Darbo tikslas – Ištirti žėlimo intensyvumą juodalksnynuose ir kokybę lemiančius veiksnius. Darbo uždaviniai – Ištirti žėlimo intensyvumą juodalksnynuose nuo motinio medyno amžiaus, nuo augavietės ir buvusio medyno rūšinės sudėties. Nustatyti žėlimo intensyvumą nuo kirtimui naudotos technologijos. Darbo objektas – Kazlų rūdos mokomosios miškų urėdijos Bagotosios girininkijos juodalksnynai. Darbo metodai – Tyrimui buvo atrinkta 18 juodalksnio biržių, nukirstų 1996-2006 metais. Parenkant kirtavietes, buvo atsižvelgta į tai, kad būtų skirtingos kirtimų technologijos, kad būtų įvairesnėse augavietėse, kad būtų įvairesnė rūšinė sudėtis, bet jose vyrautu juodalksnis. Atrinktuose plotuose buvo uždėtos apskaitos aikštelės, kuriuose siekiant nustatyti juodalksnio žėlimo intensyvumą, buvo atlikti tyrimai: aprašyta ploto charakteristika, nustatytas atauginių ir sėklinių juodalksnio savaiminukų, tame skaičiuje gyvybingų skaičius, kitų medžių rūšių savaiminukų skaičius, išmatuotas aukštesnių medelių aukštis ir storis. Apdorojant tyrimų duomenis, kiekvienam plotui nustatyta atauginio ir sėklinio juodalksnio žėlimo kokybė ir intensyvumas. Pagal miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus įvertinta juodalksnio jaunuolynų būklė ir žėlinių kokybė. Darbo rezultatai – Kas met šalyje plynai iškertama šimtai hektarų juodalksnynų. 87% visų nukirstų juodalksnio kirtaviečių paliekamos žėlimui. Biržės sėkmingai želdosi tada, kai medynai kertami žiemą, kertama sėkliniais metais, kirtavietėse paliekami geri iš... [toliau žr. visą tekstą] / Goal of study – to find the reason of natural regeneration of black alders forests. Task of study – To find the intensity of the regeneration of black alders and to indentify how much does it depends on the main sort, age and the area. To find the intensity of the regeneration which depends on cutting technology Object of study – Black alders forests in Kazlu Rudas ferestry enterprice. Methods of study – There was 18 different areas of blac alders forests cutted in 1996-2006. For the researc of the areas there were been looking for the different technologies of the cutting, with a different forests, but most of all of black alders. In that areas were made special places of the counting, there were done these types of analysis: describtion of the area, counting of the natural regeneration of black alders, regeneration of another type of trees, intensity and the quality of the regeneration of black alders. Made a report of the condition and the quality of a young black alders forests. Results of study– There were cutted hundreds of hectares of black alders forests each year. About 87% of all cutted black alders areas were left to generate. The cutted areas are sucsesfully regenerating if they were cutted in winter time, and the year of the seeding. It is very important to leave the goog quality trees which had grown from the seeds. In the areas there were cutted using the footstalk technology the regeneration of black alders forests was good. In the most of all areas there... [to full text]

Tyrimų tikslas - Nustatyti beržynų atsikūrimo galimybes plynose kirtavietėse. Darbo objektas – Šiaulių miškų urėdijos 4 ir 6 metų amžiaus plynos kirtavietės Lc, Ld, Ud, Pcn ir Pdn augavietėse. Metodai – Beržo žėlinių kiekybiniai tyrimai atlikti stačiakampėse apskaitos aikštelėse, kurios atidėtos vadovaujantis miško atkūrimo ir įvesimo nuostatais. Tyrimai atlikti kiekvienoje augavietėje atliekant bent po 3 pakartojimus. Apskaitos aikštelėse nustatytas žėlinių tankis, o išmatavus aukštį, žėliniai suskirstyti į 4 aukštumo grupes: iki 0,5 m aukščio, nuo 0,5 iki 1,0 m aukščio, nuo 1,0 iki 1,5 m aukščio ir virš 1,5 m aukščio. Nustatytas žolinės dangos agresyvumo laipsnis žėlimui ir suskirstytas į 6 grupes. Gretimo medyno įtaka nustatyta atidedant apskaitos aikšteles 15, 35, 55 metrų atstumu nuo vakariniame kirtavietės pakraštyje esančio medyno. Žėliniai vertinti pagal augimo vieta: ruoštoje ar neruoštoje dirvoje. Nustatyta atsikūrimo galimybė skirtingose augavietėse, dirvos paruošimo, konkuruojančios augalijos įtaka žėlinių tankiui