Work object – Vyžuona river, which has 26 km lenght, is left affluent of Šventoji river, belongs to subbasin of Šventoji river and runs from northeast to southwest of Lithuania. Work aim – identify water quality and bounded with it live organisms of Vyžuona river. Work tasks �� analyse physical-chemical water parameters of Vyžuona river, identify varietal composition of organisms, define and evaluate contamination of river objects. Work results – After the reasearch was made there was defined that Vyžuona river in Utena town (1 km from Krašuona river and Vieša river junction) belongs to average contaminated rivers category measuring by parameters of water quality: common nitrogen quantity 1.9 times exceeds permissible quotas, 68.6 % of common nitrogen is composed of nitrate nitrogen, BDS7 quantity 2,7 times exceeds the LDK, concentration of phosphates 2.3 times exceeded permissible quotas. Krašuona river and Vieša river runs trough private houses section, which has no central sewer and that is the reason why mentioned rivers are bearing domestic contaminants into Vyžuona river. According to 2004-2006 data below the outlet from drain mechanism of UAB „Utenos vandenys“ refinement system there was found concentration of phosphorus which averagely 1,75 times, common nitrogen 1,1 times and BDS71,7 times less in comparison with river part in centre of Utena town above UAB „Utenos vandenys“. That may be explained by UAB „Utenos vandeys“ affect, which drains large amount of enough... [to full text]

Augalų žiedadulkių sukelta alergija tampa vis opesnė problema visame pasaulyje, nes vis daugiau žmonių skundžiasi alergijos sukeltais simptomais. Šioms ligoms būdinga tai, kad jos kartojasi kasmet ir dažniausiai prasideda tuo pačiu metu, pradėjus žydėti augalams. Darbo tikslas – įvertinti Šilalės, Žvingių ir Bikavėnų beržų ir kietynų alergeninį potencialą. / Pollen allergy is an increasingly sore problem in the whole world, as an increasing number of people suffer from the symptoms caused by these allergies. A common attribute to all of these diseases is that they repeat every year, often around the same season when the plants come into bloom. The aim of this work is to assess the allergic potential of birch and mugwort in the settlements of Šilalė, Bikavėnai, and Žvingiai.

Magistro darbe tiriama žėlimo ypatumai grynuose pušynuose po neplynųjų atvejinių kirtimų Liepynės, Meros, Nemenčinės, Purviniškių girininkijose. Darbo objektas – V.Į. Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės, Meros, Nemenčinės, Purviniškių girininkijų 2006–2012 metais neplynaisiais (atvejiniais) kirtimais iškirstos brandžių pušynų kirtavietės. Darbo metodai – Tyrimai vykdyti 1–7 metų minėtų girininkijų neplynųjų atvejinių kirtimų pušynų kirtavietėse 2012–2013 metais. Siekiant įvertinti žėlinių kokybę ir atlikti jų apskaitą tiriamų kirtaviečių apskaitos aikštelės buvo tolygiai išdėstytos sąlyginai – vienodais atstumais sklypų įstrižainių kryptimis. Nuo žėlinių tankumo priklausėšių stačiakampių apskaitos aikštelių plotas.Kai žėliniai buvo vidutinio tankumo (2–8 tūkst. vnt./ha) – 10 m2, kai reti (< 2 tūkst. vnt./ha) – 20 m2. Apskaitos aikštelių kiekis priklausė nuo kirtavietės ploto. Mažesniuose kaip 1 ha sklypuose buvo išdėstytos penkios aikštelės, 1–3 ha – išdėstytos aštuonios ir didesniuose kaip 3 ha – dešimt ir daugiau apskaitos aikštelių.Kiekvienoje apskaitos aikštelėje atlikti tokie vertinimai: savaiminukų gausa ir rūšis, savaiminukų gyvybingumas, žolinės dangos agresyvumo laipsnis, pažeidimai ir galimos priežastys. Darbo rezultatai – tirtose 20 neplynųjų kirtimų kirtaviečių vidutinis žėlinių tankis – 2270 vnt./ha, vidutinė žėlinių rūšinė sudėtis – 6P4B. Liepynės girininkijos – 3750 vnt./ha, 8P2B. Meros – 1210 vnt./ha,7B3P. Nemenčinės – 2070 vnt./ha,6P4B. Purviniškių – 1500 vnt... [toliau žr. visą tekstą] / The present Master’s thesis examines the growth peculiarities of pure pine forests after selective shelterwood cutting in Liepynė, Mera, Nemenčinė, Purviniškės forestries. Object of the thesis – cutting areas of mature pine forests, cut by selective (shelterwood) cutting, in Liepynė, Mera, Nemenčinė, Purviniškių forestries of Nemenčinė Forest Enterprise during the period of 2006–2012. Methods of the research – research was carried out in selective cutting areas of pine forests of aforementioned forestries in 1-7 years, during the period of 2012-2013. Seeking to assess the quality of sprouts and make the inventory, inventory sites of researched cutting areas were divided into relatively equal distances between areas at diagonal direction. The area of rectangular inventory sites depended on density of sprouts. In case of average density (2–8 thousandunits/ha) – 10 m2, and in case of low density (< 2 thousand units/ha) – 20 m2. The number of inventory sites depended on area of cutting zone. There were five sites in smaller than 1 ha plots, while there were eight sites in plots of 1–3 ha, and there were ten and more inventory sites in 3 ha plots. The following assessments were made in each inventory site: abundance and species of wildings, viability of wildings, aggressiveness degree of grass cover, its damage and possible causes. Results of the thesis– average density of sprouts in 20 researched selective cutting areas is2270 units/ha, average species composition of sprouts –... [to full text]

