atvejinių kirtimų įtaka medynų žemutinių ardų augalijos formavimuisi. Darbo objektas: Tyrimo objektas – pomiškis, žolinė augmenija ir samanos neplynose pušynų kirtavietėse. Darbo tikslas: Ištirti pomiškio, žolinės ir samanų dangos formavimosi ypatumus pušynų atvejinių kirtimų kirtavietėse. Darbo metodai: Pušynuose, kuriuose buvo atlikti atvejiniai kirtimai buvo parinkti 4 pastovūs bareliai. Trijuose bareliuose atvejiniai kirtimai buvo vykdyti 2007 metais, o viename tyrimų barelyje – 2005 metais. Visuose bareliuose augavietės tipas buvo Nbl. Pomiškis, žolinė ir samanų danga buvo įvertinta 20 m ilgio ir 1 m pločio transektose. Pomiškis skaičiuotas nurodant rūšį ir skaičių. Samanų, žolinės augmenijos projekcinis padengimas įvertintas procentais. Darbo rezultatai: Vidutinis paprastosios pušies daigų kiekis 1 m2 antrais metais po atvejinių kirtimų sumažėjo, o karpotojo beržo daigų kiekis 1 m2 iš esmės nepasikeitė. Kai kuriose kirtavietėse antrais metais po kirtimų atsirado paprastosios eglės daigų. Kirtavietėse rastos 29 skirtingos žolių rūšys. Daugeliu atvejų antrais metais po atvejinių kirtimų kirtavietėse žolių rūšių skaičius padidėjo. Žolinės dangos vidutinis projekcinis padengimas antrais metais po atliktų atvejinių kirtimų ženkliai padidėjo. Daugiausiai vidutinis projekcinis padengimas praėjus metams po atvejinių kirtimų padidėjo kirtaviečių augalų – miškinio ir smiltyninio lendrūnų. Viso rastos 4 samanų rūšys. Vidutinis projekcinis samanų... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the study: Undergrowth, herbs and moss in pinewoods after shelterwood cuttings. The aim of the study: The main goal of this research was to find out influence of shelterwood cuttings on herbs, moss and seedlings in pinewoods. Methods: The research areas were established in 2007 year shelterwood cutting and in 2005 year shelterwood cutting of pinewood. Saplings, herbs and moss were counted in transect which was 20 meters length and 1 meter width. There were indicated saplings species and number. Average cover projection of herbs and moss was evaluated by percent. The results: The average the number of pine’s saplings decreased in one square meter in shelter wood cuttings of second year. The average the number of birch saplings didn’t change in one square meter in essence on the following year after shelterwood cuttings. In some shelterwood cuttings were found spruce’s saplings on second year. There were 29 different species of herbs in shelterwood cuttings. In most cases the number of herbs species increased on following year. Average cover projection of herbs signally increased on the following year after shelterwood cuttings. There were founded 4 species of moss. Moss average cover projection didn’t change in essence on the following year after shelterwood cuttings.

