Šlapių žemių sausinimo įtaka nuotėkiui Lietuvoje vertinama nevienareikšmiškai. Darbe analizuojama Mūšos upės ties Ustukiais hidrologinės charakteristikos ir žemių sausinimo šioje baseino dalyje įtaka upės nuotėkiui. Darbui atlikti panaudoti 1960 – 2006 metų paros nuotėkio, metinio kritulių kiekio, vidutinės paros oro temperatūros duomenys ir nusausintų plotų apimtys. Sudarytas kritulių įtakos debitui grafikas, kuris parodo, kad šie rodikliai glaudžiai susiję. Nagrinėjami du laikotarpiai 1960-1981 metai iki patvenkiant Mūšos upę, ir 1983-2006 metai po Dvariukų tvenkinio įrengimo. Naudojant DHRAM programinę įrangą, išskirtos ir analizuotos 33 debito charakteristikos. Naudojant Mano–Kendalio testą nustatyti 33-jų hidrologinių charakteristikų kaitos trendai. Tyrimas parodė, kad žemių sausinimas didelės įtakos Mūšos upės nuotėkio pokyčiams nepadarė. Sausinimo poveikis pasireiškia maksimalių debitų sumažėjimu ir paros debitų pokyčiais. / Wet soil drainage on the runoff Lithuania controversial. The paper analyzes the beating of the river at Ustukiai hydrological characteristics and soil drainage in the basin of the river runoff influence. Used to carry out the 1960 - 2006 years of daily runoff, rainfall, average daily air temperature data and the volume of drained areas. Made in rainfall affect the flow graph, which shows that these indicators are closely related. Study of two periods of 1960-1981 years before damming Mūša river, and the 1983-2006 year Dvariukų pond construction. Using DHRAM software identified and analyzed the 33 characteristics of flow. Using Mann-Kendall test to determine their 33-hydrological characteristics of the change in trend. The study showed that the draining of lands affected by high river runoff beating did not change. The drainage effect of maximal decrease in discharges and daily discharges change.