ir gyvybingumui. Gyvybingumas nustatytas pagal miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus. Rezultatai – Palankiausios sąlygos natūraliam žėlimui nustatytos Lc ir Pcn augavietėse. Nustatyta vakariniame kirtavietės pakrašyje esančo medyno sudėties įtaka žėlinių tankiui. Didėjant beržo kiekiui minėtų medynų sudėtyje, žėlinių tankis didėja. Optimaliausias atstumas, nuo vakariniame kirtavietės pakraštyje esančio medyno, yra 35 metrai. Išaiškinta teigiama dirvos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of our investigation – To determine abilities of birch regeneration in clear cut areas. The object of investigation - 4 and 6 age clear cut areas in Lc, Ld, Ud, Pcn Pdn forest sites of Šiauliai State Forest Enterprise. Methods – Quantitative research of birch seedlings was carried out in rectangular sample plots according to the methodology of statute of reforestation and afforestation with 3 repetition in each forest site. There were determined: density of seedlings, height (seedlings were classified in 4 groups: up to 0,5 m; from 0,5 m to 1,0 m; from 1,0 m to 1,5 m and more than 1,5 meter in height), shading degree of herbal plants for birch regeneration was classified in 6 groups. Smaple plots were set out in 15, 35 and 55 meters from the edge of western side stand for detemination the influence of it. Besides, it was determine the influence of soil preparation, possibilities of birch regeneration in different forest sites, shading plants influence on vitality and density of birch seedlings. Results – it was determined that the most favorable conditions for birch regeneration was in Lc and Pcn forest sites. The higher content of birch in adjacent stand caused the higher density of birch seedlings in clear cut areas. The most optimum distance for birch regeneration was 35 meters from the adjacent western side stand. Besides, it was determined the positive influence of soil preparation on birch seedlings density (unprepared soil had 25 % less seedlings)... [to full text]

Šiame darbe buvo įvertinta žėlimui paliktų plyno kirtimo biržių jaunuolynų formavimosi priklausomybė nuo motininio medyno rūšinės sudėties. Tyrimo tikslas: Ištirti savaiminio žėlimo intensyvumą ir žėlinių rūšinę sudėtį, priklausomai nuo augavietės ir motininio medyno rūšinės sudėties. Tyrimo uždaviniai: Ištirti savaiminio žėlimo intensyvumą ir jo eigą 5 metų plyno kirtimo biržėse Šiaulių miškų urėdijoje priklausomai nuo augavietės. Ištirti žėlinių rūšinę sudėtį ir jos kitimą, priklausomai nuo motininio medyno rūšinės sudėties. Tyrimo objektas: VĮ „Šiaulių miškų urėdijos“ miškai Iš urėdijos plynų kirtimų registracijos knygų išrinktos 302 2000 -2004 m. plyno kirtimo kirtavietės ir sudarytas jų sąrašas. Detalesni tyrimai atlikti 14 biržių, jose išskirti tyrimo bareliai. Tyrimo metodai: Pagal 1995 m. ir 2006 m. miškotvarkos medžiagą pateikiama buvusio motininio medyno ir augančių jaunuolynų taksacinė charakteristika, bei analizuojama jaunuolyno rūšinės sudėties priklausomybė nuo augavietės tipo ir motininio medyno rūšinės sudėties. Detalesni tyrimai buvo atliekami remiantis lauko tyrimais atsienojant laikinas tyrimo aikšteles. Tyrimo rezultatai: Tyrimo eigoje nustatyta, kad motininio medyno rūšinė sudėtis turi didžiausią įtaką savaiminiam žėlimui ir atsikūrusio miško rūšinei sudėčiai. Beržynai formuojasi, kai motininio medyno rūšinėje sudėtyje, buvo 1 dalis beržo ir greta auga derantys beržynai. Juodalksnio jaunuolynas susiformuoja, kai motininio medyno sudėtyje 5 ir daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of present study was to evaluate relationship of young self-generating stand from previous generation stand after clear cut. The object of this study is situated in Šiauliai forest enterprise forest stands. Also there were clear-cutting registration papers and forest inventory of year 1995-2006 analyzed in this study. It was found that bigger area is after clear-cutting for self generating and species composition of previous generation stand has the main influence to self generating and species composition of new self generating stand.

