In Lithuania, it is a first genetic study that analyses the DNA polymorphism of Scots pine at the level of cell’s nucleus and organelle’s genomes. In Europe, it is one of the first studies of DNR-based population structure covering in detail the eastern range of Scots pine, where the populations originate from Scotland in the west up to the Amur river estuary in the east. Our material represents a great magnitude of adaptive environments including the core populations at the central part of the species range as well as the marginal populations. The analysis was performed using high resolution and repeatability microsatellite DNA markers. / Tai yra pirmas genetinis mokslinis darbas Lietuvoje, nagrinėjantis paprastosios pušies DNR polimorfizmą ląstelės branduolio ir organoidų genomų lygmenyse. Europoje tai vienas iš pirmųjų mokslinių darbų, detaliai analizuojantis DNR polimorfizmą rytinėje paprastosios pušies rūšies arealo dalyje. Darbe lyginamos populiacijos, pradedant Škotija vakaruose, baigiant Amūro upės žiotimis tolimuose rytuose. Taip reprezentuojamas visas adaptacinių aplinkų gradientas: Europa–Uralas–Tolimieji Rytai. Tyrimui naudoti aukštos genetinės rezoliucijos ir patikimo pakartojamumo mikrosatelitinės DNR žymenys.

Magistro darbe įvertintos Varėnos rajone Na augavietėje augančių pušynų atsikūrimo galimybės praėjus 2-7 metams po atvejinių kirtimų pirmo atvejo. Darbo objektas – atvejiniais kirtimais išretinti 0,6-0,7 skalsumo pušynai Varėnos miškų urėdijos Zervynų, Ūlos, Marcinkonių ir Musteikos girininkijose. Į apskaitą pateko 7 sklypai, kurių plotas svyravo nuo 0,8 iki 22,7 hektarų. Pušies medynų amžius buvo 100-130 metų, bonitetas II-IV. Darbo tikslas – įvertinti pušynų žėlimo galimybes Varėnos miškų urėdijos pušies medynuose, kirstuose supaprastintais dviejų atvejų atvejiniais kirtimais. Darbo metodai. Matavimai buvo atliekami sistemiškai išdėstytose kvadratinėse 2x2 m apskaitos aikštelėse. Iš viso 7-iuose išretintuose pušies medynuose buvo išskirta 220 apskaitos aikštelių. Kiekvienoje tyrimo aikštelėje buvo nustatomas perspektyvių ir neperspektyvių 2-7 metų savaiminukų skaičius, miško paklotės storis, žolinės dangos agresyvumas žėlimui ir vyraujančios rūšys, trako rūšinė sudėtis ir kiekis aikštelėje, kitų medžių rūšių (B) žėlinių skaičius. Taip pat kiekviename tirtame sklype nustatytas paliktų priedangos medžių skaičius. Darbo rezultatai. Du tirti prieš 2-3 metus išretinti pušies medynai laikomi neatkurtais, juose perspektyvių pušies savaiminukų tankis siekė 1,1-1,4 tūkst. vnt./ha. Kiti trys prieš 4-5 metus išretinti pušies medynai laikomi atkurtais patenkinamai, juose perspektyvių pušies žėlinių skaičius buvo 3,2-3,6 tūkst. vnt./ha. Likę du prieš 6-7 metus išretinti medynai... [toliau žr. visą tekstą] / In this Master's thesis were determined pine's forest capability to restore naturally in mineral soils of normal humidity in Varena district after shelterwood cuttings during 2-7 years period. Also shelterwood trees density, soil scarification, litter thickness and herbaceous plants cover influence to pine's regeneration were estimated. Object of work – pine's forests in seven different sites of Varena district. These pine's forests occupied from 0,8 to 22,7 hectars, were 100-130 years old, 0,6-0,7 stands density and II-IV bonitete. Aim of work – to estimate pine's forests capability to restore naturally in Varena district after shelterwood cuttings. Methods of work. The measurements were performed in 2 to 2 meters accounting fields. In each field perspective and nonperspective pine's