Su kylančiomis grėsmėmis apsirūpinant energijos ištekliais susiduria beveik visos be išimties Europos Sąjungos šalys. Atsižvelgus į tai, Europos Sąjunga įgyvendina energetikos politiką, kurios pagalba siekiama spręsti energetinio saugumo problemas, tačiau pastaroji neretai susiduria su sunkumais ir pasiekti rezultatai neretai būna silpni palyginti su dinamiška aplinka. Įvertinant tai, kad energijos suvartojimas ateityje didės augant gamybos mastams, nepaisant sparčios energetikos sektoriuje naudojamų modernių technologijų plėtros politiniame pasaulio žemėlapyje išvysime daugiau valstybių, priklausomų nuo energijos importo ir turinčių neigiamus energijos balansus. Tad energijos išteklių tiekimo saugumo užtikrinimo klausimo svoris tarptautinių santykių darbotvarkėje savo aktualumą išlaikys ir ateityje bei bus itin aktualus Europos Sąjungai, siekiančiai stiprinti savo konkurencingumą. Tai atspindi darbe nagrinėjamą problemą. Šiuo darbu – Energijos išteklių tiekimo saugumo pokyčių vertinimas: Europos Sąjungos atvejis – siekiama iš dalies užpildyti esančią energetikos politikos taikymo analitinę spragą. Magistro darbui keliamas tikslas yra įvertinti energijos išteklių tiekimo saugumo kaitą Europos Sąjungoje ir pasiūlyti jo didinimo kryptis. Magistro darbo tikslui pasiekti yra keliami šia uždaviniai: 1. Apibrėžti energijos išteklių tiekimo saugumo reikšmę teoriniame kontekste; 2. Suformuluoti energijos išteklių tiekimo saugumo vertinimo modelį; 3. Remiantis suformuluotu modeliu... [toliau žr. visą tekstą] / Almost all, without any exceptions, European Union countries face the threats in obtaining supplies of energy resources. In the light of it, the European Union implements an energy policy that helps in pursuing to solve energy security problems, but the latter is often facing challenges and achieved results are often weak compared to the dynamic environment. Considering the fact that consumption of energy will grow in the future, while volumes of production will grow, despite the rapid development of the modern technologies used in energy sector, in the political map of the world wee will see more countries dependent on energy imports and having negative energy balances. Thus, in the future the weight of energy supply security ensuring issue in agenda of international relations will maintain its relevance and will be of particular interest to the European Union, seeking to strengthen its competitiveness. This reflects the problem of this work. This work – Estimation of the changes in security of energy resources supply: the case of European Union – aims to fill an analytical gap existing in the energy policy. The objective of this Master's work is to assess the security of energy supply in the European Union and to propose direction of its increase. In order to achieve the Master's work objective there are set the following tasks: 1. To define meaning of the energy supply security in the theoretical context; 2. To formulate a model for the energy supply security assessment; 3... [to full text]

Bendrą šalies miškų sanitarinę būklę ženkliai veikia paprastosios pušies ir paprastosios eglės formuojamų grynų arba mišrių medynų sveikatingumas, kadangi šios dvi spygliuočių rūšys užima daugiau nei pusę (56,1 %) šalies medynų ploto. Nors per paskutinį dešimtmetį pušynų plotas padidėjo 9,7 tūkst. ha, tačiau šalies eglynų plotas per tą patį laikotarpį sumažėjo 16,2 tūkst. ha. Kaip viena iš galimų paprastosios eglės formuojamų medynų mažėjimą sukeliančių priežasčių gali būti įvardytas gamtinių veiksnių sukeliamų pažeidimų eglynuose skaičiaus didėjimas. Šių veiksnių įtaka Lietuvos spygliuočių būklei bei kaitos tendencijos įgyja nemažai svarbos besikeičiančio klimato sąlygomis. Šio baigiamojo magistro darbo tikslas – pagal miškų monitoringo duomenis nustatyti biotinių ir abiotinių medžių pažeidimų kaitos pokyčių tendencijas šalies eglynuose ir pušynuose bei įvertinti galimą klimato kaitos įtaką spygliuočių pažeidžiamumui. Pagal miškų monitoringo duomenis nustatytas gamtinių veiksnių pažeidimų skaičius paprastosios eglės ir paprastosios pušies formuojamuose medynuose leido įvertinti šių medžių rūšių pažeidžiamumo kaitą 1989-2013 metų laikotarpiu. Pažeidimų gausos kitimo vertinimui naudota koreliacinė analizė, o vizualiai identifikuojamų pažeidimų poveikis medžio būklei įvertintas paskaičiavus skirtumus tarp pažeidimo požymius turinčių ir jų neturinčių medžių vidutinės lajos defoliacijos. Taip pat analizuotas ir medžių pažeidimų pasiskirstymas pagal tam tikras klimato sąlygas... [toliau žr. visą tekstą] / The