Baigiamasis darbas atliktas Lietuvos žemės ūkio universitete, 2009 metais. Darbo apimtis 52 puslapiai jame yra: 15 paveikslų, 11 lentelių, 6 priedai. Literatūros apraše yra 31 šaltinis. Magistrantūros darbo tikslas - nustatyti dujų emisijos intensyvumą iš įvairaus mėšlo ir jos poveikį tvarto mikroklimatui bei aplinkos oro taršai. Atlikus informacijos šaltinių apžvalgą yra išanalizuotos gyvulių laikymo technologijos, aptarti veiksniai įtakojantys kenksmingų dujų sklidimą į aplinką. Įvertinti tvarto mikroklimato parametrai, mėšlo laikymo trukmės įtaka amoniako emisijai, priemonės jai mažinti. Atlikus eksperimentinius tyrimus nustatėme amoniako ir anglies dvideginio dujų emisiją iš įvairaus mėšlo. Stende nustatyta, kad didžiausia amoniako emisija yra iš skysto mėšlo - 216 mg/(m2•h). Mažiausia amoniako emisija užfiksuota iš tiršto mėšlo - 88 mg /(m2•h). Apibendrinus skaičiavimo rezultatus gauname, kad didžiausias vėdinimo intensyvumas reikalingas vandens garų pertekliui pašalinti Todėl projektuojant tvartų vėdinimo sistemas, pakanka oro apykaitą skaičiuoti pagal vandens garų kiekį. Jeigu tvarte užtikrinsime ne per didelį oro drėgnumą, tai kartu bus ir nedidelė anglies dvideginio bei amoniako koncentracija. / Final work was accomplished at Lithuanian University of Agriculture in 2009. The scope of the work is 52 pages: 15 pictures, 11 tables, 6 appendixes are included. 31 sources of literature were referred to in this work. The aim of this Master degree‘s final work is to set gas emission intensity of various manure and her impact stables microclimate and ambient air pollution. Following the review source of information the analysis assessed of livestock keeping technologies, discuss the factors affecting the spread of harmful gases into the environment. The analysis of microclimate parameters in the farm was implemented, manure holding time to ammonia emision was implemented, measures to reduce emission. Following the experimental studies found ammonia and carbon dioxide gas emissions from various manure. The plaque states that the higest emission of ammonia from liquid manure - 216 mg / (m2•h). The minimum intensity in the ammonia emissions from thick manure - 88 mg / (m2•h). The summarize results of the calculation we get that the maximum intensity of ventilation required to remove excess water vapor. Therefore, the farm designed of ventilation systems, air circulation is sufficient to estimated under the water vapor content. If we make sure to do not to much air humidity in the cowshed then carbon dioxide and ammonia concentration it will be not to high.

The development of these innovations led to more detail, scientifically based research. Thus, thermo energetic processes that occur between a cow and the environment in cold barns are analysed in the thesis paper. The problem of cow’s heat comfort zone expansion in cold barns is solved. The importance of heat exchange from the cow through the cubicle floor was proved on the basis of theoretical, laboratory and industrial research. Besides, heat properties of material used for cows’ cubicle floor in cold barns to improve the wellbeing of animals in barns in the cold season were substantiated. The obtained results could be used to solve the problem of animal’s well being in cold barns. / Svarbiausias veiksnys, sudarantis gyvuliams nepalankias sąlygas, šaltame tvarte – tvarto oro temperatūra. Šalto tvarto oro temperatūra tiesiogiai įtakoja gyvulio organizm�� bei kitus tvarto mikroklimato veiksnius. Kintant tvarto oro temperatūrai, keičiasi šilumos mainų intensyvumas tarp gyvulio organizmo ir jį supančios aplinkos. Atsiranda poreikis ieškoti naujų techninių sprendimų, kaip sumažinti karvės šilumos atidavimą į aplinką, esant žemoms tvarto oro temperatūroms. Gyvulio šilumos atidavimą į aplinką ir šiluminio komforto zoną galima ženkliai įtakoti keičiant šilumos mainus nuo gyvulio per guoliavietės grindis. Tai vienas iš realiausių sprendimo būdų, nes galvijai 50 – 60 % laiko praleidžia gulėdami guoliavietėse.Todėl disertaciniame darbe teorinių, laboratorinių ir gamybinių tyrimų pagrindu įrodyta šilumos mainų nuo karvės per guoliaviečių grindis svarba, nagrinėjama termoenerginiai procesai vykstantys tarp karvės ir ją supančios aplinkos šaltuose tvartuose. Sprendžiama karvės šiluminio komforto zonos praplėtimo problema šaltoje karvidėje.