Iron and manganese – the main components in Lithuanian groundwater, not following requirements of norms regulate the water quality. Now the most advanced method for removal of the mentioned substances is non-reagent technologies, where the important role is the on biological oxidation. This work includes experimental examination of the hypothesis, affirming that bacteria’s, oxidising iron and manganese can grow in some Lithuanian water treatment and can increase the removal of iron and manganese substances from the water. The novelty is that the method of identification and cultivation of iron bacteria’s presented in the foreign scientific publications was improved and adapted to research of such micro-organisms existing in the quartz sand filter media in the Lithuanian equipment of water treatment plant. For the first time in Lithuania there was examined quantitative distribution of iron and manganese oxidising micro-organisms in the sand thin coating in filters of drinking water purification and were found regularity and dependency of iron bacteria’s activities on the main technological parameters in removal of iron and manganese substances from the water.

Research report on the dynamics of nitric compounds in different water levels of shallow wells, located in Pypliai, Kaunas District, is given in the thesis. Subject of research – water quality indicators: nitrates (NO3-), nitrites (NO2-) and ammonium (NH3). Aim of research – to define variation of nitrates concentrations in different water levels of shallow wells. Methodology: analysis of scientific literature; chemical water quality analyzes methods: spectral and electrochemical methods; statistical analysis using EXCEL, STATISTICA programs. Results of research: the results of scientific research showed, that nitrates concentrations in deeper levels of shallow wells vary differently; the tendencies of these variations depend on seasons. Seasons make no impact to nitrites and ammonium concentrations in deeper levels of shallow wells. The following statistically relevant water indicators were determined to influence nitrate concentration in shallow well water: oxygen quantity and electrical conductivity. Nitrite concentrations are inversely proportional to oxygen amount. Ammonium concentrations depend on organic compound quantity. Statistically relevant links between nitrites and ammonium were estimated.

Šiame darbe nagrinėjama požeminio vandens kokybės dinamika skirtinguose Lietuvos regionuose: šiaurės, vidurio, pietų ir pietvakarių. Pagrindinė požeminio vandens kokybės monitoringo užduotis yra kaupti ir vertinti informaciją apie ilgalaikius požeminio vandens išteklių būklės kitimus dėl gamtinių ir antropogeninių veiksnių. Požeminio vandens kokybės analizei buvo pasirinkti Karajimiškio, Lančiūnavos, Išdagų ir Varėnos stabėjimo postų gręžiniai. Analizuojami 2005-2007 m. duomenys. Duomenų analizė parodė, kad požeminio vandens tarša priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, požeminio vandens slūgsojimo gylio, kritulių kiekio, žemėnaudos. Lietuvos sulfatinio karsto regione, Karajimiškio posto požeminiame vandenyje visais analizuojamais metais nustatyta didžiausia amonio, sulfatų, kalio, kalcio ir magnio koncentracija. Lančiūnavos posto gręžinyje visais analizuojamais metais nustatyta didžiausia nitratų koncentracija. Iš visų analizuotų gręžinių, geriausios kokybės vanduo nustatytas Varėnos posto gręžinyje. / The aim of this thesis is to analyse underwater quality dynamics in different Lithuanian regions: northern, middle, southern and south – western. The main task of water quality monitoring is to hill up and estimate information about long-lasting underwater natural recourses condition changes due to natural and anthropogenic factors. Karajimiskis, Lanciunava, Isdagai and Varena observation posts boreholes were chosen for underwater quality analysis. Data period is 2005-2007 y. Data analysis showed that underwater pollution depends on soil composition, waterlogging depth, precipitation quantity, land-tenure. The greatest concentration of ammonium and sulphates were measured in Karajimiskis post. The best water quality was observed in Varena observation post.

Assessment of long term changes in levels of biogenic substances and their amount, with regard to water yield and intensity of anthropogenic activity, in the water of different hydrological areas of Lithuania. Comparative analysis of methods for calculation of biogenic substance flows. Establishment of possibility to reduce frequency of water sampling. ATV-DVWk water quality model was for the first time in Lithuania used for forecasting of the changes in the water quality in the longitudinal profile of a river. / Biogeninių medžiagų kaitos upių vandenyje tyrimai ir įvertinimas.

