Darbo tikslas – įvertinti šachtinių šulinių geriamojo vandens kokybę ir jo gerinimo galimybes Pakruojo rajone. Uždaviniai: 1. Įvertinti šachtinių šulinių geriamojo vandens kokybės rodiklius. 2. Nustatyti nėščių moterų ir moterų, kurios augina kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, požiūrį į naudojamo vandens kokybę ir tyrimo rodiklius. 3. Įvertinti šachtinių šulinių geriamojo vandens kokybės gerinimo galimybes. Tyrimo metodika. Anketinė nėščių moterų ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus auginančių moterų (n=167, atsako dažnis 100 proc.) apklausa. Šachtinių šulinių geriamojo vandens kokybės rodiklių tyrimo protokolų analizė (n = 270) ir visuomenės sveikatos centro ir biuro specialistų, rajono ekologo (n=3, atsako dažnis 100 proc.) interviu. Apklausos duomenys analizuoti „SPSS 15.0 for Windows“ programa. Hipotezės tikrintos, taikant χ² testą, nustatčius reikšmingumo lygį p<0,05. Rezultatai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad respondentės, naudojančios užterštų šachtinių šulinių vandenį, dažniausiai gyvena kaimo vietovėse, turi mažas metines pajamas, yra bedarbės. 95,8 % respondenčių gavo informaciją apie šachtinių šulinių vandens kokybę ir patarimus, kaip apsaugoti save ir kūdikius. Moterys, turinčios žemesnį išsilavinimą, informavus apie vandens tyrimo rezultatus bei riziką sveikatai, vartoja užterštą geriamąjį vandenį nitratais ir nesiima jokių veiksmų jo kokybei gerinti. Netinkamai tvarkoma šulinio aplinka, kuri gali sąlygoti užteršimą: apie šulinį auginami augalai, kurie yra tręšiami... [toliau žr. visą tekstą] / The Aim of the study. To asses the quality of the possibilities of improving of water quality. Objectives : 1. Estimate the quality of drinking water. 2. Evaluate the attitude of pregnant women and the women growing up babies sunder the age of six (6) months to the wells water quality indicators. 3. Estimate the opportunities for improvements of quality of drinking water. Research methods. Questionnaire of pregnant women and the women raising infants under six months (n=167), response rate -100 percent. The analysis of the wells for drinking water quality indicators (n=270) was done by the public health center. Interview of the public health professionals of the region: (n=3, response rate 100 percent). Survey data, was analyzed at “SPSS15.0 for Windows” program. The Hypothesis is verified by using the test χ2 , significance level p<0,05. Results. 95.8 % of respondents have received enough information concerning the quality of the water in their wells. The women with lower education were informed about the test results of their water, about health risks using the water, but they still are using contaminated by nitrates drinking water and don’t take any actions to improve it’s quality. Improperly maintenance of wells and their environment may lead to contamination of drinking water: the plants growing near the wells are fertilized with organic fertilizers, sewage is loaded on the ground. The pregnant women with higher education show better knowledge for improvement of water... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti šachtinių šulinių geriamojo vandens kokybę ir jo gerinimo galimybes Pakruojo rajone. Uždaviniai: 1. Įvertinti šachtinių šulinių geriamojo vandens kokybės rodiklius. 2. Nustatyti nėščių moterų ir moterų, kurios augina kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, požiūrį į naudojamo vandens kokybę ir tyrimo rodiklius. 3. Įvertinti šachtinių šulinių geriamojo vandens kokybės gerinimo galimybes. Tyrimo metodika. Anketinė nėščių moterų ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus auginančių moterų (n=167, atsako dažnis 100 proc.) apklausa. Šachtinių šulinių geriamojo vandens kokybės rodiklių tyrimo protokolų analizė (n = 270) ir visuomenės sveikatos centro ir biuro specialistų, rajono ekologo (n=3, atsako dažnis 100 proc.) interviu. Apklausos duomenys analizuoti „SPSS 15.0 for Windows“ programa. Hipotezės tikrintos, taikant χ² testą, nustatčius reikšmingumo lygį p<0,05. Rezultatai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad respondentės, naudojančios užterštų šachtinių šulinių vandenį, dažniausiai gyvena kaimo vietovėse, turi mažas metines pajamas, yra bedarbės. 95,8 % respondenčių gavo informaciją apie šachtinių šulinių vandens kokybę ir patarimus, kaip apsaugoti save ir kūdikius. Moterys, turinčios žemesnį išsilavinimą, informavus apie vandens tyrimo rezultatus bei riziką sveikatai, vartoja užterštą geriamąjį vandenį nitratais ir nesiima jokių veiksmų jo kokybei gerinti. Netinkamai tvarkoma šulinio aplinka, kuri gali sąlygoti užteršimą: apie šulinį auginami augalai, kurie yra tręšiami... [toliau žr. visą tekstą] / The Aim of the study: to asses the quality of the possibilities of improving it in Pakruojis district. Objectives : 1. Estimate the quality of the dug wells for drinking water. 