Darbo pavadinimas: „Kraujo plazmos elektrolitų spektro pokyčiai vartojant mineralinį vandenį“. Darbo tikslas buvo įvertinti kraujo plazmos elektrolitų koncentracijos pokyčius vartojant Lietuvoje išgaunamą natūralų mineralinį vandenį „Tichė“. Darbui atlikti buvo suformuluotas užvadinys: Įvertinti kraujo plazmos elektrolitų (Na+, K+, Cl-, Ca2+ (bendro ir jonizuoto), bei Mg2+) koncentracijų pokyčius vartojant mineralinį vandenį „Tichė“. Kraujo elektrolitų tyrimai buvo atlikti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos centro biochemijos laboratorijoje. Per šį laikotarpį buvo ištirta 30 atsitiktinai atrinktų 19-20 metų amžiaus asmenų. Tyrimo metu tie patys tiriamieji vartojo mineralinį ir natūralų šaltinio vandenį. Tyrimas buvo suskirstytas į 4 etapus. Jiems 4 kartus buvo imamas veninis kraujas: pirmą kartą - prieš eksperimentą, antrą kartą – po dvidešimties dienų mineralinio vandens vartojimo, trečią kartą – po dviejų savaičių pertraukos, ketvirtą kartą – po dvidešimties dienų šaltinio vandens vartojimo. Atlikus eksperimentą ir apskaičiavus gautus rezultatus gavome tokias išvadas: Natrio jonų koncentracija kraujo plazmoje vartojant mineralinį nepakito. Chloridų jonų koncentracija kraujo plazmoje vartojant mineralinį vandenį statistiškai reikšmingai sumažėjo. Visų tiriamųjų natrio ir chloridų koncentracija neviršijo rekomenduojamų normos ribų. Kalio jonų koncentracija kraujo plazmoje vartojant mineralinį vandenį taip pat nepakito. Vienam... [toliau žr. visą tekstą] / Report title: „Changes in electrolytes spectrum of blood plasma under consumption of mineral water“. The aim of the study was to assess the plasma concentration of electrolyte changes, which are using natural mineral water „Tichy“ extracted in Lithuania. The goal of the work: To evaluate the plasma electrolytes (Na+, K+, Cl-, Ca2+ (general and ionized), and Mg2 +) concentration changes in the use of mineral water „Tichy“. Blood electrolyte tests were carried out at Vilnius University Hospital Santariškių Clinics. Centre of Laboratory Diagnostics, Laboratory of Biochemistry. During this period, 30 randomly selected individuals of the age of 19-20 years were examined. The study used the mineral water, and the natural spring water. The study was divided into four stages. Venous blood of the investigated study participants was charged four times: the first time - before the experiment, the second time - after twenty days of consumption of mineral water, the third time - after a two-week break, the fourth time - after twenty days of spring water consumption. After the experiment and calculation of the results the following conclusions were obtained: Consumption of mineral water had no influence on the concentration of sodium ions in blood plasma. Concentration of chloride ions, on the other hand, statistically significantly decreased. Both sodium and chloride ion concentration did not exceed the recommended rate limits. Potassium ion concentration in blood plasma using mineral... [to full text]

Magistro darbe pateikti paprastojo raudonėlio (Origanum vulgare L.) rausvažiedės ir baltažiedės formų, augančių VDU Kauno botanikos sodo vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijoje, vegetatyvinių organų lapo ir stiebo anatominės ir morfologinės sandaros ypatumai, bei įvertinti generatyvinių ir vegetatyvinių organų morfologinių požymių parametrų skirtumai. Nustatyti koreliacijos koeficientai tarp stiebo aukščio ir žiedyno ilgio, priklausomybė mentūrių skaičiaus žiedyne nuo žiedyno ilgio ir lapalakščio plošio ir ilgio tarpusavio priklausomubė. Visur pasireiškė teigiami koreliacijos ryšiai, kai vienam rodikliui didėjant, didėja ir kitas rodiklis. Abiejų tirtų paprastojo raudonėlio (Origanum vulgare L.) formų stiebas daugiametis, medėjantis, ne kulelinio tipo. Apytakos audiniai išsidėsto sifonostelėje. Vandens indai pavieniai. Būdingi spiraliniai ir tinkliniai vandens indai. Spiraliniai vandens indai su snapeliu. Žiotelinis aparatas