seedlings, litter thickness, herbaceous plant's species, undergrowth density and other tree species seedlings were determined. Shelterwood trees density in all pine's forests were determined too. Results. Two pine's forests were not regenerated when 2-3 years period after shelterwood cuttings have passed. In these forests the density of perspective pine's seedlings were 1100-1400 units per ha. Other three pine's forests were regenerated sufficiently when 4-5 years period after shelterwood cuttings have passed. In these forests the density of perspective pine's seedlings were 3200-3600 units per ha. Last two pine's forests were regenerated well when 6-7 years period after shelterwood cuttings... [to full text]

Magistro darbe tiriama tolimųjų paprastosios pušies populiacijų spyglių žiotelių skaičiaus geografinio kintamumo dėsningumai. Darbo objektas – Prokazin serijos paprastosios pušies tolimųjų kilmių bandomieji želdiniai Kazlų Rūdos MMU. Darbo metodai – ištirtos 34 populiacijos, kilusios iš rytinės pušies arealo dalies. Kiekvienoje populiacijoje atsitiktinai atrinkta po 5 medžius – iš viso 170 medžių. Medžiai įvertinti pagal pasirinktus rodiklius (skersmuo, šakų kampas, šakų skaičius menturyje ir žievės forma). Nuo kiekvieno medžio paimti ūgliai analizei, po 6 spyglius nuo kiekvieno medžio (viso 1020 spygliai). Spygliai buvo analizuoti mikroskopu pagal parinktus tokius morfologinius rodiklius: spyglio ilgis, žiotelių skaičius lygioje spyglio pusėje, žiotelių eilių skaičius lygioje spyglio pusėje. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus Prokazin serijos paprastosios pušies tolimųjų kilmių bandomuosiuose želdiniuose ir apdorojus duomenis statistinėmis programomis gauti tokie rezultatai: žiotelių vidutinis skaičius 2 mm spyglio segmente yra 195 žiotelės; žiotelių skaičius ir spyglių ilgis priklauso nuo medžių kilmės: populiacijos kilusios iš Europos šiaurės rytų pasižymi trumpesniais spygliais ir mažesniu žiotelių skaičiumi nei kilusios iš pietų; medžių skersmuo nėra susijęs su žiotelių skaičiumi spyglio ploto vienete, tačiau yra susijęs su spyglio ilgiu ir bendru žiotelių skaičiumi spyglyje. / This Master's thesis investigated the geographical diversity patterns of Scots pine populiations on the number of needle stomata. Object of the work – Scots pine provenance trials known as the Prokazin series in Kazlu Ruda training forest enterprise. Method of the work – 34 populations of Scots pine which represent the eastern range of the species distribution, were tested. Each population represented by 5 trees, for a total of 170 trees. The trees were evaluated with regard to the following traits: diameter, branch angle, number of whorls of branches, bark in the form. Shoots were cut from the each tree and subsequently 6 needles (for a total of 1020 needles) were taken from each tree for analysis. Each needle was analyzed under a binocular microscope separately in regard to the following seven morphological traits: needle length, number of stomatal rows on the flat side of a needle, number of stomata per 2 mm of needle length on the flat side. The results of the work. The results of this study showed that the average number of stomata is 195 per 2 millimeters segment; the number of stomata and needle length in Scots pine depends on the tree of origin: the Northeast European populations have shorter needles and fewer stomata than populations from the south; tree diameter is not associated with the number of stomata per unit area, however is related to the needle length and the total number of stomata.