condition of coniferous tree species is the main cause of all country forest health because of high proportion of coniferous stands in a country forests. These species cover more than half (56,1 %) of forest land. The area of Scots pine stands expanded by 9700 ha over the last ten years while the area of Norway spruce reduced by 16200 ha during the same period. Damages of biotic and abiotic factors may be called as the one of main cause of this reduction in spruce stands. Moreover the influence of the state of coniferous tree species by these factors increases under the climate change. The aim of this Master thesis is to establish the extent of biotic and abiotic damages and its changes in coniferous stands in Lithuania according to the forest monitoring data and to evaluate the possible influence of climate change to vulnerability of these tree species. According to forest monitoring data the number of biotic and abiotic damages in Norway spruce and Scots pine stands helped to evaluate the tendency of vulnerability of these tree species during the 1989-2013. Moreover, the correlation analysis revealed the changes in the extent of trees’ damages and the influence of visually identifiable damages on the condition of tree has been determined by subtracting the average overgrowth’s defoliation of undamaged trees from damaged trees. Also the distribution of tree damages in different climatic regions in a country was analysed to evaluate the impact of climate change in... [to full text]

Research studies indicate that during the XXI century the rate of damages and vulnerability of Norway spruce (Picea abies (L.) H. Karst.)　will increase. The aim of the study was to assess changes of condition and vulnerability of Norway spruce in Lithuania and evaluate the impact of the main affecting factors, including climate change. To achieve this aim the following objectives were set up: to evaluate dynamics of spruce crown condition during 1990–2013 period in the different climatic regions of Lithuania and hydrotops and assess the impact of climatic factors on defoliation; to identify factors wish have impact on frequency of biotic and abiotic damages, evaluate dynamics of damages and assess relation between damages and crown condition; to identify factors wish have impact on frequency of wood decay in spruce stands and assess the impact of wood decay on crown defoliation; to assess changes of the spruce phonological structure in different climatic regions of Lithuania. Novelty of the study. For the first time in Lithuania a systematic (integrated) research has been done one the Norway spruce condition in a changing climate. The effects of precipitation and temperature on crown condition in different climatic and site humidity gradients were identified. The key biotic and abiotic damaging factors were identified and was assessed they impact on crown defoliation. Relation of incidence of decay and crown defoliation was identified. Structure of spruce phenological forms... [to full text] / Moksliniai tyrimai rodo, kad XXI a. paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) pažeidžiamumo rizika išaugs. Darbo tikslas – nustatyti paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) būklės ir pažeidžiamumo tendencijas Lietuvoje, įvertinti juos lemiančius veiksnius ir galimą klimato kaitos įtaką. Uždaviniai: nustatyti eglės lajų būklės kaitos dėsningumus 1990–2013 metais skirtinguose Lietuvos klimatiniuose rajonuose ir hidrotopuose bei įvertinti klimato veiksnių ir galimą klimato kaitos įtaką lajų defoliacijai; išaiškinti eglės biotinių ir abiotinių pažeidimų gausos pokyčių tendencijas, nustatyti lemiančius veiksnius bei įvertinti pažeidimų poveikį medžių būklei; nustatyti eglės liemens puvinio paplitimą lemiančius veiksnius ir puvinių įtaką lajų būklei; nustatyti savaiminio žėlimo eglių fenologinių formų struktūros pokytį skirtinguose Lietuvos klimatiniuose rajonuose. Darbo mokslinis naujumas. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti sistemingi klimato pokyčių poveikio eglės būklei tyrimai. Išaiškinti svarbiausi klimato veiksniai lemiantys eglių lajų būklę bei įvertintas jų reikšmingumas skirtinguose Lietuvos klimatiniuose rajonuose ir augavietėse augančioms eglėms. Išaiškinti pagrindiniai biotiniai ir abiotiniai eglę pažeidžiantys veiksniai ir įvertinta jų įtaka lajų būklei. Įvertintas eglės liemens puvinio intensyvumo poveikis lajų defoliacijai. Nustatytas savaiminio žėlimo eglių fenologinių formų pasiskirstymas brandžiuose eglynuose ir žėliniuose Lietuvos klimato rajonuose.

