This work includes experimental examination of the hypothesis, affirming that bacteria’s, oxidising iron and manganese can grow in some Lithuanian water treatment and can increase the removal of iron and manganese substances from the water. The novelty is that the method of identification and cultivation of iron bacteria’s presented in the foreign scientific publications was improved and adapted to research of such micro-organisms existing in the quartz sand filter media in the Lithuanian equipment of water treatment plant. For the first time in Lithuania there was examined quantitative distribution of iron and manganese oxidising micro-organisms in the sand thin coating in filters of drinking water purification and were found regularity and dependency of iron bacteria’s activities on the main technological parameters in removal of iron and manganese substances from the water.

Iron and manganese – the main components in Lithuanian groundwater, not following requirements of norms regulate the water quality. Now the most advanced method for removal of the mentioned substances is non-reagent technologies, where the important role is the on biological oxidation. This work includes experimental examination of the hypothesis, affirming that bacteria’s, oxidising iron and manganese can grow in some Lithuanian water treatment and can increase the removal of iron and manganese substances from the water. The novelty is that the method of identification and cultivation of iron bacteria’s presented in the foreign scientific publications was improved and adapted to research of such micro-organisms existing in the quartz sand filter media in the Lithuanian equipment of water treatment plant. For the first time in Lithuania there was examined quantitative distribution of iron and manganese oxidising micro-organisms in the sand thin coating in filters of drinking water purification and were found regularity and dependency of iron bacteria’s activities on the main technological parameters in removal of iron and manganese substances from the water.

Pasiūlytas mangano nustatymo metodas geriamajame vandenyje inversinės voltamperometrijos metodu naudojant gyvsidabrio plėvelinį elektrodą. Manganui nustatyti vandens mėginio nereikia chemiškai apdoroti. Optimalios nustatymo sąlygos: kaupimo potencialas –1,75 V, kaupimo trukmė 5–30 s, anodinis tirpinimas atliekamas naudojant kvadratinės bangos voltamperometriją. Mangano aptikimo riba kaupiant jį 30 s yra apie 0,4 μg l–1, o santykiniai standartiniai nuokrypiai darbiniame koncentracijų intervale ne didesni kaip 0,10. Realios kalcio, magnio ir geležies jonų koncentracijos geriamojo vandens mėginiuose netrukdo nustatyti manganą. Metodo palyginimas su standartiniu fotometriniu metodu parodė, kad jie yra ekvivalentiški, tačiau elektrocheminis metodas gali būti taikomas labai mažoms mangano koncentracijoms nustatyti, be to, jam netrukdo geriamajame vandenyje esantys geležies jonai. Chromo nustatymui cemente gali būti naudojamas katalitinės adsorbcinės voltamperometrijos metodas naudojant kabančio gyvsidabrio lašo elektrodą. Terpės sudėtis Cr(VI) nustatyti: 0,15 mol l-1 CH3COONa, 5 mmol l-1 dietilentriaminpentaacto rūgšties (DTPA), 0.7 mol l-1 NaNO3, pH = 6. Optimalios votamperometrijos sąlygos: kaupimo potencialas –0.9 V, kaupimo trukmė 5-10 s, kvadratinės bangos voltamperometrijos režimas. Cr(VI) aptikimo riba yra apie 0,05 µg l 1, santykinis standartinis nuokrypis neviršija 3%. Iš cemento mėginių chromas išekstrahuojamas vandeniu arba azoto rūgštimi. Bendras chromo kiekis... [toliau žr. visą tekstą] / There was proposed method for the determination of manganese in drinking water by inverse voltammetry using a mercury film electrode. The determination of manganese in drinking water does not need chemical treatment of a sample. Optimal detection conditions: accumulation potential of -1.75 V, accumulation time 5-30 s, anodic dissolution is performed using square wave voltammetry. Manganese accumulation by the detection limit of 30 seconds is about 0.4 mg l-1, and the relative standard deviations of the working range of concentrations do not exceed 0.10. Actual calcium, magnesium and iron ion concentration in samples of drinking water does not influence the manganese determination. Method comparison with a standard photometric method showed that they are equivalent, but the electrochemical method can be applied in very small concentrations of the manganese, in addition, it does not influence the iron ions in the drinking water. Determination of chromium in cement can be performed by catalytic adsorption voltammetry method using a hanging mercury drop electrode. The medium composition for Cr (VI) determination: 0.15 mol L-1 CH3COONa, 5 mmol l-1 diethylenetriaminepentaacetic acid (DTPA), 0.7 mol l-1 NaNO3, pH = 6. Optimal voltammetry conditions: accumulation potential of -0.9 V, accumulation time 5-10 s, square wave voltammetry mode. Cr (VI) detection limit is about 0.05 mg l-1, the relative standard deviation does not exceed 3%. Chromium was extracted from the cement samples... [to full text]