Die Arbeit besteht aus 58 Seiten Drucktext, dazwischen sind 19 Abzeichnungen und 18 Tabellen. Im Literaturverzeichnis sind 53 Literaturquellen. In dieser Arbeit ist eingeschätzt die Einfluß von Mikroorganizme auf die Getreide und ihre Verarbeitsprodukten. Es wurde die Ausbreitung von Mikroorganizmen im Getreide (Mehl, Futter, Graupen) eingeschatzt. Es wurde die Verminderungsmassnahmen von Mikroorganizmen untersucht (Trockenreiniger der Getreidetocken). Im Jahre 2004 wurde die Ausbreitung von mikroorganizmen warend der getreideernte, -transport,-reinigung,-trocken,-vermahlung,-ekstrusion und im Graupenproduction festgestelt. Anhand der Programm „Statistika“ wurde ein matematisches Model einstellt, in dem wurde die Veranderungs der Micromicettenzahl warend trocken analisiert. Die wichtigste Betonungen wurde in Ergebnisse veroffentlicht.

Šiame darbe nagrinėjama požeminio vandens kokybės dinamika skirtinguose Lietuvos regionuose. Pagrindinė požeminio vandens kokybės stebėsenos (monitoringo) užduotis yra kaupti ir vertinti informaciją apie ilgalaikius požeminio vandens išteklių būklės kitimus dėl gamtinių ir antropogeninių veiksnių.. Požeminio vandens kokybės analizei buvo pasirinkti Karajimiškio, Išdagų, Zelvės, Digraičių postų stebėjimo gręžiniai. Duomenų analizė parodė, kad požeminio vandens tarša priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, požeminio vandens slūgsojimo gylio, kritulių kiekio, žemėnaudos. Karajimiškio posto, kuris yra šiaurės Lietuvos sulfatinio karsto regione, požeminiame vandenyje visais analizuojamais metais nustatyta didžiausia bendroji mineralizacija ir didžiausia sulfatų koncentracija. 2005 metais Zelvos posto gręžinyje nitratų koncentracija viršijo didžiausią leistiną nitratų koncentraciją (50 mg/l). / The main aim of these researche is to investigate the dinamics of underground water quality in different Lithuanian regions. The quality of underground water can diferent means be watched – one of them is underground water monitoring. The main target of underground water monitoring is to hill up and estimate information about changes of long duration underground water stock conditions due to natural and antropogenics factors. Pollutant migration through the soil zone depends namely on depth of waterlogging, texture, organic matter content, quantity of precipitations. Differences in the concentrations of chemical composition of groundwater depend mostuly on well ambience. Maximum permissible concentration (50 mg/l) of nitrates was exceeded only in Zelve monitoring well in 2005.

Viena svarbiausių aplinkosauginių problemų Lietuvoje yra paviršinių vandenų kokybė. Šiame darbe įvertinta Plungės rajono Nausodžio seniūnijos Varkalių gyvenvietės nuotekų bei taškinių taršos šaltinių įtaka drenažo vandenų kokybei bei paviršinių vandenų būklės atitiktis didžiausioms leistinoms teršalų koncentracijoms. Tyrimų objektas pasirinktas remiantis gyventojų skundai (2 ir 3 priedai), pateiktais žemės ūkio skyriui, dėl užterštos melioracijos sistemos išvalymo. Šioje gyvenvietėje gyvena apie 1277 gyventojų, didžioji dalis jų ūkinės veiklos nevykdo, o apie 40 % - ūkininkauja. Vyrauja smulkūs ūkiai, kurių pagrindinė šaka - gyvulininkystė. Natūriniai tyrimai pradėti vykdyti 2008 m., balandžio mėn., baigti - 2009 m., sausio mėn. Kas 40 – 45 paras dviejuose sausinimo sistemos vietose buvo imami vandens ištekančio iš sausinimo sistemos mėginiai ir ištirti 6 parametrai: vandens rūgštingumo reakcija pH, Nbendr, NH4-N, NO2-N, NO3-N, PO4-P. Pirmoji mėginių ėmimo vieta pasirinkta arčiau gyvenvietės pačioje sistemos pradžioje ties ištakomis, kur, manoma, ir yra pagrindiniai taršos šaltiniai, o antroji - prie sausinimo sistemos žiočių Mažosios Sruojos upelyje, šiek tiek aukščiau Varkalių tvenkinio. Ši parinkta tam, kad būtų galima nustatyti kokios kokybės vanduo patenka į paviršinių vandens telkinius. Tiriamųjų parametrų nustatymui bandiniai tirti LŽŪU Aplinkotyros laboratorijoje tirti jonometriniu ir spektrofotometrinės analizės metodu, atitinkančiu ISO standartus. Tirtieji mėginių... [toliau žr. visą tekstą] / One of the most important environmental problems in Lithuania is the surface water quality. This thesis evaluated waste water and other pollution influence of drainage water quality and surface waters accordance with the maximum concentrations of pollutants in Plunge district, Varkaliai village The object of research was selected in accordance with complaints from the population, by the agricultural department of contaminated drainage system. In this village lives about 1277 person. About 40%, of population are farmers. Prevailing small farms, whose main industry – stock-raising The investigation was launched in April of 2008, and finished in January of 2009,. Every 40 - 45 days, in two place of drainage systems, were taken water samples effluent from the drainage system and investigated 6 parameters: the water acidity pH, Ntotal, NH4-N, NO2-N, NO3-N, PO4-P. The first testing place was selected closer to the village in the headwater of the system , where supposedly is, the main sources of pollution, and the second - to the outfall of drainage system in the river Mazoji Sruoja, slightly above Varkalių pond. This was chosen in order to determine what quality of water access in the surface water. The water sample was investigated in LŽŪU environmental laboratory by the ionimetric and the spectrophotometer method of analysis conforming to ISO standards. Investigated characteristics of samples were compared and interdependence of the individual substances is determined using a... [to full text]

