• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 2
  • Tagged with
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Sausinimo įtaka Jūros pabaseinio upių nuotėkiui / The Influence of Wetlands Drainage on Jura River Basin Runoff Changes

Kelmelytė, Ieva, Slavickienė, Ieva 30 May 2012 (has links)
Tiriamojo darbo objektas: Jūros pabaseinio upės: Akmena ties Paakmeniu, Jūra ties Taurage ir Šešuvis ties Skirgaliais. Tiriamojo darbo tikslas: Išanalizuoti sausinimo poveikį Jūros pabaseinio nuotėkiui. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. Nustatyti Jūros pabaseinio upių debito priklausomybę nuo atmosferinių kritulių. 2. Išanalizuoti sausinamų plotų kaitą Jūros pabaseinyje. 3. Įvertinti žemių sausinimo dinamikos pokyčius. 4. Įvertinti Jūros pabaseinio nuotėkio pokyčius drenuotuose plotuose. Tiriamojo darbo metodika: Darbui atlikti panaudoti 1951 – 2009 metų paros nuotėkio, metinio kritulių kiekio, vidutinės paros oro temperatūros duomenys ir nusausintų plotų apimtys. Sudarytas kritulių įtakos debitui grafikas, kuris parodo glaudų šių rodiklių ryšį. Nustatyta žemių sausinimo dinamika tiriamose upėse. Sudaryti nuotėkio koeficiantų kitimo grafikai. Tiriamojo darbo rezultatai: 1. Akmenos (ties Paakmeniu), Jūros (ties Taurage) ir Šešuvio (ties Skirgaliais) upių vidutiniai metiniai debitai ir metiniai kritulių kiekių rodikliai yra glaudžiai susiję. 2. Didžiausias nusausinim intensyvumo rodiklis 1995 metais nustatytas Akmenos upės 1,6. Mažiausias nusausinimo rodiklis yra Jūros upės baseine, ties Taurage - 1,2. Šešuvio upės baseine šis rodiklis 1,27. 3. Akmenos upės baseine iki 2000 metų buvo nusausinta 70 procentų žemės plotų. Jūros upės baseine iki 2000 metų nusausinta 72 procentai žemių. Daugiausiai nusausintų žemių yra Šešuvio upės baseine - 84 procentai. 4. Išanalizavus 1951 - 2009... [toliau žr. visą tekstą] / Objects of the research: The Jura river watershed (rivers: Akmena near Paakmenis, Jūra near Taurage, Šešuvis near Skirgaliai). Aim of the research: The influence of wetland drainage area on the Jura river watershed runoff. Objectives of the research: 1. To determine the influence of precipitation on the flow rate of rivulets belonging to the Jura river watershed. 2. To analyse the changes in the drained areas of the Jura subbasin. 3. To evaluate the change of dynamics in land drainage. 4. To evaluate changes in the Jura basin runoff in drained areas. Methods of the research: The following data (of 1951-2009) were used: 24 hours flow rate, annual amount of precipitation, average day and night temperature, areas of drained land. A graph of correlation between precipitation and flow rate, which shows a direct relation, was drawn. The graphs of flow rate koefficient variation were created. The findings of the research: 1. The average annual river flow rates and annual precipitation rates of the rivers: Akmena (at Paakmenys), Jura (at Taurage) and Šešuvis (at Skirgaliai) are closely related. 2. The highest rate of drainage intensity in 1995, the river Akmena 1.6. The minimum rate is the Jura drainage basin, near Taurangė - 1.2. Šešuvis basin the figure 1.27. 3. By the year 2000, 70 per cent of land were drained in the Akmena river basin, similarly, (72 per cent) in the Jura river basin. Most land (84 per cent) was drained in the Šešuvis river basin. 4. Having analysed the comon... [to full text]
2

Žemių sausinimo įtaka Mūšos upės hidrologimiam režimui / Impact of Land Drainage on Musa River Hydrological Regime

Norvydaitė, Laura 16 June 2010 (has links)
Šlapių žemių sausinimo įtaka nuotėkiui Lietuvoje vertinama nevienareikšmiškai. Darbe analizuojama Mūšos upės ties Ustukiais hidrologinės charakteristikos ir žemių sausinimo šioje baseino dalyje įtaka upės nuotėkiui. Darbui atlikti panaudoti 1960 – 2006 metų paros nuotėkio, metinio kritulių kiekio, vidutinės paros oro temperatūros duomenys ir nusausintų plotų apimtys. Sudarytas kritulių įtakos debitui grafikas, kuris parodo, kad šie rodikliai glaudžiai susiję. Nagrinėjami du laikotarpiai 1960-1981 metai iki patvenkiant Mūšos upę, ir 1983-2006 metai po Dvariukų tvenkinio įrengimo. Naudojant DHRAM programinę įrangą, išskirtos ir analizuotos 33 debito charakteristikos. Naudojant Mano–Kendalio testą nustatyti 33-jų hidrologinių charakteristikų kaitos trendai. Tyrimas parodė, kad žemių sausinimas didelės įtakos Mūšos upės nuotėkio pokyčiams nepadarė. Sausinimo poveikis pasireiškia maksimalių debitų sumažėjimu ir paros debitų pokyčiais. / Wet soil drainage on the runoff Lithuania controversial. The paper analyzes the beating of the river at Ustukiai hydrological characteristics and soil drainage in the basin of the river runoff influence. Used to carry out the 1960 - 2006 years of daily runoff, rainfall, average daily air temperature data and the volume of drained areas. Made in rainfall affect the flow graph, which shows that these indicators are closely related. Study of two periods of 1960-1981 years before damming Mūša river, and the 1983-2006 year Dvariukų pond construction. Using DHRAM software identified and analyzed the 33 characteristics of flow. Using Mann-Kendall test to determine their 33-hydrological characteristics of the change in trend. The study showed that the draining of lands affected by high river runoff beating did not change. The drainage effect of maximal decrease in discharges and daily discharges change.

Page generated in 0.0571 seconds