Magistrantūros darbo tikslas – ištirti oro taršą fermose, jų aplinkoje ir pasiūlyti priemones taršai sumažinti. Atlikus informacijos šaltinių apžvalgą yra aptarti gyvulininkystės objektu teršalai, išanalizuoti oro taršos prevencijos ES šalyse ir Lietuvoje teisiniai - norminiai aktai, oro taršos poveikis aplinkai, žmogui, inžinerinių priemonių oro taršai gyvulininkystės pastatuose (fermose) mažinti analizė. Atlikus eksperimentinius tyrimus nustatėme amoniako ir anglies koncentracijas 200 ir 450 vietų fermose. Didžiausia amoniako emisija žiemą 200 vietų fermoje (5,8 ppm), mažiausia amoniako emisija (0,8 ppm) pavasarį aplinkoje 450 vietų fermos. O žiemos metu CO (10,4 ppm) buvo 2 kartus didesnis už leistiną higienos normos dydį (5 ppm). Galime teigti, kad eksperimentiniai tyrimai patvirtino teorinius skaičiavimus, kad CO koncentracija būtų mažesnė, reikia kuo trumpiau dirbti su traktoriumi ir, kad traktorius būtų kuo mažesnio galingumo. / Object of the research – air pollution inside and outside the farm cowsheds. Aim of the research – to investigate air pollution of the farm, theirs environment and to propose measures to reduce the pollution. Objectives of the research: to review the related sources of information, to analyze the subject of livestock pollution, to investigate legal regulations on air pollution in the EU and Lithuanian and the impact of air pollution on the environment, to suggest engineering measures to reduce air pollution in livestock buildings (farms). Research results: found ammonia and carbon concentrations of 200 and 450 seats on the farms. The maximum ammonia emission of 200 seats in the winter on the farm (5,8 ppm), the lowest emission of ammonia (0,8 ppm) in the spring 450vietų farm environment. In winter, CO (10,4 ppm) was 2 times higher than acceptable hygienic standart size (5 ppm). We suggest that experimental studies have confirmed the theoretical calculations, the CO concentration is lower, it should be as brief as possible and work with a tractor, the tractor would be the lowest possible power.

The aim of the paper: to investigate the effect of microclimatic factors on the process of ammonia emission from manure, and evaluate possibilities to reduce ammonia emission from cowsheds by controlling these factors. The completed analysis of microclimatic factors in various naturally ventilated cowsheds revealed patterns of variation in ammonia concentration depending on air temperature in the barn. While analysing the process of ammonia evaporation from the manure, the effect of interacting environmental factors on the intensity of evaporation was evaluated. The effect of temperature, ventilation intensity and drying of manure surface on the intensity of ammonia evaporation process from manure was determined and proved. Theoretical and experimental presumptions were made for the investigation of the effect of the crust formation at the manure surface on ammonia diffusion process. Based on the obtained results, ammonia emission from naturally ventilated cowsheds with various engineering solutions can be predicted, and equipment reducing the ammonia emission from them can be installed. / Darbo tikslas ˗ Ištirti mikroklimato veiksnių įtaką amoniako emisijos procesui iš mėšlo ir įvertinti galimybes juos valdant sumažinti amoniako emisiją iš karvidžių. Ištyrus mikroklimato veiksnius įvairiose natūraliai vėdinamose karvidėse, nustatyti amoniako koncentracijos kaitos dėsningumai priklausomai nuo oro temperatūros tvarte. Analizuojant amoniako garavimo iš mėšlo procesą, įvertinta tarpusavyje sąveikaujančių aplinkos veiksnių komplekso įtaka garavimo intensyvumui. Nustatyta ir įrodyta temperatūros, vėdinimo intensyvumo ir mėšlo paviršiaus džiūvimo įtaka amoniako garavimo iš mėšlo proceso intensyvumui. Sukurtos teorinės ir eksperimentinės prielaidos tirti mėšlo paviršiuje besiformuojančios plutos įtaką amoniako difuzijos procesui. Pagal gautus rezultatus galima prognozuoti amoniako emisiją iš natūraliai vėdinamų karvidžių su įvairiais inžineriniais sprendimais ir diegti priemones mažinančias amoniako emisiją iš jų.

