Pagrindinis geriamojo vandens šaltinis Lietuvoje – požeminis vanduo. Geros kokybės geriamasis vanduo yra svarbus veiksnys kiekvieno žmogaus gyvenime. Šio darbo tikslas – išanalizuoti Kelmės rajono vandenviečių tiekiamo geriamojo vandens kokybę ir jo tinkamumą vartoti 2004–2010 metais. Šiame darbe nagrinėjami Kelmės rajono vandenviečių tiekiamo geriamojo vandens toksiniai (cheminiai) (fluoridai, nitratai, nitritai), indikatoriniai (bendroji geležis, manganas, permanganato indeksas) ir mikrobiologiniai (kolonijas sudarantys vienetai, žarniniai enterokokai, žarninės lazdelės (E. coli)) kokybės rodikliai 2004–2010 m. laikotarpiu. Kai kurių analizuojamų vandenviečių vandens kokybė neatitinka normų dėl per didelio fluoridų bei bendrosios geležies kiekio. Nustatyta fluoridų koncentracija 2004–2010 metais DLK (DLK=1,5 mg/l) viršijo Gailių, Kelmės, Kukečių, Šedbarų ir Verpenos vandenvietėse. Bendrosios geležies koncentracija DLK (DLK=0,2) viršijo Budraičių, Gailių, Kukečių, Liolių, Maironių, Pagryžuvio, Šedbarų, Tytuvėnų vandenviečių vandenyje. Mangano koncentracija DLK (DLK=0,05 mg/l) viršijo tik Gailių vandenvietės vandenyje. Nitratų ir nitritų vidutinė koncentracija analizuojamu laikotarpiu DLK neviršija nei vienoje vandenvietėje. Analizuojamu 2004–2010 metų laikotarpiu vidutinės permanganato indekso vertės Kelmės rajono vandenvietėse DLK neviršijo (DLK=5 mg/l). Vandens kokybė Pagal mikrobiologinius rodiklius analizuojamose Kelmės rajono neatitiko reikalavimų pagal KSV... [toliau žr. visą tekstą] / The main source of drinking water in Lithuania is the groundwater. Quality of drinking water and harmful substances in drinking water is an important factor in everyone‘s life. The aim of this Diploma paper – to analyze quality of drinking water in watering–places in Kelmė district and its suitability for consumption in 2004–2010. In many watering–places of Kelmė district in drinking water was found to much fluoride and iron. Average concentration of fluoride in 2004–2010 exceeded MAC (Maximum Acceptable Concentration) in Gailiai, Kelmė, Kukečiai, Šedbarai and Verpena watering–places. Average concentration of iron exceeded MAC in Budraičiai, Gailiai, Kukečiai, Lioliai, Maironiai, Pagryžuvys, Šedbarai, Tytuvėnai watering–places. Average concentration of manganese in 2004 – 2010 exceeded MAC in Gailiai watering–place. Average concentration of organic matter (permanganate index), nitrate and nitrite did not exceeded MAC. In some watering–places was found temporary microbiological pollution. In water found colony–forming units. The survey in Kelmė district towns showed that most respondents water quality regarded as good. However, information about the quality of drinking water and its changes is inadequate. Sediments are the worst characteristic of drinking water in Kelmė district watering–places. Concentration of nitrate in Kelmė district wells in most cases exceeded MAC. In many wells of Kelmė district water was very hard (°d–>21) and hard (°d–>14).

