• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 2
  • Tagged with
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Savaiminio žėlimo intensyvumas plynų kirtimų biržėse Šiaulių urėdijoje / The intensity of regeneration in the clear-cut areas Šiauliai forest enterprise

Vaitekūnas, Simonas 14 January 2009 (has links)
Šiame darbe buvo įvertinta žėlimui paliktų plyno kirtimo biržių jaunuolynų formavimosi priklausomybė nuo motininio medyno rūšinės sudėties. Tyrimo tikslas: Ištirti savaiminio žėlimo intensyvumą ir žėlinių rūšinę sudėtį, priklausomai nuo augavietės ir motininio medyno rūšinės sudėties. Tyrimo uždaviniai: Ištirti savaiminio žėlimo intensyvumą ir jo eigą 5 metų plyno kirtimo biržėse Šiaulių miškų urėdijoje priklausomai nuo augavietės. Ištirti žėlinių rūšinę sudėtį ir jos kitimą, priklausomai nuo motininio medyno rūšinės sudėties. Tyrimo objektas: VĮ „Šiaulių miškų urėdijos“ miškai Iš urėdijos plynų kirtimų registracijos knygų išrinktos 302 2000 -2004 m. plyno kirtimo kirtavietės ir sudarytas jų sąrašas. Detalesni tyrimai atlikti 14 biržių, jose išskirti tyrimo bareliai. Tyrimo metodai: Pagal 1995 m. ir 2006 m. miškotvarkos medžiagą pateikiama buvusio motininio medyno ir augančių jaunuolynų taksacinė charakteristika, bei analizuojama jaunuolyno rūšinės sudėties priklausomybė nuo augavietės tipo ir motininio medyno rūšinės sudėties. Detalesni tyrimai buvo atliekami remiantis lauko tyrimais atsienojant laikinas tyrimo aikšteles. Tyrimo rezultatai: Tyrimo eigoje nustatyta, kad motininio medyno rūšinė sudėtis turi didžiausią įtaką savaiminiam žėlimui ir atsikūrusio miško rūšinei sudėčiai. Beržynai formuojasi, kai motininio medyno rūšinėje sudėtyje, buvo 1 dalis beržo ir greta auga derantys beržynai. Juodalksnio jaunuolynas susiformuoja, kai motininio medyno sudėtyje 5 ir daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of present study was to evaluate relationship of young self-generating stand from previous generation stand after clear cut. The object of this study is situated in Šiauliai forest enterprise forest stands. Also there were clear-cutting registration papers and forest inventory of year 1995-2006 analyzed in this study. It was found that bigger area is after clear-cutting for self generating and species composition of previous generation stand has the main influence to self generating and species composition of new self generating stand.
2

Pušies pomiškio formavimasis Merkinės girininkijos pušynuose atvejinių kirtimų metu / Development of pine undergrowth in Merkinė pine forestry after shelter wood cuttings

Aleškevičius, Irmantas 21 June 2010 (has links)
Magistro darbe buvo įvertintas pušies pomiškio formavimasis VĮ Druskininkų miškų urėdijos Merkinės girininkijos pušynuose atvejinių (dviejų atvejų) kirtimų metu. Darbo objektas - Druskininkų miškų urėdijos Merkinės girininkijos atvejinių kirtimų kirtavietės. Darbo tikslas - įvertinti pušies pomiškio savaiminį atžėlimą atvejinių kirtimų kirtavietėse. Darbo metodai. Paprastosios pušies žėliniams įvertinti buvo iš medynų inventorizacinės medžiagos pasirinktos 22 atvejinių kirtimų kirtavietės. Šiose 1 - 5 metų (po iškirtimo) kirtavietėse buvo vertinamas pušies pomiškio žėlimas pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose pateiktą miško žėlinių vertinimo metodiką. Tyrimai vykdyti 2009 metų rudenį. Bareliuose buvo skaičiuojamos tikslinės ir netikslinės medžių rūšys, vertinta trako (krūmų) ir žolinės augalijos įtaka savaiminiam žėlimui. Darbo rezultatai: Tyrimo eigoje nustatyta, kad visose stebėtose kirtavietėse rastas palyginti nedidelis pušies savaiminukų kiekis. Vertinant pušų savaiminį žėlimą kirtavietėse ir apskaičiavus pagal rastus savaiminukus bareliuose, buvo nustatyta žėlimo kokybė. Iš 22 kirtaviečių (1 – 5 metų savaiminukai) tik 9,0 proc. įvertinta patenkinamai, 36 proc. blogai ir 55 proc. laikomi žuvusiais (tačiau 92 proc. žuvusių žėlinių augo 1 – 2 metų kirtavietėse, kuriose dar vyksta žėlimas, todėl daryti išvadas dėl jų kokybės dar anksti). Po kirtimo praėjus 3 – 5 metams žėlinių kokybė dažniausiai būna arba patenkinama arba bloga. Pagrindinės prasto žėlimo... [toliau žr. visą tekstą] / The development of pine undergrowth in PO Druskininkai Forest Enterprise Merkinė pine forestry after shelter wood cuttings was evaluated in the master`s thesis. The object of the study – the clear cuttings in Druskininkai Forest Enterprise Merkinė pine forestry after shelter wood cuttings . The aim of the study – to evaluate self – regeneration of pine undergrowth in shelter wood cuttings. The methods: There were selected 22 shelter wood cuttings from stands inventory materials to evaluate greens of Shortleaf Pine. The sprouting of pine undergrow was assessed by the forest greens rating technique presented by Reforestation and Afforestation Regulations in these 1 -5 years (after cutting) clear cuttings. The research was carried out in 2009 autumn. Target and non-target species of trees were calculated in barrels, the influence of bushes and herbs for self – generation was assessed. The results: It was noticed a relatively small amount of self – growing trees in all observed wood cuttings. Growing quality was determined by assessing pines` self – growing in wood cuttings and found self – growing trees in bartels. From 22 wood cuttings (1-5 year – old self – growing trees) only 9,0% were satisfying, 36% - poor and 55% were considered dead (though, 92 % dead greens grew in 1-2 years wood cuttings, where growing is still going on, thus, to draw conclusions on the quality is too early). Greens` quality is usually satisfying or poor 3 – 5 years later after crossing. The main... [to full text]

Page generated in 0.0607 seconds