Tiriamojo darbo objektas: Stabatiškės aikštelė. Tiriamojo darbo tikslas: išanalizuoti esamą Stabatiškės aikštelės situaciją ir parinkti galimus sausinimo sistemos techninius sprendinius. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti kalvotų žemių sausinimo ypatumus ir drėgmės pertekliaus priežastis; 2. Išanalizuoti Stabatiškės aikštelės gamtines sąlygas, numatyti bei parinkti tinkamas sausinimo priemones; 3. Įvertinti Stabatiškės aikštelės topografines, geologines bei hidrogeologines sąlygas; 4. Parinkti galimas sausinimo schemas ir apibūdinti atskirus jų elementus. Tiriamojo darbo metodika: tyrimams panaudoti geologinių, hidrologinių ir hidrogeologinių tyrimų duomenys, jie apibendrinti, susisteminti ir išanalizuoti. Atsižvelgiant į ilgaamžiškumo faktorių, pasiūlyti sausinimo sistemos techniniai sprendiniai. Tiriamojo darbo rezultatai: • atlikus Stabatiškės aikštelės tyrimų analizę, buvo nustatytos pagrindinės priežastys, kodėl teritorijoje toks drėgmės perteklius; • pagal turimus duomenis parinkta optimaliausia sausinimo priemonių sistema; • nustatyta jog teritorija geografiniu, geologiniu ir geotechniniu požiūriu tinkama žemo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų saugyklos statybai; • atviri melioraciniai grioviai bei daugiasluoksnis drenažas, tinkamiausias būdas kontroliuoti perteklinį vandenį Stabatiškės aikštelėje. Išvados: Pagrindinis veiksnys lemiantis parinktą sausinimo sistemos tipą yra teritorijos paskirtis. Žinant saugyklos eksploatavimo trukmę (300 metų), reikia... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the research work: Stabatiske site. The aim of the study: analyze current situation of the Stabatiske site and choose drainage potential technical solutions. The specific aims of this study: 1. Analise the hilly land drainage characteristics and causes of excess moisture; 2. Analise Stabatiske site natural conditions and provide adequate drainage measures; 3. Evaluate Stabatiske site topography, geological and hydro-geological conditions; 4. Select the possible drainage schemes, and describe their individual elements. The methodology of the study: for research was using geological, hydrological and hydro-geological data which was summarized, analyzed and structured. To take account of long-lived factor was offer drainage system technical solutions. Results: • Carried out Stabatiske site research and analysis was identified the main reasons why the territory is in the excess moisture; • According to available data was choose optimal drainage system; • Established the geographic, geological and geotechnical point of view appropriate low-level radioactive waste storage facility construction; • Open reclamation ditches and multi-drainage, is the best way to control excess water in Stabatiske site. Conclusions: The main factor determining the selected type of drainage system is designed area. Knowing the storage lifetime (300 years), need for know suitable drainage complex for that period. Knowing the local water regime and soil composition, the best option to... [to full text]

Tiriamojo darbo objektas: Jūros pabaseinio upės: Akmena ties Paakmeniu, Jūra ties Taurage ir Šešuvis ties Skirgaliais. Tiriamojo darbo tikslas: Išanalizuoti sausinimo poveikį Jūros pabaseinio nuotėkiui. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. Nustatyti Jūros pabaseinio upių debito priklausomybę nuo atmosferinių kritulių. 2. Išanalizuoti sausinamų plotų kaitą Jūros pabaseinyje. 3. Įvertinti žemių sausinimo dinamikos pokyčius. 4. Įvertinti Jūros pabaseinio nuotėkio pokyčius drenuotuose plotuose. Tiriamojo darbo metodika: Darbui atlikti panaudoti 1951 – 2009 metų paros nuotėkio, metinio kritulių kiekio, vidutinės paros oro temperatūros duomenys ir nusausintų plotų apimtys. Sudarytas kritulių įtakos debitui grafikas, kuris parodo glaudų šių rodiklių ryšį. Nustatyta žemių sausinimo dinamika tiriamose upėse. Sudaryti nuotėkio koeficiantų kitimo grafikai. Tiriamojo darbo rezultatai: 1. Akmenos (ties Paakmeniu), Jūros (ties Taurage) ir Šešuvio (ties Skirgaliais) upių vidutiniai metiniai debitai ir metiniai kritulių kiekių rodikliai yra glaudžiai susiję. 2. Didžiausias nusausinim intensyvumo rodiklis 1995 metais nustatytas Akmenos upės 1,6. Mažiausias nusausinimo rodiklis yra Jūros upės baseine, ties Taurage - 1,2. Šešuvio upės baseine šis rodiklis 1,27. 3. Akmenos upės baseine iki 2000 metų buvo nusausinta 70 procentų žemės plotų. Jūros upės baseine iki 2000 metų nusausinta 72 procentai žemių. Daugiausiai nusausintų žemių yra Šešuvio upės baseine - 84 procentai. 4. Išanalizavus 1951 - 2009... [toliau žr. visą tekstą] / Objects of the research: The Jura river watershed (rivers: Akmena near Paakmenis, Jūra near Taurage, Šešuvis near Skirgaliai). Aim of the research: The influence of wetland drainage area on the Jura river watershed runoff. Objectives of the research: 1. To determine the influence of precipitation on the flow rate of rivulets belonging to the Jura river watershed. 2. To analyse the changes in the drained areas of the Jura subbasin. 3. To evaluate the change of dynamics in land drainage. 4. To evaluate changes in the Jura basin runoff in drained areas. Methods of the research: The following data (of 1951-2009) were used: 24 hours flow rate, annual amount of precipitation, average day and night temperature, areas of drained land. A graph of correlation between precipitation and flow rate, which shows a direct relation, was drawn. The graphs of flow rate koefficient variation were created. The findings of the research: 1. The average annual river flow rates and annual precipitation rates of the rivers: Akmena (at Paakmenys), Jura (at Taurage) and Šešuvis (at Skirgaliai) are closely related. 2. The highest rate of drainage intensity in 1995, the river Akmena 1.6. The minimum rate is the Jura drainage basin, near Taurangė - 1.2. Šešuvis basin the figure 1.27. 3. By the year 2000, 70 per cent of land were drained in the Akmena river basin, similarly, (72 per cent) in the Jura river basin. Most land (84 per cent) was drained in the Šešuvis river basin. 4. Having analysed the comon... [to full text]