Tyrimų rezultate buvo nustatyti trako ir gyvosios dirvožemio dangos pokyčiai pušynuose po atvejinių kirtimų I atvejo Na, Nb, Nc, Lb augavietėse bei įvertinti pomiškio gausumo pokyčiai. Įvertinta gyvosios dirvožemio dangos įtaka paprastosios pušies savaiminukų gausumui po I kirtimų atvejo tirtose augavietėse. Įvertintos kirtaviečių ekologinės sąlygos pagal Elenbergo fitoindikacinės skalės indikatorines vertes skirtingose augavietėse. Nustatyta smiltyninio ir miškinio lendrūnų fitometrinių parametrų ir elementinės sudėties pokyčiai po atvejinių kirtimų I atvejo. Atliktais tyrimais nustatyti dirvožemio cheminių savybių pokyčiai. Palyginta plynųjų ir atvejinių kirtimų įtaka dirvožemio temperatūros ir drėgnio, mineralinio azoto, ir kvėpavimo intensyvumo pokyčiams. / Results of the research allowed determining the changes of undergrowth and ground vegetation in pine forest after the first step of shelterwood cuttings in Na, Nb, Nc and Lb sites and to evaluate the alterations of saplings abundance. The influence of ground vegetation on the abundance of Scotch Pine sapling after the first step of shelterwood cuttings in investigated sites was assessed. Ecological conditions of cutting sites in different soil sites were estimated according to Ellenberg’s indicator values for phytoindication. The alterations of morphometric indices and chemical composition of wood small-reed and rough small-reed after the first step of shelterwood cuttings were assessed. The changes of soil chemical characteristics were determined after investigation. The influence of clear cuttings and shelterwood cuttings on the alterations of soil moisture, temperature, mineral nitrogen and respiration intensity was compared.

The aim of this study is to investigate the possibilities of pine natural regeneration in different nature regions in the clear-cuts with main site types. The tasks of this work are: 1. to estimate a potential possibilities of pinewood natural regeneration; 2. to find out the ecological factors, that have a great influence on pine sprouts on the Na (dry not fertile), Nb (dry less than average fertile) and Lb (with excess water and less than average fertile) site types and to set their critical borders; 3. to find out the main economical factors, that promotes pine regeneration (site preparation, seed trees, shelter wood); 4. to prepare the recommendations to promote the pinewood natural regeneration. Recency and originality. This is the first investigations were made in complexly including the most common sites in Lithuania for pinewood (Na, Nb and Lb site types) in the three native regions covering largest part of Lithuania. This enables to make prognoses of pinewood regeneration in those regions on the mentioned site index. For the first time there were defined the sufficiency of the shelter-seed trees for regeneration and their distribution in a clear and step wise cutted areas to ensure the natural regeneration of pine. There were found that 2-3 point yield of pine seeds (under Capper) and on the time and in right way implemented encouragements, ensure natural pine regeneration after clear or step wise cuttings. Following the results, it was suggested to advance the... [to full text]

Darbo tikslas Nustatyti paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) klonų išsilaikymą ir fenologijos ypatumus lokalios amoniako taršos sąlygomis. Darbo objektas Tyrimai 2011 m. vykdyti Jonavos miškų urėdijos, Pagelažių girininkijos teritorijoje, esančiose sėklinėje plantacijoje, kuri nuo AB „Achemos yra nutolusi 6 km. Sėklinė plantacija buvo įveista 1966-1971 m. Pasodinta 30 vietinės kilmės pliusinių medžių klonų, naudota kvadratinė schema. Metodika Buvo išmatuoti visų medžių skersmenys Šiaurės-Pietų ir Vakarų-Rytų kryptimis bei įvertinta defoliacija. Apskaičiuoti visų medžių klonų vidurkiai, F kriterijus, bei paveldėjimo koeficientas. Duomenų analizei panaudota programa STATISTICA. Darbo rezultatai Tarp nagrinėjamų parametrų tarp atskirų klonų buvo esminiai genetiniai skirtumai. Paveldėjimo koeficientas − nuo 0.13 iki 0.18. Defoliacijos paveldėjimo koeficientas buvo didesnis negu skersmens. Išskirti atskiri klonai, kurių parametrai turi esminį skirtumą. Mažesnės defoliacijos klonai buvo didesnio skersmens. Darytina prielaida, kad šie klonai gerai toleruoja aplinkos taršą. Šiai hipotezei patvirtinti reikalinga klonų metinio radialinio prieaugio genetinio salygotumo tyrimas, skirtingose oro amoniako taršos koncentracijose. / Purpose The aim of the study was to determine retenton and phenology of Scots pine (Pinus sylvestris L.) clones under local ammonia pollution condition. Object Investigation was accomplised in seed plantation of Pageleziai forestry of Jonava forestry district distance 6 km from nitrogen fertilizer factory. Seed plantation was created in 1966-1971 m. There was planted 30 local genesis plus trees of Scots pine clones and exposition of field with quadratic scheme. Methods During investigation was measured all trees diametrical values of the North-South and West-East direction and the same valued defoliation. All trees were calculated means, F-test, and heritage coefficient. Describing data analysis used STATISTICA. Results Investigation between all parameters and individual clones assessed significant genetics differences. Heritage coefficient range between 0.13 and 0.18. Heritage coefficient of the defoliation were larger than diametrical values. Seperation of the individual clones parameters showed significant diferences. Clones with less defoliation were larger diameters. Assumption of this study is that these clones can tolerate environmental pollution. The hypothesis confirmed are needed annual radial increment of the clones study of the genetic conventionality under different concentration of air ammonia pollution.

