Ir nitritai ir nitratai tarnauja kaip svarbūs vandens kokybės indikatoriai. Augantis nitratų kiekis vandenyje yra daugiausia žemės ūkio trąšų naudojimo taip pat ir pramoninių procesų pasekmė. Nitratai vandenyje yra mažai nuodingi, tačiau antriniai mikrobakteriniai arba jų sumažėjimas gyvojoje sistemoje sukelia virsmą į nitritus, kurie jungiasi su hemoglobinu ir sukelia methemoglobinemiją Šiame darbe siekėme išsiaiškinti galimą vandens taršą fermų aplinkoje ir ar pasitaiko Linkuvos apylinkėse šulinių naudotojų gyvulių susirgimų atvejų, kurie būtų galimai sukelti girdant užterštu vandeniu. Tyrėme šachtinių šulinių vandenį, kuriame ieškojome nitratų, nitritų, fosfatų, amonio jonų, chloridų, sulfatų ir geležies kiekių nukrypimų. Rezultatai parodė, kad šachtinių šulinių vanduo nėra geros kokybės (n=16), visų tirtų mėginių (n=30) vanduo buvo labai kietas (100%). Ligos paprastai nėra registruojamos, dėl ekonominės situacijos Lietuvoje, todėl jai neskiriama pakankamai dėmesio. Darbo tikslas: Išsiaiškinti galimą vandens taršą fermų aplinkoje ir ar pasitaiko Linkuvos apylinkėse šulinių naudotojų gyvulių susirgimų atvejų, kurie galimai būtų sukelti girdant užterštu vandeniu. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti surinktų šulinių vandens neatitikimus įstatymo (HN 24:2003) nuorodoms. 2. Nustatyti ar šachtinių šulinių vanduo yra kietas ir geros kokybės. 3. Išsiaiškinti ar gyventojai gerai įrengia šulinius, ar prižiūri jų aplinką. 4. Išaiškinti gyvulių ligų atvejus susijusius su girdomu... [toliau žr. visą tekstą] / Both nitrites and nitrates work as an important indicators of water quality. Rising nitrate levels in the water are mainly agricultural fertilizers as well as industrial processes result. Nitrates in water are low toxic, but secondary mikrobacterial or their decrease in the living system leads the conversion to nitrite, which binds to hemoglobin and causes methaemoglobinaemia. In this paper, we tried to find out the possible pollution of the environment of farms and if it occurs animal disease cases in the area of Linkuva, that would potentially lead to oral administration of contaminated water. We analyzed the mine wells, which were looking for nitrates, nitrites, phosphates, ammonium, chloride, sulphate and iron levels of variation. The results showed that the mine water is not of good quality (n = 16), all samples tested (n = 30) and showed that water was very solid (100%). Diseases are generally not recorded, due to the economic situation in Lithuania so it gets not enough attention.

Research report on the dynamics of nitric compounds in different water levels of shallow wells, located in Pypliai, Kaunas District, is given in the thesis. Subject of research – water quality indicators: nitrates (NO3-), nitrites (NO2-) and ammonium (NH3). Aim of research – to define variation of nitrates concentrations in different water levels of shallow wells. Methodology: analysis of scientific literature; chemical water quality analyzes methods: spectral and electrochemical methods; statistical analysis using EXCEL, STATISTICA programs. Results of research: the results of scientific research showed, that nitrates concentrations in deeper levels of shallow wells vary differently; the tendencies of these variations depend on seasons. Seasons make no impact to nitrites and ammonium concentrations in deeper levels of shallow wells. The following statistically relevant water indicators were determined to influence nitrate concentration in shallow well water: oxygen quantity and electrical conductivity. Nitrite concentrations are inversely proportional to oxygen amount. Ammonium concentrations depend on organic compound quantity. Statistically relevant links between nitrites and ammonium were estimated.

Magistro darbe yra tiriama Kauno rajone, Mitkūnų kaime esančių 5 šachtinių šulinių vandens užterštumas azoto junginiais ir organinėmis medžiagomis. Darbo objektas – šachtinių šulinių vandens kokybės parametrai: nitratai (NO3ˉ ), nitritai (NO2ˉ ), permanganatinė oksidacija (ChDSMn), pH. Darbo tikslas – įvertinti ūkininkavimo įtaką geriamo vandens kokybei ir ryšio tarp sodybos dirbtinių vandens telkinių ir šachtinių šulinių vandens kokybės nustatymas.. Darbo metodai – mokslinės literatūros analizė; cheminės vandens kokybės parametrų kiekybiniai analizės metodai; statistinė analizė, panaudojant EXCEL ir STATISTCA programinius paketus. Darbo rezultatai :atlikus tyrimus nustatyta, kad vanduo užterštas nitratais. Šachtinių šulinių vandens kokybės kitimui būdinga sezoninė tarša. / Subject of research – shallows water quality indicators: nitrate (NO3ֿ), nitrite (NO2ֿ), organic matter (ChDSMn), water pH. Aim of research – to evaluate farming influence of drinking water quality and contact between homestead pond and shallows water quality. Methodology – analysis of scientific literature; chemical water quality analizes methods; statistical analysis using EXCEL, STATISTICA programs. Results of research – the results of scientific research showed, that water is polluted with nitrate. The tendency of water quality variations during seasons was observed.