Magistro darbe tiriamas miško žėlimas neapaugusioje mišku žemėje, vertinami įvairūs veiksniai įtakojantys savaiminį miško formavimąsi. Darbo objektas: 8 želvietės neapaugusioje mišku nedirbamoje žemėje. Darbo tikslas: įvertinti miško žėlimą ir jį įtakojančius veiksnius buvusioje žemės ūkio paskirties neapaugusioje mišku žemėje. Tyrimo metodai: aštuoniose žėlimo plotuose buvo išskirtos laikinos stačiakampės apskaitos aikštelės 10 m2 (2 x 5 m). Jose buvo nustatoma savaiminukų rūšis, skaičius, amžius, aukštis bei pažeidimai. Gautų duomenų apdorojimui, t.y. grafiniam duomenų pavaizdavimui, buvo naudojama Microsoft Excel programa. Darbo rezultatai: apibendrinus gautus duomenis nustatyta, kad visose tirtose želvietėse, rastas savaiminukų kiekis pakankamas naujam miškui formuotis. Nustatyta, kad dviejuose sklypuose tikslinės rūšys neatitiko norminių dydžių. Geriausios sąlygos miškui atsikurti P vyraujančių vėjų kryptis bei iki 60 m atstumas nuo miško pakraščio. / This master work analyzing forestry natural regeneration in abandoned agricultural land, evaluation various subjects that influence to natural regeneration. Object of the work: 8 natural regeneration areas to abandoned agricultural land. Aim of the work: investigate natural forest regeneration process on abandoned agricultural land in district of Švenčionys. Methods: the research was accomplished in eight natural regeneration areas in forest stewardship of Švenčionėliai. There were chosen 63 research bars depending of forest area (every at 10 m2) at research time in this places. Results: the results of this investigation showed that birch and pine seeds are enough for itself forest sprouting in all research bars. The seeds were found from twenty to one hundred forty eight meters from the forest edge. The best conditions to forest`s sprouts grow is south directions and by 60 meters edge of a wood.

