Magistro darbe tiriama pušynų atvejinių kirtimų įtaka medynų žemutinių ardų augalijos formavimuisi. Darbo objektas: Tyrimo objektas – pomiškis, žolinė augmenija ir samanos neplynose pušynų kirtavietėse. Darbo tikslas: Ištirti pomiškio, žolinės ir samanų dangos formavimosi ypatumus pušynų atvejinių kirtimų kirtavietėse. Darbo metodai: Pušynuose, kuriuose buvo atlikti atvejiniai kirtimai buvo parinkti 4 pastovūs bareliai. Trijuose bareliuose atvejiniai kirtimai buvo vykdyti 2007 metais, o viename tyrimų barelyje – 2005 metais. Visuose bareliuose augavietės tipas buvo Nbl. Pomiškis, žolinė ir samanų danga buvo įvertinta 20 m ilgio ir 1 m pločio transektose. Pomiškis skaičiuotas nurodant rūšį ir skaičių. Samanų, žolinės augmenijos projekcinis padengimas įvertintas procentais. Darbo rezultatai: Vidutinis paprastosios pušies daigų kiekis 1 m2 antrais metais po atvejinių kirtimų sumažėjo, o karpotojo beržo daigų kiekis 1 m2 iš esmės nepasikeitė. Kai kuriose kirtavietėse antrais metais po kirtimų atsirado paprastosios eglės daigų. Kirtavietėse rastos 29 skirtingos žolių rūšys. Daugeliu atvejų antrais metais po atvejinių kirtimų kirtavietėse žolių rūšių skaičius padidėjo. Žolinės dangos vidutinis projekcinis padengimas antrais metais po atliktų atvejinių kirtimų ženkliai padidėjo. Daugiausiai vidutinis projekcinis padengimas praėjus metams po atvejinių kirtimų padidėjo kirtaviečių augalų – miškinio ir smiltyninio lendrūnų. Viso rastos 4 samanų rūšys. Vidutinis projekcinis samanų... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the study: Undergrowth, herbs and moss in pinewoods after shelterwood cuttings. The aim of the study: The main goal of this research was to find out influence of shelterwood cuttings on herbs, moss and seedlings in pinewoods. Methods: The research areas were established in 2007 year shelterwood cutting and in 2005 year shelterwood cutting of pinewood. Saplings, herbs and moss were counted in transect which was 20 meters length and 1 meter width. There were indicated saplings species and number. Average cover projection of herbs and moss was evaluated by percent. The results: The average the number of pine’s saplings decreased in one square meter in shelter wood cuttings of second year. The average the number of birch saplings didn’t change in one square meter in essence on the following year after shelterwood cuttings. In some shelterwood cuttings were found spruce’s saplings on second year. There were 29 different species of herbs in shelterwood cuttings. In most cases the number of herbs species increased on following year. Average cover projection of herbs signally increased on the following year after shelterwood cuttings. There were founded 4 species of moss. Moss average cover projection didn’t change in essence on the following year after shelterwood cuttings.

Pažeminiai miško gaisrai padidino samanų dangos rūšinę sudėtį. Na ir Nb augaviečių gaisravietėse nustatytos 11 samanų rūšių, o kontroliniuose medynuose – 5 rūšys. Dėl gaisrų atsirado 8, o išnyko 2 samanų rūšys. / The composition of cover moss species was increased by ground-level fire. There were established 11 species of moss in Na and Nb habitats fireplaces and 5 species in control stands. Because of fire appeared 8 species of moss and disappeared 2 species of moss.