Darbo objektas - dirbtinių telkinių vandens savybės: nitratų (NO3-), nitritų (NO -2) jonų koncentracijos, organinių medžiagų kiekis (ChDS Mn), Karvių, girdytų dirbtinių telkinių vandeniu, pieno savybės: nitratų (NO3-), nitritų (NO -2) jonų koncentracijos. Darbo tikslas – įvertinti dirbtinių telkinių vandens,naudojamo gyvuliams girdyti taršą, ir jo įtaką pieno kokybei. Darbo metodas. Tyrimams pasirinktos centrinėje Lietuvos dalyje, Kauno rajone Poderiškių ir Mitkūnų kaimuose esančiose penkiose sodybose dirbtiniai vandens telkiniai. Vandens ėminiai iš dirbtinių vandens telkinių buvo imami kas mėnesį, nuo 2006 metų sausio mėnesio iki 2006 metų gruodžio mėnesio (imtinai). Ėminiai buvo imami rankiniu būdu. Pieno ėminiai buvo imami iš karvių, kurios buvo girdomos iš tirtų dirbtinių vandens telkinių tuo pačiu metu. Vandens ir pieno cheminės analizės buvo atliekamos LŽŪU Chemijos katedros neorganinės chemijos tyrimų laboratorijoje. Nitratų jonų koncentracija tiriamajame vandenyje buvo nustatoma jonometriniu metodu, nitritų jonu koncentracija - kolorimetriniu metodu, naudojant Griso reagentą. Nitratų ir nitritų koncentracijos piene buvo nustatytos pagal LST 1264 standartą. Atliktų analizių duomenys buvo vertinami pagal LR Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 48:2001 Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai . Darbo rezultatai. 2006 m. sausio – gruodžio mėnesiais atlikus tyrimus nustatyta, kad nitratų koncentracijos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the work is the properties of water in the artificial basins: concentration of (ChDS Mn), nitrate (NO¯3) and nitrite (NO¯2) ions. The properties of milk milked from the cows watered from artificial water basins: concentration of nitrate (NO¯3) and nitrite (NO¯2) ions. The goal of the work is to evaluate the contamination of water in the artificial water basins used for livestock watering and its effect on milk quality. The method of work. The artificial water basins located in five homesteads located in Poderiškiai and Mitkūnai villages in Kaunas district in the central part of Lithuania were chosen for the research. The water samples from artificial water basins were taken once per month January 2006 through December 2006. The samples were taken manually. The milk samples were taken from cows that at the same time had been watered from the artificial water basins under research. The chemical analysis of water and milk were made at the Inorganic Chemistry Research Laboratory of LUA. The concentration of nitrate ions in the water under research was determined by the ionometric method and the concentration of nitrite ions was determined by the colorimetric method using the Grees reagent. The concentrations of nitrates and nitrites in milk were determined in accordance with LST 1264 standard. The results of the analysis made were evaluated in accordance with the Lithuanian Hygiene Norm HN 48:2001 “Hygienic Requirements for Raw Water Quality Used by People”... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti šachtinių šulinių geriamojo vandens kokybę ir jo gerinimo galimybes Pakruojo rajone. Uždaviniai: 1. Įvertinti šachtinių šulinių geriamojo vandens kokybės rodiklius. 2. Nustatyti nėščių moterų ir moterų, kurios augina kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, požiūrį į naudojamo vandens kokybę ir tyrimo rodiklius. 3. Įvertinti šachtinių šulinių geriamojo vandens kokybės gerinimo galimybes. Tyrimo metodika. Anketinė nėščių moterų ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus auginančių moterų (n=167, atsako dažnis 100 proc.) apklausa. Šachtinių šulinių geriamojo vandens kokybės rodiklių tyrimo protokolų analizė (n = 270) ir visuomenės sveikatos centro ir biuro specialistų, rajono ekologo (n=3, atsako dažnis 100 proc.) interviu. Apklausos duomenys analizuoti „SPSS 15.0 for Windows“ programa. Hipotezės tikrintos, taikant χ² testą, nustatčius reikšmingumo lygį p<0,05. Rezultatai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad respondentės, naudojančios užterštų šachtinių šulinių vandenį, dažniausiai gyvena kaimo vietovėse, turi mažas metines pajamas, yra bedarbės. 95,8 % respondenčių gavo informaciją apie šachtinių šulinių vandens kokybę ir patarimus, kaip apsaugoti save ir kūdikius. Moterys, turinčios žemesnį išsilavinimą, informavus apie vandens tyrimo rezultatus bei riziką sveikatai, vartoja užterštą geriamąjį vandenį nitratais ir nesiima jokių veiksmų jo kokybei gerinti. Netinkamai tvarkoma šulinio aplinka, kuri gali sąlygoti užteršimą: apie šulinį auginami augalai, kurie yra tręšiami... [toliau žr. visą tekstą] / The Aim of the study. To asses the quality of the possibilities of improving of water quality. Objectives : 1. Estimate the quality of drinking water. 