Baigiamasis darbas atliktas Lietuvos žemės ūkio universitete, 2009 metais. Darbo apimtis 52 puslapiai jame yra: 15 paveikslų, 11 lentelių, 6 priedai. Literatūros apraše yra 31 šaltinis. Magistrantūros darbo tikslas - nustatyti dujų emisijos intensyvumą iš įvairaus mėšlo ir jos poveikį tvarto mikroklimatui bei aplinkos oro taršai. Atlikus informacijos šaltinių apžvalgą yra išanalizuotos gyvulių laikymo technologijos, aptarti veiksniai įtakojantys kenksmingų dujų sklidimą į aplinką. Įvertinti tvarto mikroklimato parametrai, mėšlo laikymo trukmės įtaka amoniako emisijai, priemonės jai mažinti. Atlikus eksperimentinius tyrimus nustatėme amoniako ir anglies dvideginio dujų emisiją iš įvairaus mėšlo. Stende nustatyta, kad didžiausia amoniako emisija yra iš skysto mėšlo - 216 mg/(m2•h). Mažiausia amoniako emisija užfiksuota iš tiršto mėšlo - 88 mg /(m2•h). Apibendrinus skaičiavimo rezultatus gauname, kad didžiausias vėdinimo intensyvumas reikalingas vandens garų pertekliui pašalinti Todėl projektuojant tvartų vėdinimo sistemas, pakanka oro apykaitą skaičiuoti pagal vandens garų kiekį. Jeigu tvarte užtikrinsime ne per didelį oro drėgnumą, tai kartu bus ir nedidelė anglies dvideginio bei amoniako koncentracija. / Final work was accomplished at Lithuanian University of Agriculture in 2009. The scope of the work is 52 pages: 15 pictures, 11 tables, 6 appendixes are included. 31 sources of literature were referred to in this work. The aim of this Master degree‘s final work is to set gas emission intensity of various manure and her impact stables microclimate and ambient air pollution. Following the review source of information the analysis assessed of livestock keeping technologies, discuss the factors affecting the spread of harmful gases into the environment. The analysis of microclimate parameters in the farm was implemented, manure holding time to ammonia emision was implemented, measures to reduce emission. Following the experimental studies found ammonia and carbon dioxide gas emissions from various manure. The plaque states that the higest emission of ammonia from liquid manure - 216 mg / (m2•h). The minimum intensity in the ammonia emissions from thick manure - 88 mg / (m2•h). The summarize results of the calculation we get that the maximum intensity of ventilation required to remove excess water vapor. Therefore, the farm designed of ventilation systems, air circulation is sufficient to estimated under the water vapor content. If we make sure to do not to much air humidity in the cowshed then carbon dioxide and ammonia concentration it will be not to high.

Magistro darbe tiriama trąšų įtaka vidutinio ankstyvumo bulvių ‘Laura’ kokybei ir derliui. Darbo objektas – bulvės, užaugintos chemizuotame ir ekologiniame fonuose, Šiaulių apskrityje, Radviliškio rajone, Raudondvario gyvenvietėje.. Darbo tikslas – palyginti mėšlo, komposto, biohumuso, ekologiškų trąšų „Activit“ ir mineralinių sintetinių trąšų „YARA MILA“ įtaką vidutinio ankstyvumo bulvėms ‘Laura’. Darbo metodai – LŽŪU Aplinkotyros laboratorijoje nustatyti elektrocheminiai (rūgštingumas – šarmingumas (pH), absoliutusis redokso potencialas (rH) ir savitasis elektrinis laidis(γ)) bei cheminiai (C vitamino kiekis) rodikliai. Skaičiuojami bulvių gumbai, stiebų aukštis ir skaičius, bulvių derlius. Visos įterptos trąšos prilygintos prie vienodo azoto kiekio (30 kg/ha). Tyrimų duomenys apdoroti matematiniais – statistiniais metodais. Duomenų grupavimui ir statistinei jų analizei atlikti buvo naudota kompiuterinė Microsoft Excel programa. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus įvertinta trąšų įtaka vidutinio ankstyvumo bulvėms ‘Laura’ ir gauti tokie rezultatai: bulvių derlius, gumbų skaičius, stiebų aukštis, stiebų skaičius didžiausias buvo tręšiant bulves sintetinėmis mineralinėmis trąšomis „YARA MILA“. Lyginant tik ekologiškas trąšas, didžiausias derlius, gumbų skaičius, stiebų skaičius buvo tręšiant ekologiškomis trąšomis „Activit“, mažiausias derlius gautas tręšiant mėšlo kompostu. Žemiausi stiebai gauti tręšiant biohumusu, stiebų skaičius patikimai mažesnis buvo kompostu tręštų... