Šiame darbe analizuojama surinkta informacija apie vandens kokybės valstybinio monitoringo 2007 – 2010 m. tyrimų rezultatus iš dviejų vandenviečių – Panevėžio ir Ramygalos, eksploatuojančių požeminį geriamą vandenį iš to paties viršutinio-vidurinio devono geologinio sluoksnio. Vandenvietės viena nuo kitos nutolusios 27 km atstumu, skiriasi esama agroekologine situacija bei dirvožemio sudėtimi. Atlikus statistinę analizę nustatyta, kad tarp tiriamų cheminių elementų abiejose vandenvietėse skirtumai yra statistiškai patikimi, išskyrus nitratus bei nitritus. Tyrimai parodė, kad dėl geocheminės aplinkos Ramygalos vandenvietės vanduo priklauso I, o Panevėžio – II požeminio vandens tipui. Didesnis geležies kiekis Ramygalos vandenvietėje siejamas su užpelkėjusiais vietovės dirvožemiais. Vanduo abiejose vandenvietėse yra geros kokybės, išskyrus geležies kiekį. / The paper analyzes the collected information about the water quality of national monitoring 2007 – 2010 years results of the two watering-places - Panevėžys and Ramygala, which exploit underground drinking water from the same upper-middle devonian geological layer. The distance between these watering-places is 27 kilometres, they differ in terms of agroecological situation and soil composition. After statistical analysis, it was established that among the investigated chemical elements the differences are statistically significant, in both watering-places, except for nitrates and nitrites. Studies have shown, that due to geochemical environment, Ramygala’s watering-places water belongs to the first type, and Panevėžys – to the second type of groundwater. Increased iron content in Ramygala’s watering-place is associated with waterlogged place soils. The quality of water on both watering-places is good, apart from the iron content.

Šiame darbe nagrinėjama požeminio vandens kokybės dinamika skirtinguose Lietuvos regionuose: šiaurės, vidurio, pietų ir pietvakarių. Pagrindinė požeminio vandens kokybės monitoringo užduotis yra kaupti ir vertinti informaciją apie ilgalaikius požeminio vandens išteklių būklės kitimus dėl gamtinių ir antropogeninių veiksnių. Požeminio vandens kokybės analizei buvo pasirinkti Karajimiškio, Lančiūnavos, Išdagų ir Varėnos stabėjimo postų gręžiniai. Analizuojami 2005-2007 m. duomenys. Duomenų analizė parodė, kad požeminio vandens tarša priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, požeminio vandens slūgsojimo gylio, kritulių kiekio, žemėnaudos. Lietuvos sulfatinio karsto regione, Karajimiškio posto požeminiame vandenyje visais analizuojamais metais nustatyta didžiausia amonio, sulfatų, kalio, kalcio ir magnio koncentracija. Lančiūnavos posto gręžinyje visais analizuojamais metais nustatyta didžiausia nitratų koncentracija. Iš visų analizuotų gręžinių, geriausios kokybės vanduo nustatytas Varėnos posto gręžinyje. / The aim of this thesis is to analyse underwater quality dynamics in different Lithuanian regions: northern, middle, southern and south – western. The main task of water quality monitoring is to hill up and estimate information about long-lasting underwater natural recourses condition changes due to natural and anthropogenic factors. Karajimiskis, Lanciunava, Isdagai and Varena observation posts boreholes were chosen for underwater quality analysis. Data period is 2005-2007 y. Data analysis showed that underwater pollution depends on soil composition, waterlogging depth, precipitation quantity, land-tenure. The greatest concentration of ammonium and sulphates were measured in Karajimiskis post. The best water quality was observed in Varena observation post.