Valant miestų nutekamuosius vandenis susidaro dideli kiekiai nuotekų dumblo, kurio panaudojimo galimybės yra gana ribotos. Vienas perspektyviausių buitinių nuotekų dumblo panaudojimo būdų yra dirvožemio tręšimas, ir energetinių želdinių auginimas. Dumblo panaudojimą riboja sunkiųjų metalų kiekiai dumble, taip pat mikrobiologiniai rodikliai. Dumblą naudojant tręšimui, taip pat būtina atsižvelgti į dirvožemio tipą, granuliometrinę sudėtį, pH, gruntinio vandens lygį bei jo kitimo dinamiką, dirvožemio foninį užterštumą sunkiaisiais metalais. Sunkieji metalai patekę į gruntinius vandenis yra pavojingi žmogui ir visai gyvajai gamtai. Šio magistrinio darbo tikslas – atlikti Kauno m. nuotekų valyklos dumblo saugojimo aikštelės gruntinio vandens lygio kitimo, bei jo kokybės analizę. Gruntinio vandens mėginių laboratorinės analizės buvo atliktos UAB „Kauno vandenys“ vandens tyrimo laboratorijoje, taip pat buvo remtasi monitoringo, atliekamo nuo 1997 m. duomenimis. Atlikta analizė parodė, kad patręšus dirvą nuotekų dumblu, sunkiųjų metalų kiekiai gruntiniame vandenyje palaipsniui mažėja. Todėl parinkus ekologiškai saugias nuotekų dumblo utilizavimo normas, galima labai efektyviai šį dumblą panaudoti želdinių tręšimui, nepadarant didelės žalos aplinkai. / During municipal wastewater treatment large amounts of sewage sludge are generated. Possibilities of this sludge being utilized are quite limited. One of the most promising sewage sludge utilization way is using it as fertilizer. Sewage sludge utilization are mostly limited by the amount of heavy metals in it. When using sludge as fertilizer one must know some soil parameters, such as soil type, pH, groundwater level, heavy metals concentration in soil. Heavy metals in groundwater are serious threat to humans and all living nature. The aim of this work is to analyze groundwater level dynamics and its quality at sewage sludge disposal site. Groundwater sample analysis was performed in UAB “Kauno vandenys” certified laboratory. Performed analysis, and all gathered data shows that heavy metals concentration in groundwater has trend of being smaller every year since the first fertilization of the soil. So, choosing amounts of sewage sludge that are ecologically safe for fertilizing may have very positive effect on soil nutrients balance, without significant negative impact on groundwater.