2. Evaluate the attitude of pregnant women and the women growing up babies sunder the age of six (6) months to the wells water quality indicators. 3. Estimate the opportunities for improvements of quality of drinking water. Research methods. Questionnaire of pregnant women and the women raising infants under six months (n=167), response rate -100 percent. The analysis of the wells for drinking water quality indicators (n=270) was done by the public health center. Interview of the public health professionals of the region: (n=3, response rate 100 percent). Survey data, was analyzed at “SPSS15.0 for Windows” program. The Hypothesis is verified by using the test χ2 , significance level p<0,05. Results. 95.8 % of respondents have received enough information concerning the quality of the water in their wells. The women with lower education were informed about the test results of their water, about health risks using the water, but they still are using contaminated by nitrates drinking water and don’t take any actions to improve it’s quality. Improperly maintenance of wells and their environment may lead to contamination of drinking water: the plants growing near the wells are fertilized with organic fertilizers, sewage is loaded on the ground. The pregnant women with higher education show better knowledge for improvement of water... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti šachtinių šulinių geriamojo vandens kokybę ir jo gerinimo galimybes Pakruojo rajone. Uždaviniai: 1. Įvertinti šachtinių šulinių geriamojo vandens kokybės rodiklius. 2. Nustatyti nėščių moterų ir moterų, kurios augina kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, požiūrį į naudojamo vandens kokybę ir tyrimo rodiklius. 3. Įvertinti šachtinių šulinių geriamojo vandens kokybės gerinimo galimybes. Tyrimo metodika. Anketinė nėščių moterų ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus auginančių moterų (n=167, atsako dažnis 100 proc.) apklausa. Šachtinių šulinių geriamojo vandens kokybės rodiklių tyrimo protokolų analizė (n = 270) ir visuomenės sveikatos centro ir biuro specialistų, rajono ekologo (n=3, atsako dažnis 100 proc.) interviu. Apklausos duomenys analizuoti „SPSS 15.0 for Windows“ programa. Hipotezės tikrintos, taikant χ² testą, nustatčius reikšmingumo lygį p<0,05. Rezultatai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad respondentės, naudojančios užterštų šachtinių šulinių vandenį, dažniausiai gyvena kaimo vietovėse, turi mažas metines pajamas, yra bedarbės. 95,8 % respondenčių gavo informaciją apie šachtinių šulinių vandens kokybę ir patarimus, kaip apsaugoti save ir kūdikius. Moterys, turinčios žemesnį išsilavinimą, informavus apie vandens tyrimo rezultatus bei riziką sveikatai, vartoja užterštą geriamąjį vandenį nitratais ir nesiima jokių veiksmų jo kokybei gerinti. Netinkamai tvarkoma šulinio aplinka, kuri gali sąlygoti užteršimą: apie šulinį auginami augalai, kurie yra tręšiami... [toliau žr. visą tekstą] / The Aim of the study: to asses the quality of the possibilities of improving it in Pakruojis district. Objectives : 1. Estimate the quality of the dug wells for drinking water. 2. Evaluate the standpoint of pregnant women and the women growing up babies sunder the age of six (6) months to the dug wells water quality indicators. 3. Estimate the opportunities of improvements for the quality of drinking water. Research methods. Questions for pregnant women and the women raising infants under six months Cn =167, response rate was 100 percent survey. The analysis of the dug wells for drinking water quality indicators (n=270) made by the public health center, the office professionals the region ecologist (n=3, response rate 100 percent) interview. Survey data, was analysed at “SPSS15.0 for Windows” program. The Hypothesis is verified by using the test χ2. According to it the significance level is p<0,05. Results. The study found out that the respondents using contaminated water from dug wells, are unemployed. 95.8 % of them have received the right information about the quality of the water in their dug wells. They also have get the advices how to protect themselves and their children. The women with lower education were informed about the test results of their water, about health risks using the water, they still consumpt contaminated by nitrates drinking water and don’t take any actions to improve its quality. Improperly handled wells, their environment which may lead to... [to full text]