anizocitinio ir diacitinio tipo, išsidėsto adoksalinėje ir aboksalinėje lapo pusėse. Origanum vulgare L. raudonžiedžio viršutinėje lapo pusėje 1mm² vidutiniškai 40, o apatinėje 125 žiotelių. Origanum vulgare L. baltažiedžio lapo viršutinėje pusėje vidutiniškai 1mm² 35, o apatinėje 97 žiotelių. Raudonėlio (Origanum L.) genties augaluose yra šizogeninės kilmės liaukos. Origanum vulgare L. raudonžiedžio sėklų daigumas buvo tiriamas mirkant ir daiginant jas katolitiniame ir anolitiniame vandenyje. Nustatyta, kad katolitinis vanduo skatina paprastojo... [toliau žr. visą tekstą] / This MA thesis paper presents an overview of the specific characteristics of the anatomic and morphologic formation of the vegetative organs – the leaf and the stem – of the red and white blossom varieties of simple oregano (Origanum vulgare L.) that are cultivated as part of the medicinal plants and potherbs collection at the Kaunas botanical garden of the Vytautas Magnus University. The work also presents an evaluation of differences between the parameters of morphologic characteristics of generative and vegetative organs. Determined are the correlation ratios for the height of the stem and the length of the inflorescence, the relationship between the number of whorls in the inflorescence and the length of the latter, as well as the interrelation of the lenth and the width of the lamina. Positive correlation (when an increase in one variable resulted in the increase of another variable) was determined in all cases. The stem of both studied forms of simple oregano (Origanum vulgare L.) is perennial, lignificating, of a non-bundle type. Circulation tissues are arranged in a siphonostele. Water vessels are single. Spiral and cellular water vessels are common. The spiral ones feature a nozzle. The leaves of the plants belonging to the oregano genus (Origanum L.) are equifacial. The length of the static tissue’s cells varies from 83 µm to 87 µm, while the width varies from 33 µm to 44 µm. The stomatic apparatus is of the anisocitic and diacitic types, located on the adoxal... [to full text]

Tyrimo metu nustatyta, jog Panevėžio rajono vandenviečių tiekiamas vanduo dažniausiai neatitinka bendrosios geležies, mangano nustatytų ribinių verčių. Vandens kokybė pagal analizuojamas vertes yra geresnė stambiose vandenvietėse (Ramygala, Naujamiestis). Ištirtų šulinių vanduo daugiausiai neatitinka nustatytų mikrobiologinių, toksinių rodiklių ir didžiausia vandens tarša išsiskyrė Smilgių, Paįstrio seniūnijų šulinių vanduo. Vyresnio amžiaus gyventojai, turintys žemesnį išsilavinimą, gaunantys mažesnes pajamas yra mažiau patenkinti vartojamo vandens kokybe. Kuo aukštesnės respondentų pajamos, tuo daugiau besinaudojančių centralizuotai tiekiamu vandeniu, žinančių, kad už geriamojo vandens kokybę atsakingi tiek vandens tiekėjai, tiek vartotojai, kad esant netenkinamai vandens kokybei reikia kreiptis į VMVT. Dauguma Panevėžio rajono gyventojų nepakanka informacijos apie šulinių geriamojo vandens priežiūrą, gerinimo galimybes, žinių, kas gali bloginti šulinio vandens kokybę, apie sanitarinių apsaugos zonų svarbą. Kuo aukštesnis respondentų išsilavinimas, mėnesinės pajamos, jaunesnis amžius, tuo didesnis skaičius žmonių turi vietinę kanalizaciją, nuotekas šalina centralizuotai, dažniau prižiūri šulinius, tiria juose esantį vandenį. Specialistai dirbantys Panevėžio rajono šulinių geriamojo vandens kokybės klausimais pagrindines prastos šulinių vandens kokybės priežastis nurodė netinkamą jų priežiūrą, neteisingai parinktą eksploatavimo vietą, sanitarines apsaugos zonas. Pagrindinės... [toliau žr. visą tekstą] / During the study it has been established that the water supplied from the Panevėžys Region water stations does not meet the threshold values for general iron and manganese. As far as the parameters taken into consideration the water quality supplied from larger water works (Ramygala, Naujamiestis) proved to be higher. The water from the wells tested