Tiriamojo darbo objektas: Stabatiškės aikštelė. Tiriamojo darbo tikslas: išanalizuoti esamą Stabatiškės aikštelės situaciją ir parinkti galimus sausinimo sistemos techninius sprendinius. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti kalvotų žemių sausinimo ypatumus ir drėgmės pertekliaus priežastis; 2. Išanalizuoti Stabatiškės aikštelės gamtines sąlygas, numatyti bei parinkti tinkamas sausinimo priemones; 3. Įvertinti Stabatiškės aikštelės topografines, geologines bei hidrogeologines sąlygas; 4. Parinkti galimas sausinimo schemas ir apibūdinti atskirus jų elementus. Tiriamojo darbo metodika: tyrimams panaudoti geologinių, hidrologinių ir hidrogeologinių tyrimų duomenys, jie apibendrinti, susisteminti ir išanalizuoti. Atsižvelgiant į ilgaamžiškumo faktorių, pasiūlyti sausinimo sistemos techniniai sprendiniai. Tiriamojo darbo rezultatai: • atlikus Stabatiškės aikštelės tyrimų analizę, buvo nustatytos pagrindinės priežastys, kodėl teritorijoje toks drėgmės perteklius; • pagal turimus duomenis parinkta optimaliausia sausinimo priemonių sistema; • nustatyta jog teritorija geografiniu, geologiniu ir geotechniniu požiūriu tinkama žemo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų saugyklos statybai; • atviri melioraciniai grioviai bei daugiasluoksnis drenažas, tinkamiausias būdas kontroliuoti perteklinį vandenį Stabatiškės aikštelėje. Išvados: Pagrindinis veiksnys lemiantis parinktą sausinimo sistemos tipą yra teritorijos paskirtis. Žinant saugyklos eksploatavimo trukmę (300 metų), reikia... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the research work: Stabatiske site. The aim of the study: analyze current situation of the Stabatiske site and choose drainage potential technical solutions. The specific aims of this study: 1. Analise the hilly land drainage characteristics and causes of excess moisture; 2. Analise Stabatiske site natural conditions and provide adequate drainage measures; 3. Evaluate Stabatiske site topography, geological and hydro-geological conditions; 4. Select the possible drainage schemes, and describe their individual elements. The methodology of the study: for research was using geological, hydrological and hydro-geological data which was summarized, analyzed and structured. To take account of long-lived factor was offer drainage system technical solutions. Results: • Carried out Stabatiske site research and analysis was identified the main reasons why the territory is in the excess moisture; • According to available data was choose optimal drainage system; • Established the geographic, geological and geotechnical point of view appropriate low-level radioactive waste storage facility construction; • Open reclamation ditches and multi-drainage, is the best way to control excess water in Stabatiske site. Conclusions: The main factor determining the selected type of drainage system is designed area. Knowing the storage lifetime (300 years), need for know suitable drainage complex for that period. Knowing the local water regime and soil composition, the best option to... [to full text]

Mūsų šalies teritorija yra drėgmės pertekliaus zonoje, todėl čia gausu vandens išteklių. Visa Lietuvos teritorija yra Baltijos jūros baseine. Šalies teritorijoje yra daug upių, griovių, kanalų, upelių, ežerų, tvenkinių ir kitų vandens telkinių. Vandens kokybės stebėsena vykdoma norint gauti informaciją apie bendrą šalies vandens telkinių būklę ir ilgalaikius pokyčius. Jos reikia formuojant pagrindines priemones, kurios užtikrintų vandens telkinių apsaugą ateityje. Darbe aprašomi Neries upės (ties Buivydžiais ir aukščiau Kauno) vandens kokybės rodikliai. Neries upės vandens kokybės kaitos vertinimas buvo atliktas panaudojant 2006–2011 metų hidrocheminių parametrų (BDS7, NO3-N, Pb, O2, Nb, NH4-N, pH) duomenys. Duomenys buvo gauti iš Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento. Pagal gautus rezultatus matyti, kad BDS7 reikšmės Neries upėje ties Buivydžiais svyravo nuo 2,70 iki 3,9 mgO2/l, tai parodo, kad upės ekologinė būklė 2009 - 2011 metais buvo gera, o 2006–2008 metais buvo vidutinė. Neries upėje aukščiau Kauno 2006 - 2011 metais atitiko vidutinę būklę. Bendrojo fosforo reikšmės Neries upėje ties Buivydžiais 2007-2011 m. atitiko labai gerą būklę, o 2006 m. ji buvo vidutinė. Neris aukščiau Kauno 2006-2007 m. atitiko gerą ekologinę būklę, 2008 m. ji buvo labai gera. Bendrojo azoto reikšmės Neries upėje ties Buivydžiais 2006-2011 metais atitiko labai gerą būklę. Neris aukščiau Kauno 2006, 2008, 2010 metais atitiko gerą ekologinę būklę, 2007 metais ji buvo