Magistro darbe įvertintos Varėnos rajone Na augavietėje augančių pušynų atsikūrimo galimybės praėjus 2-7 metams po atvejinių kirtimų pirmo atvejo. Darbo objektas – atvejiniais kirtimais išretinti 0,6-0,7 skalsumo pušynai Varėnos miškų urėdijos Zervynų, Ūlos, Marcinkonių ir Musteikos girininkijose. Į apskaitą pateko 7 sklypai, kurių plotas svyravo nuo 0,8 iki 22,7 hektarų. Pušies medynų amžius buvo 100-130 metų, bonitetas II-IV. Darbo tikslas – įvertinti pušynų žėlimo galimybes Varėnos miškų urėdijos pušies medynuose, kirstuose supaprastintais dviejų atvejų atvejiniais kirtimais. Darbo metodai. Matavimai buvo atliekami sistemiškai išdėstytose kvadratinėse 2x2 m apskaitos aikštelėse. Iš viso 7-iuose išretintuose pušies medynuose buvo išskirta 220 apskaitos aikštelių. Kiekvienoje tyrimo aikštelėje buvo nustatomas perspektyvių ir neperspektyvių 2-7 metų savaiminukų skaičius, miško paklotės storis, žolinės dangos agresyvumas žėlimui ir vyraujančios rūšys, trako rūšinė sudėtis ir kiekis aikštelėje, kitų medžių rūšių (B) žėlinių skaičius. Taip pat kiekviename tirtame sklype nustatytas paliktų priedangos medžių skaičius. Darbo rezultatai. Du tirti prieš 2-3 metus išretinti pušies medynai laikomi neatkurtais, juose perspektyvių pušies savaiminukų tankis siekė 1,1-1,4 tūkst. vnt./ha. Kiti trys prieš 4-5 metus išretinti pušies medynai laikomi atkurtais patenkinamai, juose perspektyvių pušies žėlinių skaičius buvo 3,2-3,6 tūkst. vnt./ha. Likę du prieš 6-7 metus išretinti medynai... [toliau žr. visą tekstą] / In this Master's thesis were determined pine's forest capability to restore naturally in mineral soils of normal humidity in Varena district after shelterwood cuttings during 2-7 years period. Also shelterwood trees density, soil scarification, litter thickness and herbaceous plants cover influence to pine's regeneration were estimated. Object of work – pine's forests in seven different sites of Varena district. These pine's forests occupied from 0,8 to 22,7 hectars, were 100-130 years old, 0,6-0,7 stands density and II-IV bonitete. Aim of work – to estimate pine's forests capability to restore naturally in Varena district after shelterwood cuttings. Methods of work. The measurements were performed in 2 to 2 meters accounting fields. In each field perspective and nonperspective pine's seedlings, litter thickness, herbaceous plant's species, undergrowth density and other tree species seedlings were determined. Shelterwood trees density in all pine's forests were determined too. Results. Two pine's forests were not regenerated when 2-3 years period after shelterwood cuttings have passed. In these forests the density of perspective pine's seedlings were 1100-1400 units per ha. Other three pine's forests were regenerated sufficiently when 4-5 years period after shelterwood cuttings have passed. In these forests the density of perspective pine's seedlings were 3200-3600 units per ha. Last two pine's forests were regenerated well when 6-7 years period after shelterwood cuttings... [to full text]

Magistro darbe nustatyta pušynų atvejinių kirtimų įtaka pomiškio formavimuisi Švenčionėlių miškų urėdijoje. Darbo objektas: Pomiškis atsikuriantis po atvejinių kirtimų Švenčionėlių miškų urėdijos pušynuose. Darbo tikslas: Nustatyti pušynų atvejinių kirtimų įtaką pomiškio formavimuisi. Darbo metodai: Nustatant pomiškio kiekį, išsilaikymą, kirtaviečių žolinės dangos poveikį pomiškiui, tyrimai atlikti septyniolikoje skirtingų metų supaprastintų atvejinių kirtimų (B. Labanausko) kirtavietėse, kur visos augavietės buvo Nbl (normalaus drėgnumo nederlingi dirvožemiai). Tyrimai vykdyti 2010 metais Švenčionėlių miškų urėdijos, Januliškio, Labanoro, Lakajų, Pasiaurės, Prūdiškės girininkijų miškuose. Patvirtinta metodika atlikti lauko tyrimai. Kiekviename sklype buvo parinktos 2 x 20 m juostos (40 m2), tolygiai išdėstytos sklype (vienodais atstumais sklypo įstrižainių kryptimis). Apskaitos juostoje aprašytas ir įvertintas pomiškis bei žolinė danga. Pomiškio medelių rūšys buvo registruojamos nurodant jų skaičių vienetais, o žolinės dangos rūšys – nurodant projekcinį padengimą procentais. Gauti duomenys užrašyti į iš anksto paruoštus duomenų rinkimo lapus. Darbo rezultatai: Tirtuose sklypuose, pušies savaiminukai gerai atžėlė 53 % visų sklypų. Patenkinamai atžėlė 35 % tirtų sklypų. 