Magistrantūros darbo tikslas – ištirti oro taršą fermose, jų aplinkoje ir pasiūlyti priemones taršai sumažinti. Atlikus informacijos šaltinių apžvalgą yra aptarti gyvulininkystės objektu teršalai, išanalizuoti oro taršos prevencijos ES šalyse ir Lietuvoje teisiniai - norminiai aktai, oro taršos poveikis aplinkai, žmogui, inžinerinių priemonių oro taršai gyvulininkystės pastatuose (fermose) mažinti analizė. Atlikus eksperimentinius tyrimus nustatėme amoniako ir anglies koncentracijas 200 ir 450 vietų fermose. Didžiausia amoniako emisija žiemą 200 vietų fermoje (5,8 ppm), mažiausia amoniako emisija (0,8 ppm) pavasarį aplinkoje 450 vietų fermos. O žiemos metu CO (10,4 ppm) buvo 2 kartus didesnis už leistiną higienos normos dydį (5 ppm). Galime teigti, kad eksperimentiniai tyrimai patvirtino teorinius skaičiavimus, kad CO koncentracija būtų mažesnė, reikia kuo trumpiau dirbti su traktoriumi ir, kad traktorius būtų kuo mažesnio galingumo. / Object of the research – air pollution inside and outside the farm cowsheds. Aim of the research – to investigate air pollution of the farm, theirs environment and to propose measures to reduce the pollution. Objectives of the research: to review the related sources of information, to analyze the subject of livestock pollution, to investigate legal regulations on air pollution in the EU and Lithuanian and the impact of air pollution on the environment, to suggest engineering measures to reduce air pollution in livestock buildings (farms). Research results: found ammonia and carbon concentrations of 200 and 450 seats on the farms. The maximum ammonia emission of 200 seats in the winter on the farm (5,8 ppm), the lowest emission of ammonia (0,8 ppm) in the spring 450vietų farm environment. In winter, CO (10,4 ppm) was 2 times higher than acceptable hygienic standart size (5 ppm). We suggest that experimental studies have confirmed the theoretical calculations, the CO concentration is lower, it should be as brief as possible and work with a tractor, the tractor would be the lowest possible power.

Research report on the dynamics of nitric compounds in different water levels of shallow wells, located in Pypliai, Kaunas District, is given in the thesis. Subject of research – water quality indicators: nitrates (NO3-), nitrites (NO2-) and ammonium (NH3). Aim of research – to define variation of nitrates concentrations in different water levels of shallow wells. Methodology: analysis of scientific literature; chemical water quality analyzes methods: spectral and electrochemical methods; statistical analysis using EXCEL, STATISTICA programs. Results of research: the results of scientific research showed, that nitrates concentrations in deeper levels of shallow wells vary differently; the tendencies of these variations depend on seasons. Seasons make no impact to nitrites and ammonium concentrations in deeper levels of shallow wells. The following statistically relevant water indicators were determined to influence nitrate concentration in shallow well water: oxygen quantity and electrical conductivity. Nitrite concentrations are inversely proportional to oxygen amount. Ammonium concentrations depend on organic compound quantity. Statistically relevant links between nitrites and ammonium were estimated.