Šiame darbe nagrinėjama požeminio vandens kokybės dinamika skirtinguose Lietuvos regionuose. Pagrindinė požeminio vandens kokybės stebėsenos (monitoringo) užduotis yra kaupti ir vertinti informaciją apie ilgalaikius požeminio vandens išteklių būklės kitimus dėl gamtinių ir antropogeninių veiksnių.. Požeminio vandens kokybės analizei buvo pasirinkti Karajimiškio, Išdagų, Zelvės, Digraičių postų stebėjimo gręžiniai. Duomenų analizė parodė, kad požeminio vandens tarša priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, požeminio vandens slūgsojimo gylio, kritulių kiekio, žemėnaudos. Karajimiškio posto, kuris yra šiaurės Lietuvos sulfatinio karsto regione, požeminiame vandenyje visais analizuojamais metais nustatyta didžiausia bendroji mineralizacija ir didžiausia sulfatų koncentracija. 2005 metais Zelvos posto gręžinyje nitratų koncentracija viršijo didžiausią leistiną nitratų koncentraciją (50 mg/l). / The main aim of these researche is to investigate the dinamics of underground water quality in different Lithuanian regions. The quality of underground water can diferent means be watched – one of them is underground water monitoring. The main target of underground water monitoring is to hill up and estimate information about changes of long duration underground water stock conditions due to natural and antropogenics factors. Pollutant migration through the soil zone depends namely on depth of waterlogging, texture, organic matter content, quantity of precipitations. Differences in the concentrations of chemical composition of groundwater depend mostuly on well ambience. Maximum permissible concentration (50 mg/l) of nitrates was exceeded only in Zelve monitoring well in 2005.

Lietuvai vykdant vandenų politiką teko įgyvendinti ES direktyvų reikalavimus. Bendroji vandens politikos direktyva numato visą vandens apytakos gamtoje rato priežiūrą ir apsaugą, tad reikalaujama įgyvendinti vandens išteklių baseininio valdymo sistemą. Pagal šią sistemą susiejami upių baseinai ir požeminio vandens telkiniai, tarp kurių Lietuvos sąlygomis ryšio nėra, juo labiau jų ribos nesutampa. Šalis išsiskiria tarp daugumos Europos valstybių, nes turi palankias geologines ir klimatines sąlygas gausiems požeminio vandens ištekliams kauptis ir tik juos naudoja geriamam vandeniui tiekti. Todėl požeminio vandens, kaip vienintelio geriamojo vandens šaltinio Lietuvoje, apsauga yra labai svarbi. Baigiamojo magistro darbo tikslas yra išanalizuoti požeminio vandens išteklių baseininį valdymą ir jo įgyvendinimą bei ypatumus Lietuvoje. Kad pasiekti šį tikslą, buvo analizuojama esama požeminio vandens išteklių baseininio valdymo sistema Lietuvoje ir bandoma atskleisti požeminio vandens baseininio valdymo efektyvumą. Darbo įvade iškelta hipotezė, kad požeminio vandens išteklių baseininis valdymas Lietuvoje nevyksta efektyviai ir realiai negali padėti siekti Bendrojoje vandens politikos direktyvoje požeminiam vandeniui keliamų tikslų. Ekspertų nuomonė pateikiama visame darbe, o pagrindinai – paskutinėje darbo dalyje. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos. / Lithuania had to implement the requirements of EU directives when water policy was being implemented. The Water Framework Directive provides supervision and protection of the entire water circuit and requires to implement the river basin management system. This system joins the river basins and the bodies of groundwater, which have no link in the territory of Lithuania. In addition, the borders of both the river basins and the bodies of groundwater do not coincide. Lithuania differs from the majority of other European states because it has favourable geological and climatic conditions that account for the accumulation of abundant groundwater resources – only resources used for drinking water supply. Therefore the protection of groundwater is very important in Lithuania because it is only source of drinking water in this country. The aim of fhe final Master‘s work is to analyse the river basin management of groundwater resources and its implementation and peculiarities in Lithuania. To reach this aim the present river basin management system of groundwater resources has been analysed and the efficiency of this system has been exposed. The hypothesis that the river basin management of groundwater resources in Lithuania is not efficient and it can not help to reach the aims setted for groundwater resources in The Water Framework Directive is confirmed. The opinion of the experts is provided in the work and mainly in its last part. The conclusions and the proposals are... [to full text]