Darbo objektas - paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.) – Lietuvoje labiausiai paplitusi, jautri užterštam orui medžių rūšis. Paprastosios pušies tyrimai buvo atliekami Lietuvos įmonių AB “Achema” apylinkėse 25 km ruože nuo gamyklos, AB „Akmenės cementas“ 10 km ruože ir AB „Mažeikių nafta“ – 5.4 km ruože nuo gamyklos. Darbo tikslas – Įvertinti paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) spyglių pigmentinės ir antioksidantinės sistemų priklausomybę nuo medynų atstumo iki taršos šaltinio. Darbo metodas. Tyrimai atlikti 14-oje pušyn����������, nutolusių skirtingu atstumu nuo gamyklų: JonA apylinkėse 5 medynai 25 km ruože, šalia AkmC – 4 medynai 10,0 km ruože, šalia MažN – 5 medynai 5,4 km ruože. Šakos, specialiais kirtikliais pjautos 6-8 metrų virš žemės aukštyje. Spygliai buvo atšaldomi ledu ir transportuojami i laboratoriją. Atskirai tiriami pirmamečiai ir antramečiai spygliai. Pigmentų ir askorbo rūgšties koncentracijų nustatymui naudota žalioji spyglių masė. Pigmentams tirti ėminiai buvo ekstrahuojami nedideliu 100 % acetono kiekiu. Spektrofotometru (Genesys 5) išmatuota pigmentų ekstrakto absorbcija 662 nm (chlorofilas a), 644 nm (chlorofilas b), 440,5 nm (karotinoidai) bangos ilgyje. Askorbo rūgštis spygliuose buvo ekstrahuojama su 0.001 N 2,6 dichlorfenolindofenoliu ir titruojama. Darbo rezultatai. Tyrimai AB “Akmenės cementas” transektoje parodė, kad, fotosintezės pigmentų kiekiai reikšmingai mažesni prie gamyklos 0,5 km atstumu augančiose pušyse nei tolimiausiame (10 km... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research – Scots pine (Pinus sylvestris L.) – common tree in Lithuania, sensitive to air pollution. Research of Scots pine were conducted in the industrial areas of Lithuania companies JSC – (25 km transect) near the factory JSC (10 km sector) and an oil refinery (in 2 – 5,4 km distance). Goal of the research – to evaluate quality of photosynthetic pigments and ascorbic acid in the needles of Scots pine growing around main sources of industrial pollution. Methodology of the research. Research was performed in 17 pine forests, at different distance from the factories. In the surroundings of the nitrogen fertilizer factory 8 forests were examined in 25 km distance, near the cement factory – 4 forests in 10 km distance and near the oil refinery – 5 forests in 5.4 km distance. In each site, samples of current-year and 1-year-old needles were taken from 4 pines at the height of 6-8 m aboveground. The needles were cooled and transported to laboratory. Concentrations of the pigments and ascorbic acid were determined in the fresh needle material. The needles were grinded and in 20ml of 100% acetone. The absorbance at 662 nm (chlorophyll a), 644 nm (chlorophyll b) and 440.5 nm (carotenoids) was measured by spectrophotometer (Genesys 5, US). The ascorbic acid from the needles was extracted with 0.001 N 2.6-dichlorophenolindophenol and estimated titrimetrically. Results of the research. Research results showed that number of photosynthesis pigments is meaningly... [to full text]