There was proposed method for the determination of manganese in drinking water by inverse voltammetry using a mercury film electrode. The determination of manganese in drinking water does not need chemical treatment of a sample. Optimal detection conditions: accumulation potential of -1.75 V, accumulation time 5-30 s, anodic dissolution is performed using square wave voltammetry. Manganese accumulation by the detection limit of 30 seconds is about 0.4 mg l-1, and the relative standard deviations of the working range of concentrations do not exceed 0.10. Actual calcium, magnesium and iron ion concentration in samples of drinking water does not influence the manganese determination. Method comparison with a standard photometric method showed that they are equivalent, but the electrochemical method can be applied in very small concentrations of the manganese, in addition, it does not influence the iron ions in the drinking water. Determination of chromium in cement can be performed by catalytic adsorption voltammetry method using a hanging mercury drop electrode. The medium composition for Cr (VI) determination: 0.15 mol L-1 CH3COONa, 5 mmol l-1 diethylenetriaminepentaacetic acid (DTPA), 0.7 mol l-1 NaNO3, pH = 6. Optimal voltammetry conditions: accumulation potential of -0.9 V, accumulation time 5-10 s, square wave voltammetry mode. Cr (VI) detection limit is about 0.05 mg l-1, the relative standard deviation does not exceed 3%. Chromium was extracted from the cement samples... [to full text] / Pasiūlytas mangano nustatymo metodas geriamajame vandenyje inversinės voltamperometrijos metodu naudojant gyvsidabrio plėvelinį elektrodą. Manganui nustatyti vandens mėginio nereikia chemiškai apdoroti. Optimalios nustatymo sąlygos: kaupimo potencialas –1,75 V, kaupimo trukmė 5–30 s, anodinis tirpinimas atliekamas naudojant kvadratinės bangos voltamperometriją. Mangano aptikimo riba kaupiant jį 30 s yra apie 0,4 μg l–1, o santykiniai standartiniai nuokrypiai darbiniame koncentracijų intervale ne didesni kaip 0,10. Realios kalcio, magnio ir geležies jonų koncentracijos geriamojo vandens mėginiuose netrukdo nustatyti manganą. Metodo palyginimas su standartiniu fotometriniu metodu parodė, kad jie yra ekvivalentiški, tačiau elektrocheminis metodas gali būti taikomas labai mažoms mangano koncentracijoms nustatyti, be to, jam netrukdo geriamajame vandenyje esantys geležies jonai. Chromo nustatymui cemente gali būti naudojamas katalitinės adsorbcinės voltamperometrijos metodas naudojant kabančio gyvsidabrio lašo elektrodą. Terpės sudėtis Cr(VI) nustatyti: 0,15 mol l-1 CH3COONa, 5 mmol l-1 dietilentriaminpentaacto rūgšties (DTPA), 0.7 mol l-1 NaNO3, pH = 6. Optimalios votamperometrijos sąlygos: kaupimo potencialas –0.9 V, kaupimo trukmė 5-10 s, kvadratinės bangos voltamperometrijos režimas. Cr(VI) aptikimo riba yra apie 0,05 µg l 1, santykinis standartinis nuokrypis neviršija 3%. Iš cemento mėginių chromas išekstrahuojamas vandeniu arba azoto rūgštimi. Bendras chromo kiekis... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbe tiriama geriamojo vandens tarša geležimi ir manganu bei tam tikri aplinkos veiksniai, kurie gali didinti riziką susirgti įgimtomis širdies ydomis. Darbo objektas – geležis ir manganas geriamajame vandenyje, kenksmingi aplinkos veiksniai, įgimtos širdies ydos, rizika. Darbo tikslas – 1) išanalizuoti tam tikrų aplinkos veiksnių poveikį naujagimių sveikatai ir 2) įvertinti vandens taršos geležimi ir manganu bei kitų aplinkos veiksnių įtaką įgimtų širdies ydų rizikai. Darbo metodai – atvejis-kontrolė tyrimas, naudoti epidemiologijos analizės metodai nustatant suminę ir priskirtinę rizikas ir jų 95 proc. PI. Darbo rezultatai. Įgimtų širdies anomalijų riziką lėmė geležies ir mangano rizikos santykis (RS=1,06; 95 proc. PI=0,74-1,51), ribinis motinos amžius gimdymo metu (RS=1,73; 95 proc. PI=1,07-2,79); šeiminė padėtis (RS=2,82; 95 proc. PI=1,60-4,96); motinos išsilavinimas (RS=1,06; 95 proc. PI=0,74-1,52); motinos rūkymas (RS=2,73; 95 proc. PI=1,75-4,25); cheminės medžiagos darbe (RS=2,04; 95 proc. PI=1,09-4,17); kenksmingi gyvenamosios aplinkos veiksniai, tarp kurių dažniausiai minimi intensyvus eismas (RS=1,21; 95 proc. PI=0,90-2,79), nepalankūs santykiai šeimoje (RS=1,06; 95 proc. PI=0,51-2,18), žmogui tenkantis < nei 1 kambarys (RS=1,16; 95 proc. PI=0,73-1,83) ir kiti kenksmingi veiksniai (RS=1,21; 95 proc. PI=0,73-1,98). Geriamojo vandens tarša geležimi ir manganu bei kiti aplinkos veiksniai turėjo tendenciją didinti įgimtų širdies ydų riziką. / In this Master's work examined the drinking water with iron and manganese, and certain environmental factors, which may increase the risk of congenital heart defects. Work item - the iron and manganese in drinking water and harmful environmental factors, congenital heart failure, the risk. The aim - 1) to analyze certain environmental factors impact the health of the newborn, and 2) to assess the pollution of water with iron and manganese, and other environmental factors influence the risk of congenital heart failure. Working methods - case-control study, the use of analytical methods for determining the epidemiology of the total and attributable risks and their 95 percent. CI. Results of the work. Congenital cardiac anomalies has led to the risk of iron and manganese and the risk ratio (RS=1,06, 95 percent CI=0,74-1,51), the threshold age of the mother during childbirth (RS=1,73, 95 percent CI=1,07-2,79), family situation (RS= 2,82, 95 percent CI=1,60-4,96), maternal education (RS=1,06, 95 percent CI=0,74-1, 52); mother smoking (RS=2,73, 95 percent CI=1,75-4,25), the chemical at work (RS=2,04, 95 percent. CI 1,09-4,17); harmful to residential environmental factors, among which the most frequently referred to traffic congestion (RS = 1.21, 95 percent CI=0,90-2,79), adverse family relations (RS=1,06, 95 percent CI=0.51 -2.18), per person <than 1 room (RS=1,16, 95 percent CI=0,73-1,83), and other nuisances (RS=1.21, 95 percent CI=0, 73-1,98). the risk of heart failure... [to full text]