Aim of study: to evaluate microbiological quality of drinking water according Lithuanian drinking water standard HN 24:2003. Material and methods. The data of microbiological tests of drinking water were collected from laboratories responsible of drinking water control in Kaunas region. Part of the study was carried out at Helsinki University (dep. of Food and Environmental Hygiene). Different microbiological criteria of drinking water samples from small community supply were examined. Results. The results of our study showed that 94.4 % of drinking water from centralist drinking water supplies in Lithuania fulfill requirements of drinking water standard HN 24:2003 and is safe to drink. Drinking water from dug wells more often are contaminated and does not fit drinking water standard requirements. We found that there were too much coliforms in 12,8 % of drinking water samples, enterococci in 23.4% and E. coli in 16.7 % respectively. The study showed that there is a season variation of microbiological quality of drinking water. Less microbiological contamination of dinking water samples was during winter season from both water supply systems - centralist drinking water supplies and small community supplies. Microbiological quality of drinking water in Lithuania from small community supplies was worse compare to drinking water from small community supplies in Finland. The average of E.coli bacteria in Lithuanian drinking water from small community supplies was 5.57±2,09/10... [to full text]

Magistro darbe tiriama Nemuno upės hidrocheminių parametrų priklausomybės kaita nuo taršos šaltinio iki tam tikro atstumo. Darbo objektas - Nemunas ir stambus taršos šaltinis UAB „Kauno vandenys“. Nemunas yra didžiausia Lietuvos upė. Įmonė UAB “Kauno vandenys“ išleidžia į Nemuną apie 59,3 tūkst. m3 per parą komunalinių ir lietaus nuotekų. Darbo tikslas - Išnagrinėti pagrindinius hidrocheminius vandens parametrus ir įvertinti vandens kokybės priklausomybę nuo atstumo iki taršos šaltinio. Darbo metodai - Siekiant nustatyti vandens kokybę ir įvertinti jos priklausomybę nuo atstumo iki taršos šaltinio per tiriamąjį laikotarpį buvo tiriami pagrindiniai paviršinio vandens parametrai – nitritai, amonis, fosfatai, pH, ChDSMn bei BDS7. Tyrimai buvo atliekami pavasarį (balandžio 15 d.) ir rudenį (rugsėsio 15 d.). Kiekvieno tyrimo metu buvo paimta po dešimt mėginių įvairiu atstumu iki taršos šaltinio. Darbo rezultatai. Balandžio mėnesį žymesnė priklausomybė nuo atstumo pastebima šių hidrocheminių parametrų: permanganatinės oksidacijos (ChDSMn) – 20,8 mg l-1, bendro deguonies sunaudojimo (BDS7) – 15.37 mg l-1, nitritų (NO2-N) – 0,068 mg l-1. Rugsėjo mėnesį taip pat matoma priklausomybė nuo atstumo. Permanganatinė oksidacija(ChDSMn) didžiausią koncentraciją pasiekė 10 tyrimo taške (19,2 mg l-1), BDS7 – 11,81 mg l-1, taip pat 10 taške. Azoto junginių - nitritų (NO2-N) bei amonio jonų (NH4-N), žymių pakitimų nėra. Fosfatų koncentracija išsiskiria 5, 8 bei 9 tiriamuosiuose taškuose, o... [toliau žr. visą tekstą] / Master‘s work deals with the dependence of the Nemunas hydrochemical parameters on the distance to the source of pollution. Object of the work - the Nemunas and large source of pollution Joint Stock Company “Kauno vandenys“ (“Kaunas Waters”). The Nemunas is the largest river in Lithuania. JSC “Kauno vandenys“ discharges approximately 59.3 thousand m3 of rain and public utilities per day Purpose of the work is to investigate the main hydrochemical water parameters and assess the dependence of water quality on the distance to the source of pollution. Methods of the work – on purpose to establish water quality and assess its dependence on the distance to the source of pollution the main parameters - nitrites, ammonium, phosphates, pH, ChDSMn and BDS7 - of surface water have been investigated. Investigations were carried out in spring (the 15th of April) and in autumn (the 15th of September). Ten samples were taken in various distances to the source of pollution in each investigation. Results of the work. In April larger dependence on distance is seen in the following hydrochemical parameters: permanganate oxidation (ChDSMn) – 20,8 mg l-1, general usage of oxygen (BDS7) – 15.37 mg l-1, nitrites (NO2-N) – 0,068 mg l-1. In September the dependence on distance is also seen. Permanganate oxidation (ChDSMn) has reached the highest concentration in the 10th point of investigation (19,2 mg l-1), BDS7 – 11,81 mg l-1, also in the 10th point. There are no considerable changes in nitric... [to full text]