vidutinė, o 2009... [toliau žr. visą tekstą] / Our territory of the country is in excess humidity area, so here is rich in water resources. The whole territory of Lithuania is in the Baltic Sea basin. The country has many rivers, ditches, canals, streams, lakes, ponds and other bodies of water. Water quality is monitored in order to obtain information about the overall state of the country's water bodies and long-term changes. This is necessary in order to make basic measures to ensure the protection of water reservoirs in the future. This paper describes the Neris River (near Buivydžiai and above Kaunas) water quality indicators. Neris river water quality change evaluation was conducted using the 2006-2011 hydrochemical parameters (biochemical oxygen demand, nitrates, the total phosphorus, oxygen, total nitrogen, ammonium nitrogen, active water reaction) data. Data were obtained from the Kaunas Regional Environmental Protection Department. According to the obtained results it shows that the values of BDS7 in the Neris River at Buivydžiai ranged from 2.70 to 3.9 mg/l, which shows that the ecological status of the river from 2009 to 2011 been a good year, and from 2006 to 2008 was modest. Neris river above Kaunas in 2006-2011 matched average condition. Total phosphorus values of the Neris River at Buivydžiai in 2007-2011 met a very good status and in 2006 it was average. Neris above Kaunas in 2006-2007 consisted with good ecological status and in 2008 it was very good. Total nitrogen values of the Neris River at... [to full text]

Pasiūlytas mangano nustatymo metodas geriamajame vandenyje inversinės voltamperometrijos metodu naudojant gyvsidabrio plėvelinį elektrodą. Manganui nustatyti vandens mėginio nereikia chemiškai apdoroti. Optimalios nustatymo sąlygos: kaupimo potencialas –1,75 V, kaupimo trukmė 5–30 s, anodinis tirpinimas atliekamas naudojant kvadratinės bangos voltamperometriją. Mangano aptikimo riba kaupiant jį 30 s yra apie 0,4 μg l–1, o santykiniai standartiniai nuokrypiai darbiniame koncentracijų intervale ne didesni kaip 0,10. Realios kalcio, magnio ir geležies jonų koncentracijos geriamojo vandens mėginiuose netrukdo nustatyti manganą. Metodo palyginimas su standartiniu fotometriniu metodu parodė, kad jie yra ekvivalentiški, tačiau elektrocheminis metodas gali būti taikomas labai mažoms mangano koncentracijoms nustatyti, be to, jam netrukdo geriamajame vandenyje esantys geležies jonai. Chromo nustatymui cemente gali būti naudojamas katalitinės adsorbcinės voltamperometrijos metodas naudojant kabančio gyvsidabrio lašo elektrodą. Terpės sudėtis Cr(VI) nustatyti: 0,15 mol l-1 CH3COONa, 5 mmol l-1 dietilentriaminpentaacto rūgšties (DTPA), 0.7 mol l-1 NaNO3, pH = 6. Optimalios votamperometrijos sąlygos: kaupimo potencialas –0.9 V, kaupimo trukmė 5-10 s, kvadratinės bangos voltamperometrijos režimas. Cr(VI) aptikimo riba yra apie 0,05 µg l 1, santykinis standartinis nuokrypis neviršija 3%. Iš cemento mėginių chromas išekstrahuojamas vandeniu arba azoto rūgštimi. Bendras chromo kiekis... [toliau žr. visą tekstą] / There was proposed method for the determination of manganese in drinking water by inverse voltammetry using a mercury film electrode. The determination of manganese in drinking water does not need chemical treatment of a sample. Optimal detection conditions: accumulation potential of -1.75 V, accumulation time 5-30 s, anodic dissolution is performed using square wave voltammetry. Manganese accumulation by the detection limit of 30 seconds is about 0.4 mg l-1, and the relative standard deviations of the working range of concentrations do not exceed 0.10. Actual calcium, magnesium and iron ion concentration in samples of drinking water does not influence the manganese determination. Method comparison with a standard photometric method showed that they are equivalent, but the electrochemical method can be applied in very small concentrations of the manganese, in addition, it does not influence the iron ions in the drinking water. Determination of chromium in cement can be performed by catalytic adsorption voltammetry method using a hanging mercury drop electrode. The medium composition for Cr (VI) determination: 0.15 mol L-1 CH3COONa, 5 mmol l-1 diethylenetriaminepentaacetic acid (DTPA), 0.7 mol l-1 NaNO3, pH = 6. Optimal voltammetry conditions: accumulation potential of -0.9 V, accumulation time 5-10 s, square wave voltammetry mode. Cr (VI) detection limit is about 0.05 mg l-1, the relative standard deviation does not exceed 3%. Chromium was extracted from the cement samples... [to full text]