Magistro darbe buvo įvertintas pušies pomiškio formavimasis VĮ Druskininkų miškų urėdijos Merkinės girininkijos pušynuose atvejinių (dviejų atvejų) kirtimų metu. Darbo objektas - Druskininkų miškų urėdijos Merkinės girininkijos atvejinių kirtimų kirtavietės. Darbo tikslas - įvertinti pušies pomiškio savaiminį atžėlimą atvejinių kirtimų kirtavietėse. Darbo metodai. Paprastosios pušies žėliniams įvertinti buvo iš medynų inventorizacinės medžiagos pasirinktos 22 atvejinių kirtimų kirtavietės. Šiose 1 - 5 metų (po iškirtimo) kirtavietėse buvo vertinamas pušies pomiškio žėlimas pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose pateiktą miško žėlinių vertinimo metodiką. Tyrimai vykdyti 2009 metų rudenį. Bareliuose buvo skaičiuojamos tikslinės ir netikslinės medžių rūšys, vertinta trako (krūmų) ir žolinės augalijos įtaka savaiminiam žėlimui. Darbo rezultatai: Tyrimo eigoje nustatyta, kad visose stebėtose kirtavietėse rastas palyginti nedidelis pušies savaiminukų kiekis. Vertinant pušų savaiminį žėlimą kirtavietėse ir apskaičiavus pagal rastus savaiminukus bareliuose, buvo nustatyta žėlimo kokybė. Iš 22 kirtaviečių (1 – 5 metų savaiminukai) tik 9,0 proc. įvertinta patenkinamai, 36 proc. blogai ir 55 proc. laikomi žuvusiais (tačiau 92 proc. žuvusių žėlinių augo 1 – 2 metų kirtavietėse, kuriose dar vyksta žėlimas, todėl daryti išvadas dėl jų kokybės dar anksti). Po kirtimo praėjus 3 – 5 metams žėlinių kokybė dažniausiai būna arba patenkinama arba bloga. Pagrindinės prasto žėlimo... [toliau žr. visą tekstą] / The development of pine undergrowth in PO Druskininkai Forest Enterprise Merkinė pine forestry after shelter wood cuttings was evaluated in the master`s thesis. The object of the study – the clear cuttings in Druskininkai Forest Enterprise Merkinė pine forestry after shelter wood cuttings . The aim of the study – to evaluate self – regeneration of pine undergrowth in shelter wood cuttings. The methods: There were selected 22 shelter wood cuttings from stands inventory materials to evaluate greens of Shortleaf Pine. The sprouting of pine undergrow was assessed by the forest greens rating technique presented by Reforestation and Afforestation Regulations in these 1 -5 years (after cutting) clear cuttings. The research was carried out in 2009 autumn. Target and non-target species of trees were calculated in barrels, the influence of bushes and herbs for self – generation was assessed. The results: It was noticed a relatively small amount of self – growing trees in all observed wood cuttings. Growing quality was determined by assessing pines` self – growing in wood cuttings and found self – growing trees in bartels. From 22 wood cuttings (1-5 year – old self – growing trees) only 9,0% were satisfying, 36% - poor and 55% were considered dead (though, 92 % dead greens grew in 1-2 years wood cuttings, where growing is still going on, thus, to draw conclusions on the quality is too early). Greens` quality is usually satisfying or poor 3 – 5 years later after crossing. The main... [to full text]

Magistro darbe tiriamas savaiminis miško žėlimas apleistoje žemės ūkio paskirties žemėje, vertinami veiksniai įtakojantys naujo miško formavimąsi. Darbo objektas: šeši nedirbamos žemės ūkio paskirties sklypai Kaišiadorių rajone, Žaslių seniūnijoje. Darbo tikslas: ištirti ir įvertinti miško žėlimą apleistoje ir nedirbamoje buvusioje žemės ūkio paskirties žemėje. Tyrimo metodai: tiriamuose šešiuose sklypuose buvo išskirtos laikinos stačiakampės apskaitos aikštelės, kurių plotas 10 m2 (2 x 5 m). Jose buvo matuojamas savaiminukų aukštis, nustatoma rūšis, amžius, gyvybingumas ir pažeidimai. Duomenų apdorojimui, t.y. grafiniam duomenų vaizdavimui ir skaičiavimams, buvo naudojama Microsoft Excel programa. Darbo rezultatai: naujas miškas vidutiniškai susiformavo iki 