Grassland is an important component of agrarian landscape, performing wide range of ecological, economic and social functions. Long-term changes of the conditions of habitats, determined by human economic activities, influence the state of grassland plants. Rural Development Programme for Lithuania 2007–2013 sets measure to preserve biological diversity of grassland. The purpose of it is to reduce negative anthropogenic effect on grassland plant communities using the EU funds. Having researched the differences of grassland plant diversity and economic value, influenced by different intensity economic activities, the main objective of this paper is to evaluate the efficiency of EU regulated, agri-environmental measures based, grassland management methods in small farming sector of Lithuania. The research, involving the assessment of the number of plant species, diversity of plant families, distribution of relative plant abundance, and dominance of plant species in plant communities in grassland managed traditionally and according to the requirements of agri-environmental farming, showed that both types of grassland had similar plant communities. Such conclusion was drawn from the analysis of Jaccard and Sörensen similarity coefficients. The difference of plant adaptation to soil dampness, acidity, and nutrition was not statistically significant in grasslands of both types. Most of the plants in grassland researched were mesophytes; soil acidity was not a determining factor to... [to full text] / Pievos yra svarbus agrarinio kraštovaizdžio komponentas, atliekantis įvairias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas. Ilgalaikiai augaviečių sąlygų pokyčiai, kuriuos lemia žmogaus ūkinė veikla, įtakoja pievų augalų būklę. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje numatyta priemonė pievų biologinės įvairovės išsaugojimui, kurios tikslas panaudojant ES lėšas mažinti neigiamą antropogeninį poveikį pievų augalų bendrijoms. Ištyrus pievų augalijos įvairovės ir ūkinės vertės skirtumus, sąlygotus skirtingos ūkinės veiklos intensyvumo, šio darbo tikslas įvertinti reglamentuotų, ES agrarinės aplinkosaugos priemonėmis paremtų, pievų tvarkymo metodų efektyvumą smulkiuose Lietuvos ūkiuose. Atliktas tyrimas parodė, kad įvertinus augalų rūšių skaičių, augalų šeimų įvairovę, augalų rūšių santykinio gausumo pasiskirstymą, dominuojančias augalų rūšis tradiciniais ir agrarinės aplinkosaugos reikalavimus atitinkančiais ūkininkavimo metodais tvarkomose pievose, nustatyta, kad jose augo panašios augalų bendrijos. Tai parodė ir Žakaro bei Sörensen bendrumo koeficientų reikšmės. Abiejų tipų pievose rastų augalų rūšių prisitaikymo prie dirvožemio drėgmės, rūgštingumo, turtingumo maisto medžiagomis rodiklių reikšmės statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Pievų augalų bendrijose vyravo mezofitai, daugumai augalų rūšių dirvožemio rūgštingumas buvo neįtakojantis veiksnys, pievoms būdingi mezooligotrofiniai ir mezotrofiniai žolynai. Tyrimas parodė, kad biologinės įvairovės apsaugai palankus... [toliau žr. visą tekstą]

Pievos yra svarbus agrarinio kraštovaizdžio komponentas, atliekantis įvairias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas. Ilgalaikiai augaviečių sąlygų pokyčiai, kuriuos lemia žmogaus ūkinė veikla, įtakoja pievų augalų būklę. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje numatyta priemonė pievų biologinės įvairovės išsaugojimui, kurios tikslas panaudojant ES lėšas mažinti neigiamą antropogeninį poveikį pievų augalų bendrijoms. Ištyrus pievų augalijos įvairovės ir ūkinės vertės skirtumus, sąlygotus skirtingos ūkinės veiklos intensyvumo, šio darbo tikslas įvertinti reglamentuotų, ES agrarinės aplinkosaugos priemonėmis paremtų, pievų tvarkymo metodų efektyvumą smulkiuose Lietuvos ūkiuose. Atliktas tyrimas parodė, kad įvertinus augalų rūšių skaičių, augalų šeimų įvairovę, augalų rūšių santykinio gausumo pasiskirstymą, dominuojančias augalų rūšis tradiciniais ir agrarinės aplinkosaugos reikalavimus atitinkančiais ūkininkavimo metodais tvarkomose pievose, nustatyta, kad jose augo panašios augalų bendrijos. Tai parodė ir Žakaro bei Sörensen bendrumo koeficientų reikšmės. Abiejų tipų pievose rastų augalų rūšių prisitaikymo prie dirvožemio drėgmės, rūgštingumo, turtingumo maisto medžiagomis rodiklių reikšmės statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Pievų augalų bendrijose vyravo mezofitai, daugumai augalų rūšių dirvožemio rūgštingumas buvo neįtakojantis veiksnys, pievoms būdingi mezooligotrofiniai ir mezotrofiniai žolynai. Tyrimas parodė, kad biologinės įvairovės apsaugai