There was proposed method for the determination of manganese in drinking water by inverse voltammetry using a mercury film electrode. The determination of manganese in drinking water does not need chemical treatment of a sample. Optimal detection conditions: accumulation potential of -1.75 V, accumulation time 5-30 s, anodic dissolution is performed using square wave voltammetry. Manganese accumulation by the detection limit of 30 seconds is about 0.4 mg l-1, and the relative standard deviations of the working range of concentrations do not exceed 0.10. Actual calcium, magnesium and iron ion concentration in samples of drinking water does not influence the manganese determination. Method comparison with a standard photometric method showed that they are equivalent, but the electrochemical method can be applied in very small concentrations of the manganese, in addition, it does not influence the iron ions in the drinking water. Determination of chromium in cement can be performed by catalytic adsorption voltammetry method using a hanging mercury drop electrode. The medium composition for Cr (VI) determination: 0.15 mol L-1 CH3COONa, 5 mmol l-1 diethylenetriaminepentaacetic acid (DTPA), 0.7 mol l-1 NaNO3, pH = 6. Optimal voltammetry conditions: accumulation potential of -0.9 V, accumulation time 5-10 s, square wave voltammetry mode. Cr (VI) detection limit is about 0.05 mg l-1, the relative standard deviation does not exceed 3%. Chromium was extracted from the cement samples... [to full text] / Pasiūlytas mangano nustatymo metodas geriamajame vandenyje inversinės voltamperometrijos metodu naudojant gyvsidabrio plėvelinį elektrodą. Manganui nustatyti vandens mėginio nereikia chemiškai apdoroti. Optimalios nustatymo sąlygos: kaupimo potencialas –1,75 V, kaupimo trukmė 5–30 s, anodinis tirpinimas atliekamas naudojant kvadratinės bangos voltamperometriją. Mangano aptikimo riba kaupiant jį 30 s yra apie 0,4 μg l–1, o santykiniai standartiniai nuokrypiai darbiniame koncentracijų intervale ne didesni kaip 0,10. Realios kalcio, magnio ir geležies jonų koncentracijos geriamojo vandens mėginiuose netrukdo nustatyti manganą. Metodo palyginimas su standartiniu fotometriniu metodu parodė, kad jie yra ekvivalentiški, tačiau elektrocheminis metodas gali būti taikomas labai mažoms mangano koncentracijoms nustatyti, be to, jam netrukdo geriamajame vandenyje esantys geležies jonai. Chromo nustatymui cemente gali būti naudojamas katalitinės adsorbcinės voltamperometrijos metodas naudojant kabančio gyvsidabrio lašo elektrodą. Terpės sudėtis Cr(VI) nustatyti: 0,15 mol l-1 CH3COONa, 5 mmol l-1 dietilentriaminpentaacto rūgšties (DTPA), 0.7 mol l-1 NaNO3, pH = 6. Optimalios votamperometrijos sąlygos: kaupimo potencialas –0.9 V, kaupimo trukmė 5-10 s, kvadratinės bangos voltamperometrijos režimas. Cr(VI) aptikimo riba yra apie 0,05 µg l 1, santykinis standartinis nuokrypis neviršija 3%. Iš cemento mėginių chromas išekstrahuojamas vandeniu arba azoto rūgštimi. Bendras chromo kiekis... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo objektas: Marijampolės miesto geriamasis vanduo. Darbo tikslas: įvertinti Marijampolės miesto geriamojo vandens kokybę 2005-2013 metais. Darbo metodai: Tyrimai vykdyti UAB „Sūduvos vandenys“ 2005–2013 metais Marijampolės mieste. Eksperimento metu skirtingais metais tirta dviejų vandenviečių cheminė vandens kokybė. Indikatoriniams ir cheminiams geriamojo vandens kokybės tyrimams Marijampolės vandenvietėse vanduo imamas iš gręžinių. Požeminio vandens mėginiai jo cheminės būklės/kokybės vertinimui imami tiesiogiai iš eksploatacinių gręžinių ir vandens mišinio vieną – du kartus per metus, pavasarį ir rudenį. Požeminio vandens mėginiai imami vadovaujantis nustatyta tvarka (LST ISO 5667-11:2009 „Vandens kokybė. Bandinių ėmimas. 11-oji dalis. Nurodymai, kaip imti gruntinio vandens bandinius“; LST EN ISO 5667-3:2006 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3-oji dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir gabenti mėginius“). Darbo rezultatai: Įvertinus Marijampolės miesto eksploatacinių gręžinių geriamojo vandens kokybę nustayta, kad I-ojoje vandenvietėje amonio jonų ir bendrosios geležies koncentracijos yra didesnės nei II-osios vandenvietės vandens mišinyje iš visų artezinių gręžinių ir viršija nustatytas ribines vertes. Marijampolės miesto I-osios vandenvietės vandenyje 2005-2013 metais prieš nugeležinimą didėjo bendrosios geležies koncentracija, mažėjo permanganato indekso vertė. Po nugeležinimo didėjo chloridų, nitratų koncentracijos, mažėjo