Darbo objektas – Gaisravietė Zarasų miškų urėdijos Salako girininkijos 48 kvartalo 10 sklype. Darbo tikslas – nustatyti žemutinių miško ardų: pomiškio, trako, žolinės augalijos ir samanų kaitą, metinį medienos prieaugio kitimą po pažeminio gaisro pušyne Nb augavietėje. Darbo metodai – gaisravietėje buvo parinkta 1 m pločio ir 20 m ilgio juostos. Apskaitos aikštelių pradžia ir pabaiga pažymėta natūroje. Vieno kv. m. (1m x 1 m) apskaitos aikštelėse nustatytas degavietės padengimas trako ir pomiškio augalų, žolių bei samanų danga procentais, suskaičiuoti medžių daigai, registruotos žolių ir samanų rūšys, įvertinant jų padengimą procentais. Šiame darbe pateikiami 2006-2011 m duomenys. Iš 20 pušų I ir II klasės pagal Krafto klasifikaciją, naudojant Pressler grąžtą 1,3 m aukštyje buvo paimti mėginiai metiniam medienos prieaugiui nustatyti. Metiniam medienos prieaugio matavimui buvo naudojama LINTAB medžių matavimo sistema ir TSAP programų rinkinys. Darbe pateikiami 1990 – 2010 metų medienos prieaugio kitimai. Duomenys kaupiami duomenų bazėje panaudojant programą EXCEL. Darbo rezultatai. Po pažeminio miško gaisro pušyne Nb augavietėje pomiškis išnyko, o trako augalų kiekis nežymiai sumažėjo ir išnyko prieš tai augęs paprastasis šermukšnis. Pažeminis miško gaisras padidino gaisravietės ploto padengimą žoliniais augalais ir žolinės dangos rūšinę sudėtį. Gaisravietėje nustatyta 16 žolių rūšių, o kontroliniame medyne 9 žolių rūšys. Po pažeminio miško gaisro atsirado 9 naujos o... [toliau žr. visą tekstą] / The object – 10th plot of 48th block of Zarasai state forests’ Salakas forestry. The aim – to determine the lower forest quarrel: the change of undergrowth forest, underbrush, herbaceous and moss, also, variation of annual timber increment after the ground-level fire in a pine forest Nb habitat. The methods – there were chosen bands of 1 meter wide and 20 meters length in the fire place. A beginning and an end of the accounting sites were marked at a ground. In a one square meter (1 m x 1 m) accounting sites there were determined percentage of the fire place’s coverage by the underbrush, undergrowth forest, grass and moss cover. In addition, there were counted tree seedlings, there were registered grass’ and moss’ species evaluating their coverage in percentage. This paper presents data from 2006 till 2011. According to Kraft classification, there were taken samples from the 20 pines of the first and the second classes, using Pressler drill in the height of 1,3 meters, to determine the annual increment. For a measuring of the annual timber increment there was used LINTAB tree measuring system and TSAP program set. This paper presents a variation of timber growth in 1990-2010. The data are stored in a data base using the EXCEL program. The results. After the ground-level forest fire in the pine forest Nb habitat the undergrowth forest disappeared and the underbrush plants slightly decreased, moreover, a rowan, which grew before the fire, disappeared. The... [to full text]

Magistro darbe nustatyta pušynų atvejinių kirtimų įtaka pomiškio formavimuisi Švenčionėlių miškų urėdijoje. Darbo objektas: Pomiškis atsikuriantis po atvejinių kirtimų Švenčionėlių miškų urėdijos pušynuose. Darbo tikslas: Nustatyti pušynų atvejinių kirtimų įtaką pomiškio formavimuisi. Darbo metodai: Nustatant pomiškio kiekį, išsilaikymą, kirtaviečių žolinės dangos poveikį pomiškiui, tyrimai atlikti septyniolikoje skirtingų metų supaprastintų atvejinių kirtimų (B. Labanausko) kirtavietėse, kur visos augavietės buvo Nbl (normalaus drėgnumo nederlingi dirvožemiai). Tyrimai vykdyti 2010 metais Švenčionėlių miškų urėdijos, Januliškio, Labanoro, Lakajų, Pasiaurės, Prūdiškės girininkijų miškuose. Patvirtinta metodika atlikti lauko tyrimai. Kiekviename sklype buvo parinktos 2 x 20 m juostos (40 m2), tolygiai išdėstytos sklype (vienodais atstumais sklypo įstrižainių kryptimis). Apskaitos juostoje aprašytas ir įvertintas pomiškis bei žolinė danga. Pomiškio medelių rūšys buvo registruojamos nurodant jų skaičių vienetais, o žolinės dangos rūšys – nurodant projekcinį padengimą procentais. Gauti duomenys užrašyti į iš anksto paruoštus duomenų rinkimo lapus. Darbo rezultatai: Tirtuose sklypuose, pušies savaiminukai gerai atžėlė 53 % visų sklypų. Patenkinamai atžėlė 35 % tirtų sklypų. 