Magistro darbe tiriamia medžių kokybinių ir kiekybinių rodiklių priklausomybė nuo skirtingo želdinių išdėstymo. Darbo objektas – Bandomieji paprastosios pušies (pinus sylvestris L.) želdiniai, kurie yra įveisti 1996m. Kazlų Rūdos mokomojoje miškų urėdijoje Bagotosios girininkijoje 26 kv. 26 skl. Nbl augavietėje, 8,9 ha. plote, sertifikuotais vienmečiais sėjinukais. Kiekvieno varianto įveista po tris pakartojimus. Viso yra devyni variantai. Visų jų tankumas vienodas (6000vnt/ha). Darbo tikslas - Nustatyti optimalų pušies želdinių išdėstymą. Darbo metodai – Išanalizuotos dabartinės aerofotonuotraukos, bei žolinės dangos išsidėstymo pagal agresyvumą schemos prieš želdinimą. Išaiškintos sklypų zonos, kuriose želdinių augimas sutrikęs dėl priežas��ių nesusijusių su vidurūšine konkurencija. Normalaus augimo sklypo zonose medžiai matavimams parinkti įprastiniu dendrometrijoje apskaitos juostų metodu. Išviso buvo išskirta 81 apskaitos juosta, skersmuo ir aukštis išmatuotas 6064 medžiams, kiekvienam sodinimo variantui išskaičiuoti modeliniai medžiai. Kiekvienam variante paskutinių 8 metų prieaugis į aukštį išmatuotas 5-ių modelinių medžių (išviso 45 medžių). Darbo uždaviniai – Nustatyti skirtingo išdėstymo bandomųjų želdinių variantuose dendrometrinius rodiklius. Išanalizuoti paprastosios pušies skirtingo išdėstymo bandomųjų želdinių augimo eigos ypatumus dėl skirtingo apšvietimo. Nustatyti vidurūšinės konkurencijos (streso) pradžią skirtingo išdėstymo variantuose. Nustatyti... [toliau žr. visą tekstą] / In dieser Masterarbeit wird die Abhängigkeit zwischen den qualitativen und quantativen Exponenten und unterschiedlichen Grünanlagen aus einandersetzungen. Arbeitsobjekt – Probegrünanlagen des Waldkiefers (pinus sylvestris), die sich in dem Kazlu Ruda Waldlernrevier in dem Bagotosios Revier in 26 Viert. des 26 Gründ. befinden. Die Fläche – 8,9 Hektar. Die Grünanlagen wurden im Jahr 1996 mit den einjährigen Samen angelegt. Jedes Variante wiederholt sich dreimal. Insgesamt gibt es 9 Variante. Arbeitsziel – die optimale Lage der Waldkieferssetzlinger zu bestimmen. Forschungsmethoden – bevor die Messungen gemacht wurden, wurden die aktuellen Aerofotos und die Aggressevitätsschemen der Grasdecke im Moment der Einpflanzung analysiert. Es wurden auch die abnormalen Grundstücksbereiche abgeschneidet, in denen Saatenwachstum betretet ist wegen der Ursachen, die mit der Innensortkonkurenz nicht verbunden ist. In den Bereichen des Normalwachstums wurden die Bäume im Bezug auf die Abrechnungsbändenmethode für die Einschätzungen gewählt. Insgesamt wurden 81 Abrechnungsbänden, Durchmesser und Höhe den 6074 abgeschneidet. Für jede Einpflanzungmethode wurden die Vorlagenbäume ausgewählt. Jede Variante enthält das Höhezuwachs der letzten 8 Jahren für 5 Bäumen )insgesamt für 45 Bäumen). Arbeitsaufgaben – die dendrometischen Exponenten auf den nunterschiedlich auseinandergelegten Probegrünanlagen bestimmen. Die unterschiedlichen auseinandersetzten Probegrünanlagen des Waldkiefers wegen der... [to full text] / In dieser Masterarbeit wird die Abhängigkeit zwischen den qualitativen und quantativen Exponenten und unterschiedlichen Grünanlagen aus einandersetzungen. Arbeitsobjekt – Probegrünanlagen des Waldkiefers (pinus sylvestris), die sich in dem Kazlu Ruda Waldlernrevier in dem Bagotosios Revier in 26 Viert. des 26 Gründ. befinden. Die Fläche – 8,9 Hektar. Die Grünanlagen wurden im Jahr 1996 mit den einjährigen Samen angelegt. Jedes Variante wiederholt sich dreimal. Insgesamt gibt es 9 Variante. Arbeitsziel – die optimale Lage der Waldkieferssetzlinger zu bestimmen. Forschungsmethoden – bevor die Messungen gemacht wurden, wurden die aktuellen Aerofotos und die Aggressevitätsschemen der Grasdecke im Moment der Einpflanzung analysiert. Es wurden auch die abnormalen Grundstücksbereiche