Darbo tikslas Nustatyti paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) klonų išsilaikymą ir fenologijos ypatumus lokalios amoniako taršos sąlygomis. Darbo objektas Tyrimai 2011 m. vykdyti Jonavos miškų urėdijos, Pagelažių girininkijos teritorijoje, esančiose sėklinėje plantacijoje, kuri nuo AB „Achemos yra nutolusi 6 km. Sėklinė plantacija buvo įveista 1966-1971 m. Pasodinta 30 vietinės kilmės pliusinių medžių klonų, naudota kvadratinė schema. Metodika Buvo išmatuoti visų medžių skersmenys Šiaurės-Pietų ir Vakarų-Rytų kryptimis bei įvertinta defoliacija. Apskaičiuoti visų medžių klonų vidurkiai, F kriterijus, bei paveldėjimo koeficientas. Duomenų analizei panaudota programa STATISTICA. Darbo rezultatai Tarp nagrinėjamų parametrų tarp atskirų klonų buvo esminiai genetiniai skirtumai. Paveldėjimo koeficientas − nuo 0.13 iki 0.18. Defoliacijos paveldėjimo koeficientas buvo didesnis negu skersmens. Išskirti atskiri klonai, kurių parametrai turi esminį skirtumą. Mažesnės defoliacijos klonai buvo didesnio skersmens. Darytina prielaida, kad šie klonai gerai toleruoja aplinkos taršą. Šiai hipotezei patvirtinti reikalinga klonų metinio radialinio prieaugio genetinio salygotumo tyrimas, skirtingose oro amoniako taršos koncentracijose. / Purpose The aim of the study was to determine retenton and phenology of Scots pine (Pinus sylvestris L.) clones under local ammonia pollution condition. Object Investigation was accomplised in seed plantation of Pageleziai forestry of Jonava forestry district distance 6 km from nitrogen fertilizer factory. Seed plantation was created in 1966-1971 m. There was planted 30 local genesis plus trees of Scots pine clones and exposition of field with quadratic scheme. Methods During investigation was measured all trees diametrical values of the North-South and West-East direction and the same valued defoliation. All trees were calculated means, F-test, and heritage coefficient. Describing data analysis used STATISTICA. Results Investigation between all parameters and individual clones assessed significant genetics differences. Heritage coefficient range between 0.13 and 0.18. Heritage coefficient of the defoliation were larger than diametrical values. Seperation of the individual clones parameters showed significant diferences. Clones with less defoliation were larger diameters. Assumption of this study is that these clones can tolerate environmental pollution. The hypothesis confirmed are needed annual radial increment of the clones study of the genetic conventionality under different concentration of air ammonia pollution.

Magistro darbe tiriama dirvinio ir karčiojo kiečių biologinės cherakteristikos nevienodos amoniakinės taršos vietose. Darbo tema: Dirvinio ir karčiojo (pelyno) kiečių biologinės charakteristikos nevienodos amoniakinės taršos vietose Darbo objektas - dirvinis kietis ir pelynas - paplitę Lietuvoje augalai, pasižymintys gausiomis vaistingomis medžiagomis - eteriniais aliejais ir flavonoidais. Darbo tikslas - nustatyti skirtingų (AB "Achema" atžvilgiu) vietų karčiojo kiečio, pelyno (Artemisia absinthum L.) ir dirvinio kiečio (Artemisia campestris L.) fiziologines-biochemines savybes. Darbo metodai - Kjeldalio metodas azoto nustatymui, atominės absorbcijos spektroskopija sunkiųjų metalų nustatymui. Salsburo ir sojos agaras mikroorganizmų auginimui. Darbo rezultatai - ištirtos tokios dviejų rūšių kiečių fiziologinės-biocheminės savybės: dirvožemio azoto ir sunkiųjų metalų koncentracija, kiečių įvairių organų masė, kiečių įvairių organų azoto koncentracija, kiečių antžeminių organų flavonoidų koncentracija, kiečių epifitinių mikroorganizmų skaičius, įvertinta kaip oro amoniakinė tarša ir dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais reikšmingai įtakoja ištirtus kiečių fiziologinius rodiklius. Atlikti tyrimai parodė, kad dirvožemio ir abiejų rūšių augalų azoto koncentracija išsidėsto tokia tvarka: dirvožemio < stiebų < lapų < žiedų < skrotelių. Tirtos vietos pagal dirvožemio ar organų azoto koncentraciją nesiskyrė. Didžiausios dirvožemio sunkiųjų metalų koncentracijos nustatytos abiejų... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of the master degree diploma: Various biological parameters of Artemisia absinthum L. and Artemisia campestris L. growing in the areas effected by different level pollution by ammonia. Artemisia absinthum L. and Artemisia campestris L. are common wild growing species in Lithuania. Despite these species are rich in flavonoids and essential oils till now in our country biology and biochemistry of these species have not received bigger attention. Present work aimed at evaluation of Artemisia absinthum L. and Artemisia campestris L. physiological-biochemical parameters depending on sampling site distance from the nitrogen fertilizer factory. Methods. Following physiological-biochemical parameters of these species were analysed: soil nitrogen and heavy metal concentrations, dry mass and nitrogen concentration of various organs of selected plant species, abundance of epiphytic microflora. Results. During vegetation period sampling was performed three times: in July, 2; July, 24, and September, 24. Obtained parameters were evaluated in respect of aerial ammonia pollution and heavy metal pollution of the soil. Present study showed that nitrogen concentration of the soil and various organs of both Artemisia species fell into following ascending order: soil < stems < leaves < inflorescences and fruits < rosettes. Between selected sites no differences were observed according to the soil and plant nitrogen concentration. The highest concentrations of heavy metals were observed... [to full text]