in most cases does not meet the prescribed microbiological and toxical limits. The water from wells in Smilgiai, Paįstrys elderates proved to be the most polluted. Senior people with lower educational background and lower income are less satisfied with the drinking water quality. The higher the income of the respondents the more of them are using drinking water supplied from the centralized systems and they know that both the suppliers and users of water are responsible for its quality, and that in case of unsatisfactory quality they have to apply to the State Veterinary and Food Service. Most of the residents of the Panevėžys Region lack information about the water wells maintenance, methods of their improvement, factors that might worsen water quality, and about importance of sanitary zones. The higher is educational background level, monthly income, and younger age of the people the bigger is the number of them running local waste water treatment systems or disposing effluent water through centralized sewer, maintaining water wells, ordering analysis of water in them. The specialists working in the Panevėžys Region on wells... [to full text]

Norint išvengti apšvitos nuo pavojingo žmogaus sveikatai radono ir jo skilimo produktų, reikia daugybės tyrimų, kurie nustatytų radono tūrinį aktyvumą mus supančioje aplinkoje, gyvenamosiose patalpose. Radonas patalpose atsiranda iš įvairių šaltinių: grunto, statybinių medžiagų, vandens. Radono tūrinis aktyvumas labai priklauso nuo namo konstrukcijos, vėdinimo ir nuo grunto, ant kurio jis pastatytas. Nors darbų skaičius, nagrinėjantis šią problemą, yra didelis, vienas iš faktorių, kuris sąlygoja radono tūrinius aktyvumus gyvenamojoje aplinkoje, yra regiono, kuriame radono tūrinis aktyvumas matuojamas, ypatumai – grunto sudėtis, poringumas, namo konstrukcijų tipai ir kiti. Nėra visiškai aišku, kurie iš faktorių lemia radono tūrinio aktyvumo kitimą pastatuose konkrečioje vietoje. Šio darbo tikslas – ištirti, kokį sąryšį radono tūrinis aktyvumas turi grunto ore, geriamajame vandenyje ir radono tūrinis aktyvumas patalpose, tyrimams pasirenkant palyginti nedidelį regioną – šalies pietryčiuose esančios Vilniaus apskrities Vilniaus, Šalčininkų ir Širvintų rajonus. Palyginimui naudotas radono tūrinis aktyvumas, tirtas pastatuose kituose šalies regionuose. Taip pat įvertinta radono tūrinio aktyvumo kaita skirtingais metų sezonais gyvenamajame pastate, kiek aktyvumui įtakos daro grunto pralaidumas ir namo sandarinimo ypatybės. / Indoor radon is most important expose for human population. It is necessary to investigate reasons of increasing of radon concentration. It is known that radon concentrations are highly variable within a region. This work deals with the investigations of indoor radon and radon in water in dwellings of Vilnius region. Measurements of radon in soil ware performed as well. Measurements were made at 22 private dwellings and surrounding off them in 2008 year. Statistically estimated that this region is not different from others Lithuanian districts. Effective dose for public due to indoor radon and radon in water were estimated. Results showed that the highest effective dose due to the indoor radon for public in Vilnius region is 2.1 mSv per year, highest effective dose due to radon in drinking water 5.7 μSv per year. No correlation funded between radon in soil and indoor radon in may investigation. So there are other factors that influence increase of radon concentration in buildings: engineering barrier, air conditions and others. Variation of indoor radon concentrations in a dwelling survey has been carried out in Panevezys districts in the village of Pinava. Indoor radon levels were measured in selected dwelling in autumn, winter, spring and summer seasons using radon monitor AlphaGuard. The average radon concentrations vary from 52 Bq/m3 in summer to 289 Bq/m3 in winter. Relation between first and second flour was estimated, its shows that radon concentrations on first flour... [to full text]