abgeschneidet, in denen Saatenwachstum betretet ist wegen der Ursachen, die mit der Innensortkonkurenz nicht verbunden ist. In den Bereichen des Normalwachstums wurden die Bäume im Bezug auf die Abrechnungsbändenmethode für die Einschätzungen gewählt. Insgesamt wurden 81 Abrechnungsbänden, Durchmesser und Höhe den 6074 abgeschneidet. Für jede Einpflanzungmethode wurden die Vorlagenbäume ausgewählt. Jede Variante enthält das Höhezuwachs der letzten 8 Jahren für 5 Bäumen )insgesamt für 45 Bäumen). Arbeitsaufgaben – die dendrometischen Exponenten auf den nunterschiedlich auseinandergelegten Probegrünanlagen bestimmen. Die unterschiedlichen auseinandersetzten Probegrünanlagen des Waldkiefers wegen der... [der volle Text, siehe weiter]

Trees are considered one of the most sensitive indicators of the environmental condition from all life forms. They are most suitable for the evaluation of the environmental changes. Due to the structure of crown trees have better contact with the atmosphere, so they filter the flowing air mass better than other vegetation forms, determine the processes in the ecosphere and react sensitively to the anthropogenic factors and consequently indicate the condition of the forest ecosystems by anatomical and morphological symptoms. Tree rings, their width and structure integrally reflect the complex impact of environmental factors. Therefore the role of tree rings, as the indicator of environmental conditions, is important for the evaluation of environmental changes. Forest ecosystems growing close to the pollution sources suffer the greatest impact because the concentration of harmful materials in the local pollution zone often exceeds permissible amounts. The objective of the research was to analyse the changes of annual radial increment of pine stands (Pinus sylvestris L.) in the zones of local alkalizing, acidifying and eutrophying pollution and to determine the regularities of radial increment recovery after the decrease of pollution. First time in Lithuania a comprehensive dendrochronological research on the impact of climatic factors and industrial pollution on the radial increment of Scots pine (Pinus sylvestris L.) has been carried out in the surroundings of “Akmenės... [to full text] / Medžiai yra vieni jautriausių aplinkos būklės indikatorių, iš visų gyvybės formų labiausiai tinkamų aplinkos pokyčiams vertinti. Dėl lajų struktūros ypatumų jie glaudžiau kontaktuoja su atmosfera ir daugiau negu kitos augalijos formos filtruoja pernešamo oro masę, lemia ekosferoje vykstančius procesus bei jautriai reaguoja į antropogeninius veiksnius, anatominiais ir morfologiniais požymiais indikuoja miško ekosistemų būklę. Medžių metinių rievių dinamika suteikia informaciją apie ekologines bei klimatines vietovės sąlygas, aplinkoje vykstančius reiškinius, o jų plotis ir struktūra integraliai atspindi kompleksinį aplinkos veiksnių poveikį. Labiausiai nukenčia arti taršos šaltinių augančios miško ekosistemos, kadangi vietinės taršos zonoje kenksmingų medžiagų koncentracija dažnai viršija ribines leistinas normas. Darbo tikslas – ištirti paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medynų metinio radialiojo prieaugio pokyčius vietinės šarminančios, rūgštinančios ir eutrofizuojančios taršos poveikio zonose bei radialiojo prieaugio atsikūrimo dėsningumus sumažėjus taršos poveikiui. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti išsamūs dendrochronologiniai klimato veiksnių ir pramonės taršos poveikio paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) metiniam radialiajam prieaugiui tyrimai „Akmenės cemento“ poveikio zonoje. Darbe taip pat analizuotas cemento dulkių poveikis paprastosios pušies metiniam radialiajam prieaugiui; įvertinti antropogeniniai radialiojo prieaugio pokyčiai „Akmenės cemento“ ir... [toliau žr. visą tekstą]