permanganato indekso vertė. II-osios... [toliau žr. visą tekstą] / The object: of the two Marijampoles watering places city drinking water. To identify: Marijampoles urban drinking water quality dynamics. Working methods: The study was carried UAB „Sūduvos waters“ in 2005-2013 Marijampoles city. During the experiment, two different years studied waterworks chemical quality of the water. The indicator and chemical quality of drinking water research Marijampoles waterworks water taken from wells. Groundwater samples of the chemical status/quality assessment are taken directly from wells and water one - two times a year, in spring and autumn. Groundwater samples shall be taken in accordance with established procedures (ISO 5667-11:2009 Water quality. Sampling. 11th part. Guidance on sampling of groundwater samples "BS EN ISO 5667-3:2006 Water quality. Sampling. 3rd part. Guidance on the preservation and handling of samples). The results: Assessment Marijampoles city wells for drinking water quality Preset that I th wellfield ammonium ion and total iron concentration is higher than in the II-nd watering of water from the artesian well and exceeds the threshold value. Marijampoles town I th watering water year 2005-2013 against the removal of iron increased total iron concentration decreased permanganate index value. After the removal of iron increased chloride, nitrate concentrations decreased permanganate index value. II th watering water before removal of iron decreased the pH value. After the removal of iron increased chloride, nitrate... [to full text]

Underground its continental shelf and economic zone territory in the Baltic Sea starting with the surface of subsoil rocks on land and the surface of the bottom sediments in land waters and the sea. In this work you can survey the situacion of mining minerals of Lithuania, the natural resourses of minerals. This dissertation also includes analyses of the underground law, its management and mining. The serious consideration has been paid to drinking-water in Lithuania its management, quality, this quality control problems and also all the ways of the water exploitation has been discussed. You will get all the information about “Vilniaus vandenys” company’s quality management system, which passed international ISO 9001:2000 quality standarts requirements.

Magistro darbe tiriama mikrobangų poveikis įvairių rūšių medžiams. Darbo objektas – Paprastosios pušies ( Pinus sylvestris L. ) sėklų gemalai, paprastosios eglės (Picea abies (L.) Karst.) gemalai ir augimo kūgeliai, paprastojo uosio ( Fraxinus excelsior L.) gemalai, karpotojo beržo (Betula pendula L.) žiedadulkės. Darbo tikslas – Įvertinti mikrobangų poveikį skirtingų medžių rūšių subrendusių gemalų ir žiedadulkių gyvybingumui. Darbo metodika – mikrobangomis paveikiami subrendę gemalai, augimo kūgeliai žiedadulkės ir distiliuotas vanduo. Įvertinama mikrobangų įtaka gemalų, augimo kūgelių, žiedadulkių gyvybingumui. Rezultatai – Mikrobangos 600 W rėžime neigiamai veikia eglės, pušies ir uosio subrendusių gemalų gyvybingumą. Iš tirtų 480 subrendusių gemalų gyvybingi liko 183 eksplantai ( 38,1 %). Paveikus mikrobangomis beržo žiedadulkes, bangos stabdė žiedadulkių vystymąsi. Paveiktas mikrobangomis distiliuotas vanduo teigiamai veikė karpotojo beržo žiedadulkes, skatindamas žiedadulkių dygimą. Paprastosios eglės augimo kūgeliai paveikti mikrobangomis žuvo visuose eksperimento variantuose, išskyrus nepaveikti mikrobangomis augimo kūgeliai. / In the postgraduate thesis studied effect of microwaves on different trees species. Study object. Mature germ of Common Scots pine (Pinus sylvestris L.), Common Ash (Fraxinus excelsior L.), mature germ and growth cones of Norway spruce (Picea abies (L.) Karst.), pollen of Silver Birch (Betula pendula L.). Purpose of the study – to estimate the effect of microwaves on different trees species of mature germ and pollen viability. Study methods. Affected by microwaves mature germs, growth cones, pollen and distilled water. Rated microwave power of germs, growth cones and pollen viability. Results. Microwave 600 W mode affects spruce, pine and ash mature germs viability. Of investigated 480 mature germs remained viable explants 183 (38.1%). Birch pollen exposed of microwave, the waves slowed the development of pollen. Affected by microwave distilled water acted positively Silver birch pollen and stimulating germination. Growth cones of Norway spruce were killed of microwave affect all versions on the experiment, except do not affect the growth cone of microwaves.