Magistro darbe išanalizuoti ir susisteminti įvairių autorių teoriniai geriamojo vandens kokybės vadybos procesai, svarbiausia sudedamoji proceso dalis, kuri užtikrina tolimesnį kokybės vykdymą yra vandens ėminių kokybės nustatymas. Įvertinta geriamojo vandens kokybė, bei jo gerinimo būdai Šiaulių regione. Kiekybinio tyrimo metu apklausti 384 Šiaulių regiono gyventojai. Išsiaiškinta, kad respondentai apie vandens kokybę informuojami retai, daugiausiai informacijos apie geriamojo vandens kokybę gauna iš šeimos narių, draugų, kaimynų. Nustatyta, kad vartotojai nepatenkinti geriamojo vandens, kuris teka iš jų čiaupo, kokybe, o buitiniai vandens valymo filtrai – priimtiniausia vandens kokybės gerinimo priemonė. Hipotezė, jog gyventojai neieško priemonių geriamojo vandens kokybės gerinimui, nes per mažai yra informuoti apie vartojamo vandens kokybės būklę, nepasitvirtino. / Master‘s study analyzes the structure of various authors and theoretical drinking water quality Management processes, the most important constituent part of the process to ensure continued quality performance is the abstraction of quality. The quality of the drinking water and its ways for improvement were estimated in the region of Siauliai. During the Quantities research 384 residents of region Siauliai were questioned. It was elucidated that the participants are rarely informed about the quality of the drinking water they receive from the members of the family, friends and neighbours. It was established that the users are not satisfied with the quality of drinking water, which comes from their faucets, and that the domestic filters are the most acceptable remedy for water quality‘s improvement. The hypothesis that residents aren't looking for remedies for the drinking water's improvement because the aren't informed enough about the quality of the used water, was not confirmed.

Vanduo – tai labiausiai organizmui reikalingas elementas. Geriamasis vanduo turi būti ne tik skanus, skaidrus, bet, svarbiausia, ir saugus. Baigiamajame darbe tirta kaip buitiniai vandens filtrai išvalo vandenį. Gauti rezultatai parodė, kad tiek vandentiekio, tiek gręžinio filtruotame vandenyje oksidacijos – redukcijos potencialas yra aukštesnis nei nefiltruotame. Filtrai turi įtakos vandens kietumui – Ca, Mg druskų koncentracija neviršija 1,5 mmol/l, vanduo tampa minkštas arba labai minkštas. Taip pat, kiekvieną kartą filtruojant vandenį, mažėja elektrinis laidis. Filtruoto vandens pH, tiek vandentiekio, tiek gręžinio vandenyje, žemesnis nei nefiltruoto. Tai reiškia, kad vanduo tampa rūgštesnis. Didžiausi vandens kokybės pokyčiai gauti organinių medžiagų kiekių atžvilgiu. Šių medžiagų koncentracija sparčiai didėjo tiek vandentiekio, tiek gręžinio filtruotame vandenyje priklausomai nuo filtro kasetės naudojimo laiko. Tai rodo ir determinacijos koeficiento reikšmės – vandentiekio vandenyje – R2 = 0,9, gręžinio vandenyje - R2 = 0,8. / Water - it's most needed element in the body. Drinking water has to be not only delicious, clear, but most importantly, safe and secure. There was studied domestic water filter cleaning efficiency. The results showed that both tap water and borehole water oxidation - reduction potential of the filtered water is higher than the unfiltered. Filters affect the hardness of water - Ca, Mg salt concentration less than 1.5 mmol / l, the water becomes soft or very soft. The observed in the electrical conductivity decrease each time by filtering the water. In assessing the pH parameter, shows that the filtered water is more acidic than the unfiltered. This means that the water becomes more acidic. The most significant changes observed in filtered water by organic matter content changes. These concentrations increased rapidly, depending on the filter cartridge life both tap water and borehole water. This shows a determination coefficient values - tap water – R2 = 0.9, borehole water – R2 = 0.8.