150 metrų atstumu nuo pamiškių. Geriausiai žėlė pušis, beržas ir eglė. Žėlinių susiformavimui svarbią įtaką turi pamiškės medynų sudėtis, vyraujanti vėjų kryptis, atstumas ir augavietė. Geriausias žėlimas (4500 vnt./ha) vyksta derlingose (Nc) augavietėse, pietinėje bei rytinėje pusėje nuo miško sienos. Gausiausias savaiminukų kiekis randamas 60 – 90 metrų atstumu nuo pamiškės medynų. Rūšinė pamiškės medynų sudėtis įtakoja žėlinių sudėtį. Gauti rezultatai rodo, jog šešiose tirtose želvietėse 50 % atvejų susiformavo geros kokybės žėliniai, 33,3 % - patenkinami ir 13,7 % - blogi. / In the Master‘s Thesis, spontaneous forest growth in deserted agricultural land is investigated, and the factors which influence the formation of a new forest are assessed. Object of the Thesis: six plots of uncultivated agricultural land in Kaisiadorys district, Zasliai neighborhood. The Aim of the Thesis: to investigate and assess forest growth in the deserted and uncultivated former agricultural land. Methods of Research: in six land plots under investigation, temporary rectangular accounting lots, the area of which is 10 m2 (2 x 5 m), has been excluded. In the accounting plots, the height of self-growing trees have been measured, their species, age, viability and damages have been determined. The data has been processed (i. e. graphical data represented and calculations performed) by using the Microsoft Excel application. Results of the Thesis: the new forest has formed approximately up to 150 meters from the outer wood. Pine, birch and fir are the species which have demonstrated the best growth. The formation of naturally regenerated seedlings is highly affected by the composition of the outer wood stands, the prevalent wind direction, the distance and the habitat. The best growth (4500 units/ha) has been observed in fertile (Nc) habitats, on the southern and eastern side of the forest edge. The most numerous amount of self-growing trees has been found at a distance of 60 – 90 meters from the outer wood stands. The species composition of the outer wood stands affects... [to full text]

Tyrimų rezultate buvo nustatyti trako ir gyvosios dirvožemio dangos pokyčiai pušynuose po atvejinių kirtimų I atvejo Na, Nb, Nc, Lb augavietėse bei įvertinti pomiškio gausumo pokyčiai. Įvertinta gyvosios dirvožemio dangos įtaka paprastosios pušies savaiminukų gausumui po I kirtimų atvejo tirtose augavietėse. Įvertintos kirtaviečių ekologinės sąlygos pagal Elenbergo fitoindikacinės skalės indikatorines vertes skirtingose augavietėse. Nustatyta smiltyninio ir miškinio lendrūnų fitometrinių parametrų ir elementinės sudėties pokyčiai po atvejinių kirtimų I atvejo. Atliktais tyrimais nustatyti dirvožemio cheminių savybių pokyčiai. Palyginta plynųjų ir atvejinių kirtimų įtaka dirvožemio temperatūros ir drėgnio, mineralinio azoto, ir kvėpavimo intensyvumo pokyčiams. / Results of the research allowed determining the changes of undergrowth and ground vegetation in pine forest after the first step of shelterwood cuttings in Na, Nb, Nc and Lb sites and to evaluate the alterations of saplings abundance. The influence of ground vegetation on the abundance of Scotch Pine sapling after the first step of shelterwood cuttings in investigated sites was assessed. Ecological conditions of cutting sites in different soil sites were estimated according to Ellenberg’s indicator values for phytoindication. The alterations of morphometric indices and chemical composition of wood small-reed and rough small-reed after the first step of shelterwood cuttings were assessed. The changes of soil chemical characteristics were determined after investigation. The influence of clear cuttings and shelterwood cuttings on the alterations of soil moisture, temperature, mineral nitrogen and respiration intensity was compared.

