Hipofizės adenoma yra biologiškai gerybinis navikas, augantis iš priekinės hipofizės dalies – adenohipofizės ląstelių, galinčių produkuoti įvairius hipofizės hormonus. Jos paplitimas yra 20 atvejų 100000 gyventojų, kasmet nustatomi 1,5 – 2 atvejai 100000 gyventojų. Pagrindiniu priėjimu prie hipofizės šiuo metu tapo transsfenoidinis priėjimas, transkranijinį naudojant tik labai retais atvejais. Nors hipofizės adenomos diagnostikos ir gydymo galimybės tobulėja, vis dar išlieka nemaža neišspręstų problemų. Šio darbo tikslas buvo nustatyti veiksnius, turinčius reikšmės hipofizės adenomų chirurginio gydymo rezultatams. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti intraoperacinių ir pooperacinių komplikacijų dažnį naudojant skirtingus priėjimo prie turkiabalnio metodus. 2. Nustatyti intraoperacinį smegenų skysčio tekėjimą įtakojančius veiksnius. 3. Įvertinti naujo daugiasluoksnio turkiabalnio uždarymo metodo efektyvumą, palyginti su anksčiau naudotais metodais, esant intraoperaciniam smegenų skysčio tekėjimui. 4. Išnagrinėti prolaktinomų chirurginio gydymo baigtį lemiančius veiksnius. 5. Nustatyti veiksnius, leidžiančius prognozuoti gerą somatotropinį hormoną sekretuojančių adenomų chirurginio gydymo baigtį. 6. Įvertinti regos atsistatymo po transsfenoidinio hipofizės adenomos pašalinimo rezultatus ir nustatyti prognozinius veiksnius, leidžiančius tikėtis regos atsistatymo po operacijos. 7. Įvertinti Farnsword – Munsell spalvų skyrimo ir spalvų juslės slenksčio kompiuterinio testo jautrumą ir... [toliau žr. visą tekstą] / Pituitary adenoma is a biologically benign tumour growing from the anterior part of pituitary gland - adenopituitary cells that can produce different hormones. Its incidence rate is 20 cases per 100 000 population and each year 1.5 - 2 cases per 100 000 population are diagnosed. Transsphenoidal approach has become the major approach to the pituitary gland, with transcranial approach being applied in extremely rare cases. Although the possibilities of pituitary adenoma diagnosis and treatment have been improving, a number of problems remain unsolved. Aim of the study - to identify the factors that have an effect on the results of surgery for pituitary adenomas. Objectives: 1. To assess the incidence of intraoperative and postoperative complications by using different approach to sella turcica. 2. To identify the factors that have an effect on intraoperative cerebrospinal fluid leak. 3. To assess the efficiency of the new multi-layer sella turcica closure technique as compared to the previously used techniques in the presence of intraoperative cerebrospinal fluid flow. 4. To analyse the factors determining the outcome of surgery for prolactinomas. 5. To identify the factors enabling to prognosticate a favourable outcome of surgery for adenomas secreting the somatotropic hormone. 6. To assess the vision recovery results after transsphenoidal removal of pituitary adenoma and to establish prognostic criteria enabling to expect vision recovery after surgery. 7. To assess the... [to full text]

Acute liver failure (ALF) is a rather rare clinical syndrome developing due to an acute massive dysfunction of the liver cells in previously healthy persons (at least 8 weeks there was no diagnosis of any liver disease) resulting in rapidly progressing multiple organ dysfunction syndrome. Without liver transplantation 80-95 % of the patients die. Factors, influencing the outcome are etiology, the patient's age and the course of the disease. Spontaneous recovery, however, is possible in 5-60 % of ALF cases when regeneration of the liver starts, therefore the main goal of the treatment is to create the most favorable conditions for regeneration. Causes of ALF may be different. The most common cause of ALF is viral hepatitis, but the prevailing causative agent of hepatitis is different in different countries. Drug-induced (acetaminophen, halotane) liver dysfunction ranks second. The order of other etiological factors according to their frequency is: mushroom (Amanita) poisoning, carbon tetrachloride toxicity, heat stroke, synthetic amphetamine ("Ecstasy") and disorders of liver blood vessels. In cases of unfavorable prognosis for patients with ALF the only method of treatment with good prognosis is liver transplantation (LT). From 50 to 70 % of patients with lethal ALF prognosis survive after emergency LT. There is no unified ALF prognostic system or indications for LT in the world, therefore a precise individual prognosis for every patient and well-timed decision about LT are... [to full text]