Šlapių žemių sausinimo įtaka nuotėkiui Lietuvoje vertinama nevienareikšmiškai. Darbe analizuojama Mūšos upės ties Ustukiais hidrologinės charakteristikos ir žemių sausinimo šioje baseino dalyje įtaka upės nuotėkiui. Darbui atlikti panaudoti 1960 – 2006 metų paros nuotėkio, metinio kritulių kiekio, vidutinės paros oro temperatūros duomenys ir nusausintų plotų apimtys. Sudarytas kritulių įtakos debitui grafikas, kuris parodo, kad šie rodikliai glaudžiai susiję. Nagrinėjami du laikotarpiai 1960-1981 metai iki patvenkiant Mūšos upę, ir 1983-2006 metai po Dvariukų tvenkinio įrengimo. Naudojant DHRAM programinę įrangą, išskirtos ir analizuotos 33 debito charakteristikos. Naudojant Mano–Kendalio testą nustatyti 33-jų hidrologinių charakteristikų kaitos trendai. Tyrimas parodė, kad žemių sausinimas didelės įtakos Mūšos upės nuotėkio pokyčiams nepadarė. Sausinimo poveikis pasireiškia maksimalių debitų sumažėjimu ir paros debitų pokyčiais. / Wet soil drainage on the runoff Lithuania controversial. The paper analyzes the beating of the river at Ustukiai hydrological characteristics and soil drainage in the basin of the river runoff influence. Used to carry out the 1960 - 2006 years of daily runoff, rainfall, average daily air temperature data and the volume of drained areas. Made in rainfall affect the flow graph, which shows that these indicators are closely related. Study of two periods of 1960-1981 years before damming Mūša river, and the 1983-2006 year Dvariukų pond construction. Using DHRAM software identified and analyzed the 33 characteristics of flow. Using Mann-Kendall test to determine their 33-hydrological characteristics of the change in trend. The study showed that the draining of lands affected by high river runoff beating did not change. The drainage effect of maximal decrease in discharges and daily discharges change.

Darbe nagrinėjama nusausintų pelkių degradavimas, jų hidrologinio rėžimo būklė, jo atstatymo galimybės ir pasiūlymai. Analizuojami ir įvertinami pelkių renovacijos būdai. Pelkių tyrimams buvo panaudota specializuota šiems darbams technika ir įprasta mokslinių tyrimų metodika. Geologiniams tyrimams naudotasi pelkių zondu, hidrologiniams – plonasieniai skydai, aukščių ir vietų nustatymui – nivelyras ir GPS įranga. Atlikus tyrimus ir išanalizavus gautus duomenis, buvo atliktas rezultatų įvertinimas. Didžiausią įtaką aukštapelkių būklei turi sausinimo poveikis. Visų trijų nagrinėjamų pelkių hidrologinis rėžimas yra pažeistas, degraduoja aukštapelkinė ekosistema, nyksta durpių klodai, kyla gaisrai, gresia pelkinės bioįvairovės rūšių išnykimas. Hidrologinio rėžimo atkūrimas būtų geriausia priemonė sustabdyti pelkių degradavimą. Todėl būtina sustabdyti pelkių sausinimą. Grioviuose įrengti užtvankas, kurios sudarytų sąlygas pakelti vandens lygį aukštapelkėse. / The study researches into the degradation of drained bogs, the status of their hydrological regime, possibilities and proposals concerning its restoration. The methods of bog renovation are analysed and evaluated. In the bog research, specialized technical means of this area and the usual scientific research methodology were employed. The following equipment was used: bog probe in geological research, thin-walled screens in hydrological research, levelling instrument and GPS equipment for the determination of altitudes and location. After research and analysis of the data obtained, the evaluation of results was carried out. The effect of draining has the biggest impact on upland bogs. The hydrological regime of all three bogs considered in the study is affected negatively, the upland bog ecosystem is under degradation, peat layers are diminishing, fires emerge, there is a threat of extinction of various species making up the bog biological diversity. The restoration of the hydrological regime would be the best measure to stop bog degradation. Therefore, bog drainage has to be stopped. Dikes should be constructed in trenches in order to form conditions to lift the water level in upland bogs.