Magistro darbe tiriama pušies žėlimo ypatumai pušynuose po neplynųjų kirtimų kirtavietėse nederlingose augavietėse Pašvenčio girininkijoje. Darbo objektas – šešios neplynųjų kirtimų kirtavietės nederlingoje augavietėje Pašvenčio girininkijoje. Darbo tikslas – įvertinti Pašvenčio girininkijos pušies žėlimo kokybę ir jį sąlygojančius veiksnius neplynųjų kirtimų pušynų kirtavietėse Nb augavietėje. Darbo metodai – tyrimai vykdyti 3–8 metų Pašvenčio girininkijos neplynųjų kirtimų kirtavietėse, kuriose buvo tolygiai išdėstytos apskaitos aikštelės sąlyginai vienodais atstumais sklypų įstrižainių kryptimis, siekiant atlikti žėlinių apskaitą ir įvertinti jų kokybę. Matavimai atlikti kirtaviečių sklypuose pasirenkant po 20 m2 arba 10 m2 apskaitos aikšteles. Kiekvienoje apskaitos aikštelėje atlikti šie vertinimai: savaiminukų rūšis ir gausa, savaiminukų gyvybingumas, žolinės dangos agresyvumo laipsnis, ligos. Gautų duomenų apdorojimui, t. y. grafiniam duomenų atvaizdavimui, buvo naudojama Microsoft Excel programa. Darbo rezultatai – apibendrinus gautus duomenis nustatyta, kad Pašvenčio girininkijoje atlikus neplynuosius kirtimus, pušynuose žėlimas vyksta gerai visose tirtose kirtavietėse. Nagrinėtose 6 kirtavietėse vidutinis žėlinių tankis N vid. = 7998 vnt./ha. Pagal rūšinę sudėtį, visose kirtavietėse dominuoja pušies savaiminukai, sudarydama 60– 90% visų medelių ir po kelis procentus – eglės ir beržai. Kirtavietės amžius turi svarbią įtaką pomiškio susiformavimui. Didžiausias pušies... [toliau žr. visą tekstą] / The Master’s thesis analyses peculiarities of pine forests sprouting after non smooth traverse in infertile growth place of Pasventys forestry district. Object of the thesis – The object of the work: six non smooth traverses in infertile growth place in Pasventys forestry district. Aim of the thesis – The aim of the work: is to assess the quality of Pasventys forestry district sprouting and factors causing accidental traverse in pine forests, in infertile growth place. Methods of the research – researches were performed in the non smooth deforestation zones, dating the period of 3–8 years, in Pasventys forestry district. Each non smooth cutting area was divided into equal distances in diagonal directions while trying to do accounting as well as to evaluate their quality. The measurements were performed in 20 to 10 meters accounting fields. The following assessments were performed in each of the recording sites: spontaneous type and their abundance, vitality of spontaneous type, the level of aggression while speaking about grass cover. Microsoft Excel was used for the received data processing, e. i. for graphic representation of data. Results of the thesis – The results of the research: summary of the research found that the spontaneous of pine forestry in Pasventys forestry district performs well in all observed cutting places. The estimated average density of all six cutting places is 7998 units per ha. The self-contained pine is a dominated type consisting 60-90% of all... [to full text]

The aim of this study is to investigate the possibilities of pine natural regeneration in different nature regions in the clear-cuts with main site types. The tasks of this work are: 1. to estimate a potential possibilities of pinewood natural regeneration; 2. to find out the ecological factors, that have a great influence on pine sprouts on the Na (dry not fertile), Nb (dry less than average fertile) and Lb (with excess water and less than average fertile) site types and to set their critical borders; 3. to find out the main economical factors, that promotes pine regeneration (site preparation, seed trees, shelter wood); 4. to prepare the recommendations to promote the pinewood natural regeneration. Recency and originality. This is the first