2. Evaluate the standpoint of pregnant women and the women growing up babies sunder the age of six (6) months to the dug wells water quality indicators. 3. Estimate the opportunities of improvements for the quality of drinking water. Research methods. Questions for pregnant women and the women raising infants under six months Cn =167, response rate was 100 percent survey. The analysis of the dug wells for drinking water quality indicators (n=270) made by the public health center, the office professionals the region ecologist (n=3, response rate 100 percent) interview. Survey data, was analysed at “SPSS15.0 for Windows” program. The Hypothesis is verified by using the test χ2. According to it the significance level is p<0,05. Results. The study found out that the respondents using contaminated water from dug wells, are unemployed. 95.8 % of them have received the right information about the quality of the water in their dug wells. They also have get the advices how to protect themselves and their children. The women with lower education were informed about the test results of their water, about health risks using the water, they still consumpt contaminated by nitrates drinking water and don’t take any actions to improve its quality. Improperly handled wells, their environment which may lead to... [to full text]

Tyrimo metu nustatyta, jog Panevėžio rajono vandenviečių tiekiamas vanduo dažniausiai neatitinka bendrosios geležies, mangano nustatytų ribinių verčių. Vandens kokybė pagal analizuojamas vertes yra geresnė stambiose vandenvietėse (Ramygala, Naujamiestis). Ištirtų šulinių vanduo daugiausiai neatitinka nustatytų mikrobiologinių, toksinių rodiklių ir didžiausia vandens tarša išsiskyrė Smilgių, Paįstrio seniūnijų šulinių vanduo. Vyresnio amžiaus gyventojai, turintys žemesnį išsilavinimą, gaunantys mažesnes pajamas yra mažiau patenkinti vartojamo vandens kokybe. Kuo aukštesnės respondentų pajamos, tuo daugiau besinaudojančių centralizuotai tiekiamu vandeniu, žinančių, kad už geriamojo vandens kokybę atsakingi tiek vandens tiekėjai, tiek vartotojai, kad esant netenkinamai vandens kokybei reikia kreiptis į VMVT. Dauguma Panevėžio rajono gyventojų nepakanka informacijos apie šulinių geriamojo vandens priežiūrą, gerinimo galimybes, žinių, kas gali bloginti šulinio vandens kokybę, apie sanitarinių apsaugos zonų svarbą. Kuo aukštesnis respondentų išsilavinimas, mėnesinės pajamos, jaunesnis amžius, tuo didesnis skaičius žmonių turi vietinę kanalizaciją, nuotekas šalina centralizuotai, dažniau prižiūri šulinius, tiria juose esantį vandenį. Specialistai dirbantys Panevėžio rajono šulinių geriamojo vandens kokybės klausimais pagrindines prastos šulinių vandens kokybės priežastis nurodė netinkamą jų priežiūrą, neteisingai parinktą eksploatavimo vietą, sanitarines apsaugos zonas. Pagrindinės... [toliau žr. visą tekstą] / During the study it has been established that the water supplied from the Panevėžys Region water stations does not meet the threshold values for general iron and manganese. As far as the parameters taken into consideration the water quality supplied from larger water works (Ramygala, Naujamiestis) proved to be higher. The water from the wells tested in most cases does not meet the prescribed microbiological and toxical limits. The water from wells in Smilgiai, Paįstrys elderates proved to be the most polluted. Senior people with lower educational background and lower income are less satisfied with the drinking water quality. The higher the income of the respondents the more of them are using drinking water supplied from the centralized systems and they know that both the suppliers and users of water are responsible for its quality, and that in case of unsatisfactory quality they have to apply to the State Veterinary and Food Service. Most of the residents of the Panevėžys Region lack information about the water wells maintenance, methods of their improvement, factors that might worsen water quality, and about importance of sanitary zones. The higher is educational background level, monthly income, and younger age of the people the bigger is the number of them running local waste water treatment systems or disposing effluent water through centralized sewer, maintaining water wells, ordering analysis of water in them. The specialists working in the Panevėžys Region on wells... [to full text]