Tyrimo metu nustatyta, jog Panevėžio rajono vandenviečių tiekiamas vanduo dažniausiai neatitinka bendrosios geležies, mangano nustatytų ribinių verčių. Vandens kokybė pagal analizuojamas vertes yra geresnė stambiose vandenvietėse (Ramygala, Naujamiestis). Ištirtų šulinių vanduo daugiausiai neatitinka nustatytų mikrobiologinių, toksinių rodiklių ir didžiausia vandens tarša išsiskyrė Smilgių, Paįstrio seniūnijų šulinių vanduo. Vyresnio amžiaus gyventojai, turintys žemesnį išsilavinimą, gaunantys mažesnes pajamas yra mažiau patenkinti vartojamo vandens kokybe. Kuo aukštesnės respondentų pajamos, tuo daugiau besinaudojančių centralizuotai tiekiamu vandeniu, žinančių, kad už geriamojo vandens kokybę atsakingi tiek vandens tiekėjai, tiek vartotojai, kad esant netenkinamai vandens kokybei reikia kreiptis į VMVT. Dauguma Panevėžio rajono gyventojų nepakanka informacijos apie šulinių geriamojo vandens priežiūrą, gerinimo galimybes, žinių, kas gali bloginti šulinio vandens kokybę, apie sanitarinių apsaugos zonų svarbą. Kuo aukštesnis respondentų išsilavinimas, mėnesinės pajamos, jaunesnis amžius, tuo didesnis skaičius žmonių turi vietinę kanalizaciją, nuotekas šalina centralizuotai, dažniau prižiūri šulinius, tiria juose esantį vandenį. Specialistai dirbantys Panevėžio rajono šulinių geriamojo vandens kokybės klausimais pagrindines prastos šulinių vandens kokybės priežastis nurodė netinkamą jų priežiūrą, neteisingai parinktą eksploatavimo vietą, sanitarines apsaugos zonas. Pagrindinės... [toliau žr. visą tekstą] / During the study it has been established that the water supplied from the Panevėžys Region water stations does not meet the threshold values for general iron and manganese. As far as the parameters taken into consideration the water quality supplied from larger water works (Ramygala, Naujamiestis) proved to be higher. The water from the wells tested in most cases does not meet the prescribed microbiological and toxical limits. The water from wells in Smilgiai, Paįstrys elderates proved to be the most polluted. Senior people with lower educational background and lower income are less satisfied with the drinking water quality. The higher the income of the respondents the more of them are using drinking water supplied from the centralized systems and they know that both the suppliers and users of water are responsible for its quality, and that in case of unsatisfactory quality they have to apply to the State Veterinary and Food Service. Most of the residents of the Panevėžys Region lack information about the water wells maintenance, methods of their improvement, factors that might worsen water quality, and about importance of sanitary zones. The higher is educational background level, monthly income, and younger age of the people the bigger is the number of them running local waste water treatment systems or disposing effluent water through centralized sewer, maintaining water wells, ordering analysis of water in them. The specialists working in the Panevėžys Region on wells... [to full text]

Underground its continental shelf and economic zone territory in the Baltic Sea starting with the surface of subsoil rocks on land and the surface of the bottom sediments in land waters and the sea. In this work you can survey the situacion of mining minerals of Lithuania, the natural resourses of minerals. This dissertation also includes analyses of the underground law, its management and mining. The serious consideration has been paid to drinking-water in Lithuania its management, quality, this quality control problems and also all the ways of the water exploitation has been discussed. You will get all the information about “Vilniaus vandenys” company’s quality management system, which passed international ISO 9001:2000 quality standarts requirements.