investigations were made in complexly including the most common sites in Lithuania for pinewood (Na, Nb and Lb site types) in the three native regions covering largest part of Lithuania. This enables to make prognoses of pinewood regeneration in those regions on the mentioned site index. For the first time there were defined the sufficiency of the shelter-seed trees for regeneration and their distribution in a clear and step wise cutted areas to ensure the natural regeneration of pine. There were found that 2-3 point yield of pine seeds (under Capper) and on the time and in right way implemented encouragements, ensure natural pine regeneration after clear or step wise cuttings. Following the results, it was suggested to advance the... [to full text]

Magistro darbe tiriame ąžuolo žėlimą ir jį lemiančius veiksnius. Darbo objektas – Kėdainių miškų urėdijos, Pašušvio girininkijos ąžuolo žėlimo intensyvumas ir jį lemiantys veiksniai mišriuose ąžuolo - minkštųjų lapuočių medynuose. Darbo tikslas – Ištirti ąžuolo žėlimo intensyvumą ir jį lemiančius veiksnius mišriuose ąžuolo - minkštųjų lapuočių medynuose. Darbo metodai: Tyrimai susidėjo iš dviejų etapų: girininkijos taksoraščių analizės ir tyrimo natūroje. Girininkijos taksoraščių analizė: iš girininkijos taksoraščių buvo išrinkti visi brandūs medynai pasiekę žemutinę IV grupės miškams nustatytą kirtimo amžių ir turintys pomiškio sudėtyje bent 1 ąžuolo dalį. Po to surinkta informacija apie savaiminį ąžuolo žėlimą priklausomai nuo ąžuolo kiekio medyno sudėtyje, medyno amžiaus, skalsumo, atskirai nurodant bendrą pomiškio kiekį ir atskirai ąžuoliukų kiekį juose. Medyno amžius buvo grupuojamas: 40-60; 60-80; 80-100; 100-120; 120 ir > metų Medyno sudėtis buvo grupuojama: 1-2; 3-4; 5-6; 7-8; 8-10 ąžuolų Pomiškio kieks buvo grupuojamas: 0-0,9; 1,0-1,9; 2,0-2,9; 3,0-3,9; 4,0-4,9; 5,0 ir > tukst. / ha. Girininkijos miškotvarkos medžiagos analizės metu iš viso buvo išrinkti 1956 taksaciniai sklypai. Buvo rasti 28 taksaciniai sklypai kurių pomiškio sudėtyje yra savaiminio ąžuolo. Kameralinių darbų metu buvo nustatinėjami ryšiai tarp medynų sudėties, skalsumo ir augavietės sąlygų, ąžuoliukų pomiškio kiekio. Tyrimai natūroje: atlikdami tyrimus natūroje tyrėme ąžuoliukų skaičiaus... [toliau žr. visą tekstą] / Master paper researches the sprout of oak and the factors determining it. Object of the paper - an intensity of sprout of Pasusvis forestry oak at Kedainiai forests enterprise and the factors determining it at mixed arboretums of oaks- soft leafy trees. Goal of the paper - to survey an intensity of sprout of the oak and the factors determining it at mixed arboretums of oaks- soft leafy trees. Methods of work: The researches consist of two stages: the analysis of forestry valuation register and the research in reality. Analysis of forestry valuation register: all mature arboretums that have reached bottom age set for deforesting of 4th group forest and having at least 1 part of oak at their compositions were selected from the forestry valuation register. Then the information regarding self-sprout of the oak depending on quantity of oaks at the composition of arboretum, age of arboretum, abundance were collected by separately indicating general quantity of undergrowth and the number of oaks in it. The age of arboretum was grouped: 40-60; 60-80; 80-100; 100-120; 120 and > years The composition of arboretum was grouped: 1-2; 3-4; 5-6; 7-8; 8-10 oaks The quantity of undergrowth was grouped: 0-0,9; 1,0-1,9; 2,0-2,9; 3,0-3,9; 4,0-4,9; 5,0 and > thousand. / ha. During an analysis of forestry forest management material, 1956 forest valuation lots were selected. There were 28 forest valuation lots found, whose undergrowth composition contained spontaneous oak. During soil research... [to full text]