Baigiamojo bakalauro darbo tema – Mūšos upės taršos problemų analizė. Darbo tikslas – ištirti Mūšos upės taršą įtakojančius veiksnius. Aprašytos į Mūšą sutekančios Kulpės, Kruojos, Daugyvenės, Tatulos ir Lėvens upės, jų vandens kokybė bei į Mūšos upę iš šių intakų atplukdomi teršalų kiekiai. Pateiktas hidrocheminis upių įvertinimas. Analizuojama mokslinė literatūra paviršinio vandens apsaugos klausimais. Pateikiamos žinios apie Mūšos upės būklę. Atlikti Kulpės, Kruojos, Daugyvenės, Tatulos, Lėvens upių vandens užterštumo tyrimai. Mūšoje vandens tarša matuota aukščiau Kulpės, Mūšoje žemiau Saločių bei UAB „Searimner“ kiaulių komplekso „Mūša“ teritorijoje esančiame drenažo vandenyje. Mėginiai buvo paimti vietose: vienas aukščiau miestų (Mūša aukščiau Kulpės), kiti penki mėginiai upių žiotyse – prieš įtekant į Mūšos upę, vienas šalia kiaulių komplekso esančio drenažo pabaigoje prie įtekėjimo į Mūšą, vienas 14 km nuo Latvijos sienos, žemiau Saločių gyvenvietės. Vandens mėginiuose ištirta: vandens pH, temperatūra, skendinčių medžiagų kiekis (SM), BDS7, amonio azoto, nitritų, nitratų, bendrojo azoto, bendrojo fosforo bei fosfatų koncentracijos. Ištirtuose vandens mėginiuose pH svyravo nuo 7,66 iki 8,07. BDS7 viršijo didžiausią leistiną koncentraciją visose tirtose upėse nuo 1 – 4 kartų, išskyrus taške Mūša aukščiau Kulpės. Amonio azoto koncentracija Kulpės žiotyse DLK (0,78 mgN/l) viršyta 5 kartus. Nitritai didžiausią leistiną koncentraciją viršija Kulpės (1,6 karto), Lėvens (2... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor thesis – pollution problems analysis in river Mūša. The aim of the work – to analyse the key issues which influence pollution in river Mūša. Provided description of inflow rivers like Kulpė, Kruoja, Daugyvenė, Tatula and Lėvuo, their water quality and also their level of pollution flow to river Mūša. Evaluation of these rivers hydro-chemical state provided. Moreover, there is scientific literature analysis about protection questions of surface water. Information about the state of river Mūša provided. Water pollution examples were taken in Kulpė, Kruoja, Daugyvenė, Tatula and Lėvuo. In Mūša water pollution was measured before Kulpė inflow, another test was taken after Saločiai village and one more from drainage water in the territory of pig complex called “Mūša”. Examples were taken from: one before the city’s (Mūša before Kulpe inflow), other five examples near the estuary, before inflow to Mūša. One more example was taken from drainage before inflow to Mūša near the pig complex and last one 14 kilometres from Latvian border, before Saločai village. Analysed water examples revealed: water pH, temperature, flowing material quantity (SM), BDS7, ammonium nitrogen, nitrite, nitrate, total nitrogen, total phosphor and phosphates concentration. In analysed water examples pH falter from 7,66 to 8,07. BDS7 exceeded highest permitted concentration in all analysed rivers from 1 to 4 times, except point Mūša before Kulpe inflow. Ammonium nitrogen... [to full text]

Ir nitritai ir nitratai tarnauja kaip svarbūs vandens kokybės indikatoriai. Augantis nitratų kiekis vandenyje yra daugiausia žemės ūkio trąšų naudojimo taip pat ir pramoninių procesų pasekmė. Nitratai vandenyje yra mažai nuodingi, tačiau antriniai mikrobakteriniai arba jų sumažėjimas gyvojoje sistemoje sukelia virsmą į nitritus, kurie jungiasi su hemoglobinu ir sukelia methemoglobinemiją Šiame darbe siekėme išsiaiškinti galimą vandens taršą fermų aplinkoje ir ar pasitaiko Linkuvos apylinkėse šulinių naudotojų gyvulių susirgimų atvejų, kurie būtų galimai sukelti girdant užterštu vandeniu. Tyrėme šachtinių šulinių vandenį, kuriame ieškojome nitratų, nitritų, fosfatų, amonio jonų, chloridų, sulfatų ir geležies kiekių nukrypimų. Rezultatai parodė, kad šachtinių šulinių vanduo nėra geros kokybės (n=16), visų tirtų mėginių (n=30) vanduo buvo labai kietas (100%). Ligos paprastai nėra registruojamos, dėl ekonominės situacijos Lietuvoje, todėl jai neskiriama pakankamai dėmesio. Darbo tikslas: Išsiaiškinti galimą vandens taršą fermų aplinkoje ir ar pasitaiko Linkuvos apylinkėse šulinių naudotojų gyvulių susirgimų atvejų, kurie galimai būtų sukelti girdant užterštu vandeniu. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti surinktų šulinių vandens neatitikimus įstatymo (HN 24:2003) nuorodoms. 2. Nustatyti ar šachtinių šulinių vanduo yra kietas ir geros kokybės. 3. Išsiaiškinti ar gyventojai gerai įrengia šulinius, ar prižiūri jų aplinką. 4. Išaiškinti gyvulių ligų atvejus susijusius su girdomu... [toliau žr. visą tekstą] / Both nitrites and nitrates work as an important indicators of water quality. Rising nitrate levels in the water are mainly agricultural fertilizers as well as industrial processes result. Nitrates in water are low toxic, but secondary mikrobacterial or their decrease in the living system leads the conversion to nitrite, which binds to hemoglobin and causes methaemoglobinaemia. In this paper, we tried to find out the possible pollution of the environment of farms and if it occurs animal disease cases in the area of Linkuva, that would potentially lead to oral administration of contaminated water. We analyzed the mine wells, which were looking for nitrates, nitrites, phosphates, ammonium, chloride, sulphate and iron levels of variation. The results showed that the mine water is not of good quality (n = 16), all samples tested (n = 30) and showed that water was very solid (100%). Diseases are generally not recorded, due to the economic situation in Lithuania so it gets not enough attention.

Šiame darbe analizuojama surinkta informacija apie vandens kokybės valstybinio monitoringo 2007 – 2010 m. tyrimų rezultatus iš dviejų vandenviečių – Panevėžio ir Ramygalos, eksploatuojančių požeminį geriamą vandenį iš to paties viršutinio-vidurinio devono geologinio sluoksnio. Vandenvietės viena nuo kitos nutolusios 27 km atstumu, skiriasi esama agroekologine situacija bei dirvožemio sudėtimi. Atlikus statistinę analizę nustatyta, kad tarp tiriamų cheminių elementų abiejose vandenvietėse skirtumai yra statistiškai patikimi, išskyrus nitratus bei nitritus. Tyrimai parodė, kad dėl geocheminės aplinkos Ramygalos vandenvietės vanduo priklauso I, o Panevėžio – II požeminio vandens tipui. Didesnis geležies kiekis Ramygalos vandenvietėje siejamas su užpelkėjusiais vietovės dirvožemiais. Vanduo abiejose vandenvietėse yra geros kokybės, išskyrus geležies kiekį. / The paper analyzes the collected information about the water quality of national monitoring 2007 – 2010 years results of the two watering-places - Panevėžys and Ramygala, which exploit underground drinking water from the same upper-middle devonian geological layer. The distance between these watering-places is 27 kilometres, they differ in terms of agroecological situation and soil composition. After statistical analysis, it was established that among the investigated chemical elements the differences are statistically significant, in both watering-places, except for nitrates and nitrites. Studies have shown, that due to geochemical environment, Ramygala’s watering-places water belongs to the first type, and Panevėžys – to the second type of groundwater. Increased iron content in Ramygala’s watering-place is associated with waterlogged place soils. The quality of water on both watering-places is good, apart from the iron content.

This work includes experimental examination of the hypothesis, affirming that bacteria’s, oxidising iron and manganese can grow in some Lithuanian water treatment and can increase the removal of iron and manganese substances from the water. The novelty is that the method of identification and cultivation of iron bacteria’s presented in the foreign scientific publications was improved and adapted to research of such micro-organisms existing in the quartz sand filter media in the Lithuanian equipment of water treatment plant. For the first time in Lithuania there was examined quantitative distribution of iron and manganese oxidising micro-organisms in the sand thin coating in filters of drinking water purification and were found regularity and dependency of iron bacteria’s activities on the main technological parameters in removal of iron and manganese substances from the water.