Moksliniai tyrimai rodo, kad XXI a. paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) pažeidžiamumo rizika išaugs. Darbo tikslas – nustatyti paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) būklės ir pažeidžiamumo tendencijas Lietuvoje, įvertinti juos lemiančius veiksnius ir galimą klimato kaitos įtaką. Uždaviniai: nustatyti eglės lajų būklės kaitos dėsningumus 1990–2013 metais skirtinguose Lietuvos klimatiniuose rajonuose ir hidrotopuose bei įvertinti klimato veiksnių ir galimą klimato kaitos įtaką lajų defoliacijai; išaiškinti eglės biotinių ir abiotinių pažeidimų gausos pokyčių tendencijas, nustatyti lemiančius veiksnius bei įvertinti pažeidimų poveikį medžių būklei; nustatyti eglės liemens puvinio paplitimą lemiančius veiksnius ir puvinių įtaką lajų būklei; nustatyti savaiminio žėlimo eglių fenologinių formų struktūros pokytį skirtinguose Lietuvos klimatiniuose rajonuose. Darbo mokslinis naujumas. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti sistemingi klimato pokyčių poveikio eglės būklei tyrimai. Išaiškinti svarbiausi klimato veiksniai lemiantys eglių lajų būklę bei įvertintas jų reikšmingumas skirtinguose Lietuvos klimatiniuose rajonuose ir augavietėse augančioms eglėms. Išaiškinti pagrindiniai biotiniai ir abiotiniai eglę pažeidžiantys veiksniai ir įvertinta jų įtaka lajų būklei. Įvertintas eglės liemens puvinio intensyvumo poveikis lajų defoliacijai. Nustatytas savaiminio žėlimo eglių fenologinių formų pasiskirstymas brandžiuose eglynuose ir žėliniuose Lietuvos klimato rajonuose. / Research studies indicate that during the XXI century the rate of damages and vulnerability of Norway spruce (Picea abies (L.) H. Karst.)　will increase. The aim of the study was to assess changes of condition and vulnerability of Norway spruce in Lithuania and evaluate the impact of the main affecting factors, including climate change. To achieve this aim the following objectives were set up: to evaluate dynamics of spruce crown condition during 1990–2013 period in the different climatic regions of Lithuania and hydrotops and assess the impact of climatic factors on defoliation; to identify factors wish have impact on frequency of biotic and abiotic damages, evaluate dynamics of damages and assess relation between damages and crown condition; to identify factors wish have impact on frequency of wood decay in spruce stands and assess the impact of wood decay on crown defoliation; to assess changes of the spruce phonological structure in different climatic regions of Lithuania. Novelty of the study. For the first time in Lithuania a systematic (integrated) research has been done one the Norway spruce condition in a changing climate. The effects of precipitation and temperature on crown condition in different climatic and site humidity gradients were identified. The key biotic and abiotic damaging factors were identified and was assessed they impact on crown defoliation. Relation of incidence of decay and crown defoliation was identified. Structure of spruce phenological forms... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos XXI a. I deš. posovietines „spalvotąsias revoliucijas“ nulėmusios priežastys, siekiant apibrėžti posovietinių politinių sistemų atsivėrimo pokyčiams galimybes. Nagrinėjami trys valstybių atvejai – Gruzija, Ukraina ir Baltarusija, iš kurių du pirmieji – sėkmingų „spalvotųjų revoliucijų“ pavyzdžiai įvykusio dalinio valdžios elito pokyčio prasme, tuo tarpu Baltarusijoje bandymai inicijuoti „spalvotuosius“ pokyčius nepavyko. Tiriama pokytinius procesus NVS erdvėje paremianti užsienio įtaka bei vidaus veiksniai, vertinant posovietinės visuomenės ir valdžios elito būklę „spalvotųjų revoliucijų“ kontekste. Siekiama nustatyti, kurie iš tiriamų veiksnių - posovietinių šalių ryšiai su Vakarais, nepasitenkinimas ir įtampos socialiniame lygmenyje ar posovietinio režimo nulemtos sąlygos - turėjo didžiausios įtakos revoliucinės situacijos susidarymui. Atitinkamai bandoma nustatyti, kodėl kai kuriais posovietinių šalių atvejais mėginimai pakeisti valdžios elitą buvo nesėkmingi. / This analysis is aimed to provide a more comprehensive approach towards this century’s “coloured revolutions”, which have taken place in Georgia (2003), Ukraine (2004) and than moved to other post soviet countries. Obviously, this conspicuous and epidemic phenomenon proved an existing political viability in the slow-moving transitional countries. But still, it is not clear if this post soviet styled political instability reflects anything more than a tremor without long lasting democratic effects to future political and social developments of CIS countries. The author observes an existing academic confusion while trying to define “colour” events and evaluate the prospects of such kind of “democratic breakthrough” in CIS. Therefore, avoiding any miscalculations in this analysis, “coloured revolutions” are defined as revolution situations without revolution outcomes. That means, the success of “colour” events is limited to the cases where partial change of ruling elite has taken place. “Post colour” political developments are not taken into the account. The author selects three different cases – Georgia and Ukraine (two examples of successful “colour” change) and Belarus (the case of failed “revolution”). The main aim of these cases’ analysis is to define and examine factors which cause high-degree of political instability and partial political changes in elite level and try to explain why the same kind of revolution situation does not evolve in other countries of the region... [to full text]