Magistro darbe tiriama žėlimo ypatumai grynuose pušynuose po atvejinių kirtimų Norulių girininkijoje. Darbo objektas - Druskininkų miškų urėdijos Norulių girininkijoje 2005 – 2012 metais neplynaisiais (atvejiniais) kirtimais iškirstos brandžių pušynų kirtavietės. Darbo tikslas - ištirti žėlimo ypatumus atvejinių kirtimų pušynų kirtavietėse nederlingose augavietėse. Darbo metodai – tyrimai vykdyti 1 – 6 metų Norulių girininkijos atvejinių kirtimų kirtavietėse, kuriose buvo tolygiai išdėstytos apskaitos aikštelės sąlyginai – vienodais atstumais sklypų įstrižainių kryptimis, siekiant atlikti žėlinių apskaitą ir įvertinti jų kokybę. Kadangi mūsų vertinami žėliniai buvo reti arba vidutinio tankumo - atitinkamai apskaitos aikštelės buvo imamos po 20 m2 arba 10 m2 . Kiekvienoje apskaitos aikštelėje atlikti šie vertinimai: savaiminkų rūšis ir gausa, savaiminukų gyvybingumas, pažeidimai ir galimos priežastys, žolinės dangos agresyvumo laipsnis. Darbo rezultatai – tirtose 57 kirtavietėse vidutinis žėlinių tankis buvo 860 vnt./ha. Išretintose pušynų kirtavietėse Na augavietėje vyrauja reti beržo ir pušies žėliniai, kurių vidutinis tankis buvo 670 vnt./ha. Nb augavietėje vidutinis žėlinių tankis 1050 vnt./ha. Pušies žėlinių tankis didėjant kirtavietės amžiui kinta nežymiai, o beržo tankis – didėja. Žėlimo skatinimui mineralizuojant dirvą plūgu PKL – 70, pušis intensyviau (60 %) želia vagos viršuje Na augavietėje. Papildomas pušies sėjimas Na augavietėje 50 % padidina žėlinių tankį, Nb... [toliau žr. visą tekstą] / The Master’s thesis analyses peculiarities of pure pine forests after occasional deforestation cases in Noruliai forestry district. Object of the thesis – non smooth cutting zones of mature pines appeared after occasional cuttings in Druskininkai forestry region, Noruliai forestry district in the year 2005 – 2012. Aim of the thesis – to analyse growth peculiarities in the zones of occasional pine deforestation zones in the areas of poor soil. Methods used – researches were performed in the occasional deforestation zones, dating the period of 1 – 6 years, in Noruliai forestry district. Each non smooth cutting area was divided into equal distances in diagonal directions while trying to do accounting as well as to evaluate their quality. As our considered growing areas were gappy or of medium density, the sites were chosen of 20 m2 or 10 m2. The following assessments were performed in each of the recording sites: spontaneous type and their abundance, vitality of spontaneous type, the level of aggression while speaking about grass cover. Results of the thesis – the average growth density in the researched 57 cutting zones was 860 unit/ha. In the researched pine cutting zones, Na growing zones, the most common turned to be birches and pines. Their average density was 670 unit/ha. The average growing density in Nb growing zones turned to be 1050 unit/ha. The density of pine sprouts while enlarging cutting zones changes marginally when the time goes by, but the density of birches... [to full text]

Aim of the work – to analyze the regularities of quality rates variation and to make the evaluation models of birch assortment structure, concerted with Europe Union standard’s requirements. Object of the work – semi mature and mature birch forests. During research there were used measurement data of birch stems quality rates (diameter, bark thickness at full stem length) and round wood defects. Methodology of the research – there were measured pruned birch stems, filled in the model wood card, indicating the forest and the model wood characteristics. After this empirical database was structured and normatives were made, which allow to evaluate the volume of timbers of various diameter and high trees A, B, C and D quality classes, paper wood, firewood and waste wood. Results of the research – birch - grove felling sorting – grading structure prognosis method was prepared. Sorting – grading tables in MS “Excel” computer program make its essence.