12 % tirtų sklypų neatitinka nuostatų, nes pušies savaiminukų skaičius hektare yra nepakankamas reikiamam pušies atžėlimui. Atvejinėse kirtavietėse nepageidaujamos medžių rūšys turi įtakos projektuojamų medžių... [toliau žr. visą tekstą] / In this master thesis was determined pine forest shelter wood cutting influence to understory formation in Švenčionėlių State forest Enterprice. The object of work: Understory, regenerating after shelter wood cutting in Švenčionėlių State forest Enterprice. The aim of work: To determine shelter wood cutting influence to understroy formation in pine forest. Methodology: By evaluating quantity of understory, survival, herbal plants influence to forest understory in cutting areas, the reasearch was performed in seventeen simplified shelter wood cutting areas with different cutting age, (B. Labanausko) where all sites were Nbl (regular moisture not fertile soils). The research was performed in 2010 year, in Švenčionėlių State forest enterprise, Januliškio, Labanoro, Lakajų, Pasiaurės, Prūdiškės forest districts. According to methodology, outdoor investigations were made. In each sample plot were chosen 2 x 20 m stripes (40 m2), gradualy located in a plot (by equal distances to plot diagonal directions). In sample plots understory and herbal cover were evaluated and described. Understory tree species were registered apiece, and herbal cover species were registered by indentifying projective cover of land in percentage. Data were recorded to prepared blanks. Results: Pine seedlings regenerated well in 53 % sample plots. Sufficiant regeneration (35 %) was found in 3 plots. 12 % of investigated plots had inadequate conditions, because amount of pine seedlings in one hektare... [to full text]

Darbo tikslas: ištirti savaiminio žėlimo ypatumus pamiškės ir miško gilumoje esančiuose medynuose bei šalia esančioje nedirbamoje žemėje. Darbo objektas: Kauno rajono Dubravų kaime esanti 1,55 ha privati žemės valda, kuri 127 m ruožu ribojasi su Dubravos eksperimentinės – mokomosios urėdijos miškais, bei pamiškės ir miško medynais. Darbo metodai: Atrankiniai tyrimai atlikti Vaišvydavos girininkijos miškuose bei privačios žemės valdoje, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais (2008). Pamiškės bei miško medynuose ir žemės valdoje 2009 m. buvo išskirtos laikinos stačiakampės aikštelės (2x5 m). Jų skaičius priklausė nuo medyno ar sklypo ploto. Apskaitos aikštelėse nustatyta savaiminukų rūšys, skaičius, aukštis bei gyvybingumas. Darbo rezultatai: Privati nedirbamos žemės valda nuo Dubravos EMMU miškų užsisėjo Š ir ŠR kryptimi – 80 m atstumu nuo pamiškės ir nedirbamoje žemėje per 5 metus susiformavo geri (virš 5000 vnt/ha) miško žėliniai, išsidėstę netolygiai. Jų rūšinę sudėtį nulemia pamiškės medynų struktūra. Žėlinių kokybė priklauso nuo dirvožemio sąlygų. Bendras savaiminukų kiekis Nd augavietėje 24% didesnis nei Nc. Savaiminis žėlimas miške, miško gilumoje ir nedirbamoje žemėje nėra vienodas. Nedirbamoje žemėje vidutinis savaiminukų tankis – 9030 vnt/ha, pamiškės medynų pomiškio tankis – 2610 vnt/ha, miško gilumoje – 1250 vnt/ha. Žėliniuose geriausia plinta beržas, drebulė ir eglė. / The aim of the work – to investigate self-growth forest peculiarities in the forest edge, the forest in the depth stands and nearby in the abondaned land. Object of the work – private land situated in 1,55 hectares of Kaunas district Dubrava village that 127 m boarders by strip adjacent to the Dubravas Scientific Experimental – forest enterprise and forest edge and forest stands. Methods of the work – selected studies were carried in Vaišvydavos forests district and non use land holdings in accordance with the restoration and establishment of Forest regulations (2008). Temporary accounting lots (2x5m) were created in 2009 year in forest edge of the forest stands and in private land holding. Their number depends on whether the stand of the total area.In the temporary accounting lots damage of the number of natural saplings, the spacies,ascertaining their mean heighand vitality. The results of the work – privately owned tracts of land holding planted from Dubravas EMMU forest in N and NE – 80 metres away from the forest edge and in the privately owned tracts of land during 5 years, were formed strong ( more than 5000 thous. trees/ha) forest natural regeneration located unevently. Their species composition is determined by stand structure forest edge. The natural regeneration quality depends on soil conditions.The total amount of Nd saplings by site are 24% higher than in Nc. Naturally regenerattion of forest, in the depth stand and owned tracts of land are not the same... [to full text]