palankus... [toliau žr. visą tekstą] / Grassland is an important component of agrarian landscape, performing wide range of ecological, economic and social functions. Long-term changes of the conditions of habitats, determined by human economic activities, influence the state of grassland plants. Rural Development Programme for Lithuania 2007–2013 sets measure to preserve biological diversity of grassland. The purpose of it is to reduce negative anthropogenic effect on grassland plant communities using the EU funds. Having researched the differences of grassland plant diversity and economic value, influenced by different intensity economic activities, the main objective of this paper is to evaluate the efficiency of EU regulated, agri-environmental measures based, grassland management methods in small farming sector of Lithuania. The research, involving the assessment of the number of plant species, diversity of plant families, distribution of relative plant abundance, and dominance of plant species in plant communities in grassland managed traditionally and according to the requirements of agri-environmental farming, showed that both types of grassland had similar plant communities. Such conclusion was drawn from the analysis of Jaccard and Sörensen similarity coefficients. The difference of plant adaptation to soil dampness, acidity, and nutrition was not statistically significant in grasslands of both types. Most of the plants in grassland researched were mesophytes; soil acidity was not a determining factor to... [to full text]

Tyrimo objektas – agrarinė aplinkosauga rezultatyvumo požiūriu. Tyrimo tikslas – įvertinti priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų įgyvendinimo rezultatyvumą. Tyrimo uždaviniai: 1) identifikuoti agrarinės aplinkosaugos būtinumo priežastis ir vietą ES Bendrojoje žemės ūkio politikoje; 2) išnagrinėti ir susisteminti mokslinius tyrimus apie agrarinės aplinkosaugos priemonių rezultatyvumo vertinimą; 3) išnagrinėti priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ įgyvendinimo mastą ir dinamiką Lietuvoje; 4) įvertinti agrarinės aplinkosaugos rezultatyvumą Lietuvoje. Tyrimo metodai: Teorinėje darbo dalyje naudojama Lietuvos bei užsienio autorių mokslinės literatūros lyginamoji, sisteminė ir loginė analizė bei sintezė, apibendrinimas, grafinis vaizdavimas. Analitinėje dalyje, vertinant agrarinės aplinkosaugos įgyvendinimo mastą, dinamiką bei rezultatyvumą Lietuvoje, naudoti statistinės informacijos rinkimo, sisteminimo ir apdorojimo (duomenų analizė, grupavimas, grafinis vaizdavimas bei apibendrinimas) metodai. Tyrimo rezultatai: • Pirmojoje darbo dalyje išnagrinėta agrarinės aplinkosaugos samprata, būtinumas, agrarinės aplinkosaugos politikos raida ir jos rezultatyvumo vertinimo tyrimai. • Antrojoje darbo dalyje išnagrinėti priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų įgyvendinimo mastas ir dinamika Lietuvoje. • Trečiojoje darbo dalyje, remiantis ES paramos programų rezultatyvumo ir poveikio vertinimo modeliu, įvertintas priemonės „Agrarinės aplinkosaugos... [toliau žr. visą tekstą] / Research Object – Agri-environment in point of effectiveness. Research Aim – Assessment of the effectiveness of “Agri-environment Payments” programmes. Objectives of the Research: 1. to identify key reasons of necessity of agri-environment and its position within the General Agricultural Policy of the EU; 2. to define theoretical aspects of the implementation of agri-environment measures; 3. to analyze scope of implementation of “Agri-environment Payments” and its trends in Lithuania; 4. to define the effectiveness of “Agri-environment Payments”. Research Methods: analysis of scientific literature and documents, qualitative assessment, method of logical analysis and modelling, synthesis, comparison, induction, deduction, graphic representation. Results of the Research: • The first part of the Thesis provides analysis of agri-environment concept, application of policies and appraisal of effectiveness. • The second part of the Thesis provides analysis of the scope of implementation of “Agri-environment Payments”, programmes in Lithuania. • The third part of the Thesis provides assessment of the effectiveness of programmes (“Organic Farming Scheme”, “Environmentally friendly fruits and vegetables' cultivation system”, “Programme for improving the status of water bodies at risk”, “Landscape Stewardship Scheme”, „Preservation of Lithuanian endangered species of animals and poultry“) in terms of the model established for the assessment of the EU support programme effectiveness... [to full text]