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis investigated the influence of fertilizer medium early potatoes 'Laura' quality and yields. The object of work - potatoes grown in chemical and organic fertilization, in Radviliškis district, Raudondvaris village. The objective of work - the manure, compost, biohumus, organic fertilizer "Activity " and synthetic mineral fertilizers “YARA MILA" on medium early potatoes 'Laura'. Method of work - in LŽŪU Environmental Laboratory was observed electrochemical (acidity -alkalinity (pH), the absolute redox potential (rH) and electrical conductivity (γ)) and chemical (C vitamin content) characteristics. Calculating the potato tuber, stem heigh and number, and potato yield. All fertilizers equate at equal quantity of nitrogen (30 kg / ha). Research data processing mathematics - statistical methods. Data grouping and the statistical analysis was used in Microsoft Excel computer program. Results of work – investigations to assess the influence of fertilizer medium early potato ‘Laura’ and the following results: potato yield, tuber number, stalk height, stalk number was the largest potatoes fertilized with the mineral synthetic fertilizers “YARA MILA”. Compared the organic fertilizer only, the maximum yield, tuber number, stem density was fertilized with organic fertilizer “Activit”, the lowest yield was obtained due to the application of manure compost. The lowest stem was fertilized with biohumus, stem density significantly lower in compost fertilized potato... [to full text]

Darbo tikslas – nustatyti kiaulių ir galvijų mėšlui būdingas maksimalaus metano susidarymo (Bo), ir teorinio metano susidarymo (Bu) reikšmes, bei ištirti klimato kaitą skatinančių, ir aplinką teršiančių dujų emisijų mažinimo iš mėšlo priemonių taikymo efektyvumą. Darbo uždaviniai: 1) nustatyti maksimalų metano dujų kiekį galintį išsiskirti iš kiaulių ir galvijų mėšlo. 2) ištirti priedų įtaką NH3, CO2, CH4, H2S, NO ir CO dujų emisijoms iš skysto ir pusiau skysto galvijų ir kiaulių mėšlo. 3) nustatyti įvairių plaukiojančių dangų poveikį NH3, CO2, CH4, H2S, NO ir CO dujų emisijoms skysto ir pusiau skysto mėšlo laikymo metu. 4) ištirti priedų ir plaukiojančių dangų kompleksinio naudojimo įtaką NH3, CO2, CH4, H2S, NO ir CO dujų emisijoms iš skysto ir pusiau skysto galvijų ir kiaulių mėšlo. Tyrimai vykdyti dviejų kiaulių tvartų aplinkoje ir laboratorinėmis sąlygomis. Bandymams laboratorinėmis sąlygomis atlikti buvo panaudoti mėšlo mėginiai surinkti iš 28 gyvulininkystės ūkių. Tyrimų metu nustatytas maksimalus metano dujų kiekis galintis išsiskirti iš kiaulių ir galvijų mėšlo. Taip pat ištirtas mikrobiologinio preparato ir sieros rūgšties priedų, plaukiojančių dangų, t. y., keramzito, natūralių durpių, valgomojo saulėgrąžų aliejaus, medžio pjuvenų, šiaudų, polietileno plėvelės, bei priedų kompleksinio naudojimo su polietileno plėvele poveikis NH3, CO2, CH4, H2S, NO ir CO dujų emisijoms iš mėšlo. Atliki tyrimai, kuriuose įvertintas priedų bei įvairių plaukiojančių dangų poveikis... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the present study – to study the ultimate (Bo) and theoretical (Bu) methane yield from pig and cattle manure, and to investigate the effectiveness of implements on the emission reduction of polluting and greenhouse gases from manure. Tasks of the present study: 1. To measure the ultimate methane yield from pig and cattle manure. 2. To investigate the effect of the additives on the reduction of emission of the NH3, CO2, CH4, H2S, NO and CO gases from liquid and semi-liquid manure of cattle and pigs. 3. To determine the effect of different floating covers on the reduction of emission of the NH3, CO2, CH4, H2S, NO and CO gases from liquid and semi-liquid manure during the storage. 4. To investigate the effect of the complex of additives and floating covers on the reduction of emission of the NH3, CO2, CH4, H2S, NO and CO gases from liquid and semi-liquid manure of cattle and pigs. The investigations were performed in two piggeries and a laboratory. To carry out the experiments in the laboratory, the manure was collected from 28 farms. During the investigation period, the ultimate methane yield from pig and cattle manure was determined. Also, the effect of the microbial-based and sulphuric acid additives, floating covers, i. e., leca (light expanded clay aggregate), natural peat, sunflower oil, sawdust, straw and plastic film, and furthermore, the complex of additives and a plastic film cover on the emission of NH3, CO2, CH4, H2S, NO and CO gases from manure were... [to full text]