Acute liver failure (ALF) is a rather rare clinical syndrome developing due to an acute massive dysfunction of the liver cells in previously healthy persons (at least 8 weeks there was no diagnosis of any liver disease) resulting in rapidly progressing multiple organ dysfunction syndrome. Without liver transplantation 80-95 % of the patients die. Factors, influencing the outcome are etiology, the patient's age and the course of the disease. Spontaneous recovery, however, is possible in 5-60 % of ALF cases when regeneration of the liver starts, therefore the main goal of the treatment is to create the most favorable conditions for regeneration. Causes of ALF may be different. The most common cause of ALF is viral hepatitis, but the prevailing causative agent of hepatitis is different in different countries. Drug-induced (acetaminophen, halotane) liver dysfunction ranks second. The order of other etiological factors according to their frequency is: mushroom (Amanita) poisoning, carbon tetrachloride toxicity, heat stroke, synthetic amphetamine ("Ecstasy") and disorders of liver blood vessels. In cases of unfavorable prognosis for patients with ALF the only method of treatment with good prognosis is liver transplantation (LT). From 50 to 70 % of patients with lethal ALF prognosis survive after emergency LT. There is no unified ALF prognostic system or indications for LT in the world, therefore a precise individual prognosis for every patient and well-timed decision about LT are... [to full text]

1. ŽODYNAS, SIMBOLIAI IR SANTRUMPOS Alopecia – alopecija, plaukų iškritimas, jų netekimas, slinkimas, plikimas, plikumas, plikis Alopecia areata – lizdinis, židininis plaukuotosios galvos dalies ar kitų kūno vietų (blakstienų, antakių, gaktos, pažastų ir kt.) plaukų iškritimas, plikimas Alopecia barbae – vyrų barzdos ir ūsų plikimas Alopecia diffusa – difuzinis, išsklaidytas plikimas Alopecia totalis – visų galvos plaukų netekimas, plikumas, plikis Alopecia universalis – visiškas ar dalinis galvos plaukų netekimas, lydimas dalinio ar visiško kitų kūno vietų plaukų iškritimo; plikumas, plikis Anti–TPO – antitiroidiniai mikrosominiai antikūniai Ca – kalcis Ca2+ – dvivalentis kalcis Cd – kadmis Cr – chromas Cu – varis ENG – eritrocitų nusėdimo greitis FT4 – laisvas tiroksinas Hg – gyvsidabris KMU – Kauno medicinos universitetas Me – mikroelementas Mg – magnis Mn – manganas P – fosforas Pb – švinas PSO – Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija PTH – parathormonas SD – standartinė paklaida TSH – tirostimuliuojantis hormonas Zn – cinkas 2. ĮŽANGA Alopecija yra nepiktybinis, uždegiminis, autoimuninis ir labai neprognozuojamas žmonių ir gyvūnų plaukų slinkimas ir plikimas. Manoma, kad iki 2 proc. visos žmonijos populiacijos gali bent kartą gyvenime nuplikti ar slinkti plaukai (Barahamani ir kt. 2002, Sahn 1995). Galimas galvos, antakių, blakstienų, barzdos ar kitų plaukuotų kūno vietų plaukų slinkimas ar plikimas. Šia liga gali sirgti įvairaus amžiaus abiejų lyčių visų... [to full text]