Medžiai yra vieni jautriausių aplinkos būklės indikatorių, iš visų gyvybės formų labiausiai tinkamų aplinkos pokyčiams vertinti. Dėl lajų struktūros ypatumų jie glaudžiau kontaktuoja su atmosfera ir daugiau negu kitos augalijos formos filtruoja pernešamo oro masę, lemia ekosferoje vykstančius procesus bei jautriai reaguoja į antropogeninius veiksnius, anatominiais ir morfologiniais požymiais indikuoja miško ekosistemų būklę. Medžių metinių rievių, kaip aplinkos būklės indikatoriaus, vaidmuo vertinant aplinkos pokyčius yra svarbus. Metinių rievių dinamika suteikia informaciją apie ekologines bei klimatines vietovės sąlygas, aplinkoje vykstančius reiškinius, o jų plotis ir struktūra integraliai atspindi kompleksinį aplinkos veiksnių poveikį. Lietuvoje didžiausią naigiamą įtaką miško ekosistemoms turi vietiniai taršos šaltiniai. Jų aplinkoje augančios miško ekosistemos nukenčia labiausiai, kadangi vietinės taršos zonoje kenksmingų medžiagų koncentracija dažnai viršija ribines leistinas normas. Darbo tikslas – ištirti paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medynų metinio radialiojo prieaugio pokyčius vietinės šarminančios, rūgštinančios ir eutrofizuojančios taršos poveikio zonose bei radialiojo prieaugio atsikūrimo dėsningumus sumažėjus taršos poveikiui. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti išsamūs dendrochronologiniai klimato veiksnių ir pramonės taršos poveikio paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) metiniam radialiajam prieaugiui tyrimai „Akmenės cemento“ poveikio zonoje... [toliau žr. visą tekstą] / Trees are considered one of the most sensitive indicators of the environmental condition from all life forms. They are most suitable for the evaluation of the environmental changes. Due to the structure of crown trees have better contact with the atmosphere, so they filter the flowing air mass better than other vegetation forms, determine the processes in the ecosphere and react sensitively to the anthropogenic factors and consequently indicate the condition of the forest ecosystems by anatomical and morphological symptoms. Tree rings, their width and structure integrally reflect the complex impact of environmental factors. Therefore the role of tree rings, as the indicator of environmental conditions, is important for the evaluation of environmental changes. Forest ecosystems growing close to the pollution sources suffer the greatest impact because the concentration of harmful materials in the local pollution zone often exceeds permissible amounts. The objective of the research was to analyse the changes of annual radial increment of pine stands (Pinus sylvestris L.) in the zones of local alkalizing, acidifying and eutrophying pollution and to determine the regularities of radial increment recovery after the decrease of pollution. First time in Lithuania a comprehensive dendrochronological research on the impact of climatic factors and industrial pollution on the radial increment of Scots pine (Pinus sylvestris L.) has been carried out in the surroundings of “Akmenės... [to full text]