Sewage sludge could be used in forestry as enrichment of soil properties. It is also expected that sewage sludge which is rich in phosphorus, nitrogen and organic material can enhance the growth of tree seedlings in poor soils. Our study was performed in Taruskos experimental forest site in Panevezys region. The experimental site amended with industrial sewage sludge ten years ago was afforestated with birch and pine seedlings. The aim of our thesis is to evaluate the influence of sewage sludge to trees development after long time period. To reach our goal we have assessed three aspects: i) amended with sewage sludge and control (untreated) soil properties, ii) biomass and morphological parameters (functional traits) of trees in control and amended with sewage sludge sites, iii) Cu, Cd and Pb concentrations in both soil and tree compartments. In modelling part was used Phyto DSS model for evaluation heavy metals accumulation rate in tree seedlings and biomass growth. In the end of our study we suggest tree functional traits which could be used to evaluate sewage sludge application positive and negative aspects. In addition, we excepted one tree specie which planting in contaminated site would be the most economically and environmentally relevant. Thesis structure: Introduction; Heavy metals and tree growth; Methodology of soil and trees measurements; Results and analysis; Soil – tree system modeling; Conclusions and suggestions; references. Thesis consist of: 76 p. text... [to full text] / Tiriamojo darbo pagrindinis tikslas įvertinti pušų ir beržų augimo ypatumus augant nuotekų dumblu patręštoje vietoje. Atlikti beržų ir pušų medelių palyginamieji tyrimai nuotekų dumblu patręštoje vietoje su medeliais augusiais natūraliomis sąlygomis. Taip pat įvertintas dirvožemio bei medelių užterštumas sunkiaisiais metalais. Atliktas modeliavimas su Phyto DSS programa ir įvertintas sunkiųjų metalų kaupimąsis medžiuose bei biomasės prieaugis. Darbo gale pateiktos rekomendacijos kokius medelių funkcinius parametrus pasirinkti vertinant nuotekų dumblo panaudojimo teigiamasias bei neigiamasias savybes. Taip pat išskirta medžių rūšis, kurios auginimas užterštoje teritorijoje būtų efektyvesnis tiek aplinkosauginiu tiek ekonominiu požiūriu. Darbą sudaro 8 dalys: Įvadas; Sunkieji metalai ir medžių augimas; Dirvožemio ir medžių tyrimų metodika; Rezultatai ir jų analizė; Dirvožemio – medžio sistemos modeliavimas, Išvados ir siūlymai; Literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 76 p. teksto be priedų, 44 iliustr., 16 lent., 90 bibliografiniai šaltinių. Atskirai pridedami darbo priedai.

Darbo objektas – naujai sukryžminti hibridinės drebulės (Populus tremuloides x Populus tremula) ir karpotojo beržo ( Betula pendula) hibridai. Darbo tikslas – Atlikti tolimąją hibridizaciją ir išauginti augalus-regenerantus nesubrendusių gemalų kultūroje bei įvertinti genetinę įvairovę. Darbo rezultatai. Sukryžminus gauta skirtingi hibridai. Jų įvairovė įvertinta APPD metodu. Išmatavus augimo tempus nustatyta, kad hibridai 16.2 ir 16.4 auga greičiau nei hibridinės drebulės klonai. Ištyrus adaptacijos nesterilioje aplinkoje sąlygas, nustatyta šaknijimosi tempai. Tyrimo metu pastebėta, kad ūgliukų sodinimas į durpių substratą Jiffi tabletėse su šaknimis ir be jų ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, neturi augimo skirtumų. / Aim of the work: new crossbred hybrid aspen (Populus tremuloides x Populus tremula) and birch (Betula pendula) hybrids Objekt of the work: make long hybridization and grow up new regeneration plants in unformed embrio culture and rate genetical variation Results: After crossing get new hybrids. His variation rated by RAPD metod. After measure growing speed, set that hybrids 16.2 and 16.4 growing faster than hybriding aspen clons. In adaptation study set root growing speed. In study notice that plants with root and without in Jiffi tablet peat substratum after 3 month get same height .