Pastaruoju metu biodujų gamyba, gamybos technologijos yra gana aktualios. Biodujų gamyboje tikslinga taikyti naujausias technologijas norint padidinti biodujų išeigą. Darbo tikslas: Ištirti elektromagnetinių laukų stiprių (H) ir poveikio trukmių (τ) įtaką biodujų išeigai. Atlikus literatūros šaltinių analizę, kai kurie autoriai užsimena apie elektromagnetinių laukų poveikių įtaką biodujų išeigai. Eksperimentiniai tyrimai atlikti Aleksandro Stulginskio universiteto biodujų laboratorijoje. Baigiamajame darbe atliktų eksperimentinių tyrimų rezultatai rodo, kad elektromagnetinių laukų stipriai, šių laukų poveikio trukmė įtakoja biodujų išeigą. / Lately production of biogas and production technology is relevant. In biogas production it is appropriate to apply the newest technologies in order to increase biogas yield. The aim – to research electromagnetic fields strength (heart) and the durations of exposures (τ) influence on biogas yield. After literature analyzing, it was revealed that some authors talk about electromagnetic fields influence on biogas yield. Experimental research was done in university of Aleksandras Stulginskis, biogas laboratory. Thesis results of experimental research shows that electromagnetic fields strengths and that field’s duration of exposure have influence on biogas yield.

Lietuvai vykdant vandenų politiką teko įgyvendinti ES direktyvų reikalavimus. Bendroji vandens politikos direktyva numato visą vandens apytakos gamtoje rato priežiūrą ir apsaugą, tad reikalaujama įgyvendinti vandens išteklių baseininio valdymo sistemą. Pagal šią sistemą susiejami upių baseinai ir požeminio vandens telkiniai, tarp kurių Lietuvos sąlygomis ryšio nėra, juo labiau jų ribos nesutampa. Šalis išsiskiria tarp daugumos Europos valstybių, nes turi palankias geologines ir klimatines sąlygas gausiems požeminio vandens ištekliams kauptis ir tik juos naudoja geriamam vandeniui tiekti. Todėl požeminio vandens, kaip vienintelio geriamojo vandens šaltinio Lietuvoje, apsauga yra labai svarbi. Baigiamojo magistro darbo tikslas yra išanalizuoti požeminio vandens išteklių baseininį valdymą ir jo įgyvendinimą bei ypatumus Lietuvoje. Kad pasiekti šį tikslą, buvo analizuojama esama požeminio vandens išteklių baseininio valdymo sistema Lietuvoje ir bandoma atskleisti požeminio vandens baseininio valdymo efektyvumą. Darbo įvade iškelta hipotezė, kad požeminio vandens išteklių baseininis valdymas Lietuvoje nevyksta efektyviai ir realiai negali padėti siekti Bendrojoje vandens politikos direktyvoje požeminiam vandeniui keliamų tikslų. Ekspertų nuomonė pateikiama visame darbe, o pagrindinai – paskutinėje darbo dalyje. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos. / Lithuania had to implement the requirements of EU directives when water policy was being implemented. The Water Framework Directive provides supervision and protection of the entire water circuit and requires to implement the river basin management system. This system joins the river basins and the bodies of groundwater, which have no link in the territory of Lithuania. In addition, the borders of both the river basins and the bodies of groundwater do not coincide. Lithuania differs from the majority of other European states because it has favourable geological and climatic conditions that account for the accumulation of abundant groundwater resources – only resources used for drinking water supply. Therefore the protection of groundwater is very important in Lithuania because it is only source of drinking water in this country. The aim of fhe final Master‘s work is to analyse the river basin management of groundwater resources and its implementation and peculiarities in Lithuania. To reach this aim the present river basin management system of groundwater resources has been analysed and the efficiency of this system has been exposed. The hypothesis that the river basin management of groundwater resources in Lithuania is not efficient and it can not help to reach the aims setted for groundwater resources in The Water Framework Directive is confirmed. The opinion of the experts is provided in the work and mainly in its last part. The conclusions and the proposals are... [to full text]