12 % tirtų sklypų neatitinka nuostatų, nes pušies savaiminukų skaičius hektare yra nepakankamas reikiamam pušies atžėlimui. Atvejinėse kirtavietėse nepageidaujamos medžių rūšys turi įtakos projektuojamų medžių... [toliau žr. visą tekstą] / In this master thesis was determined pine forest shelter wood cutting influence to understory formation in Švenčionėlių State forest Enterprice. The object of work: Understory, regenerating after shelter wood cutting in Švenčionėlių State forest Enterprice. The aim of work: To determine shelter wood cutting influence to understroy formation in pine forest. Methodology: By evaluating quantity of understory, survival, herbal plants influence to forest understory in cutting areas, the reasearch was performed in seventeen simplified shelter wood cutting areas with different cutting age, (B. Labanausko) where all sites were Nbl (regular moisture not fertile soils). The research was performed in 2010 year, in Švenčionėlių State forest enterprise, Januliškio, Labanoro, Lakajų, Pasiaurės, Prūdiškės forest districts. According to methodology, outdoor investigations were made. In each sample plot were chosen 2 x 20 m stripes (40 m2), gradualy located in a plot (by equal distances to plot diagonal directions). In sample plots understory and herbal cover were evaluated and described. Understory tree species were registered apiece, and herbal cover species were registered by indentifying projective cover of land in percentage. Data were recorded to prepared blanks. Results: Pine seedlings regenerated well in 53 % sample plots. Sufficiant regeneration (35 %) was found in 3 plots. 12 % of investigated plots had inadequate conditions, because amount of pine seedlings in one hektare... [to full text]

Darbo objektas – grynų eglynų pomiškis Lietuvos miškuose. Darbo tikslas – ištirti savaiminio žėlimo priklausomybę eglynuose nuo jų erdvinės struktūros. Darbo metodai : miškų inventorizacijos ir laikinų apskaitos aikštelių duomenų analizės, matematinės statistikos metodai. Darbo rezultatai. Remiantis miškų inventorizacijos bei laikinų apskaitos aikštelių duomenimis, išanalizuotas pomiškio kiekis eglynuose priklausomai nuo jų augavietės, amžiaus, skalsumo bei medyne susidariusių aikščių dydžio. Nustatyta, kad tik 20 % vyresnių nei 40 metų eglynų turi pomiškio. Didžiausias kiekis pomiškio rastas Ld ir Nb augavietėse (1,9 tūkst. vnt./ha). 4 – 12 amžiaus klasių eglynuose didėjant amžiui pastebimas nežymus pomiškio kiekio didėjimas. Ištyrus pomiškio kiekio priklausomybę nuo skalsumo nustatyta, kad skalsumui mažėjant, pomiškio kiekis didėja. Pomiškio kiekis priklausomai nuo aikštės dydžio svyruoja nuo 12 iki 17 tūkst. vnt./ha aikštės plotui didėjant nuo 2 iki 10 arų. / Work subject – Undergrowth of spruce stands in Lithuanian forests. Work objective – To estimate forest grows in itself of spatial structure in spruce stand. Work methods: Data analyses of forest inventory and temporary of free space in forest, mathematical statistics methods. Work results. Was made analyses of spruce undergrowth quantity in different forest site type, age, growing stock and free space size in forest. It was established that 20 % of older then 40 years spruce forests has undergrowth. The biggest amount of growth was found in Ld and Nb forest site types. When age is growing in 4 – 12 age class of spruce the undergrowth quantity is growing too. It is ascertain that undergrowth quantity is rise up when growing stock is felling down. Undergrowth quantity variations of 12 to 17 thous.units/ha when free space size in forest variation of 2 to 10 are.