T. Lad - Zablocki is the most famous poet of Caucasus group. He lived and created his poems in XIX century. The master thesis describes Poland political situation and nature of Caucasus. T. Lad - Zablocki has written about love to his native country.

Darbe analizuojami ES-Baltarusijos ir ES-Kaliningrado santykiai, vadovaujantis Fabrizio Tassinari suformuluota „kintamųjų geometrijų“ koncepcija. „Kintamųjų geometrijų“ sąvoka, asocijuojama su ES vidaus politika, pritaikoma ES santykių su kaimyninėmis valstybėmis analizei. Naujas kontekstas bei dalinis teorinės koncepcijos modifikavimas leidžia tirti ES gravitacinės bei normatyvinės galios poveikį bei vertinti jos kaip užsienio politikos veikėjos sėkmes bei nesėkmes. Tyrimui pasirinkti du atvejai - Lietuvos kaimynystėje esančių Baltarusijos valstybės bei Rusijos Federacijos Kaliningrado srities santykiai su ES. Taikant teorinės analizės bei aprašomąjį metodą siekiama ne tik išnagrinėti ES-Baltarusijos ir ES-Kaliningrado santykius, bet ir įvertinti, kokia reikšmė jiems suteikiama platesniame Europos kontekste. „Kintamųjų geometrijų“ koncepcija skaldoma į tris sudedamąsias dalis – „idėjų“, „institucijų“ bei „ galios“ dimensijas. Ši segmentacija nulemia uždavinių formuluotę, darbo struktūrą bei esmines išvadas. „Idėjų“ matmuo skirtas ES, Baltarusijos ir Kaliningrado politinio ir geopolitinio identitetų bei jų sąveikos tyrimui, „institucijų“ dimensija pasitelkiama, kritiškai nagrinėjant skirtingus bendradarbiavimo formatus bei jų trūkumus. Pats svarbiausias - „galios“ matmuo leidžia nubrėžti teorinės koncepcijos praktinio taikymo ribas, analizuojant ES galios vaidmenį ir nurodant alternatyvius galios šaltinius. Tyrimo rezultatai leidžia nustatyti pasirinktos teorijos taikymo... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the analysis of the EU-Belarus and the EU-Kaliningrad relations applying the concept of “variable geometries“ introduced by Fabrizio Tassinari. In the conventional interpretation this concept is associated with the domestic policy of the EU. This study places it in the field of the Union‘s relations with its neighbours. New context and partial modification of the theory make it possible to examine the impact of the EU gravitational and normative power and evaluate successes and failures of the Union‘s external policy. Two topical cases have been chosen for the investigation – Lithuania‘s neighbouring Belarus and the Russian Federation Kaliningrad region relations with the EU. Selected methodology – the combination of theoretical analysis and descriptive methods – gives the possiblity to simultaneously examine the EU-Belarus and the EU-Kaliningrad relations and evaluate their role in the wider European space. Three dimensions of „variable geometries“ are distinguished: „ideas“, „institutions“ and „power“. This segmentation determines the formulation of the study tasks, structure and the main conclusions. The dimension related to „ideas“ focuses on the EU, Belarus and Kaliningrad political and geopolitical identities and on the way in which the EU as a polity affects, and is affected by, deeper relations with its neighbors. The institutional dimension deals with different formats of cooperation and their shortcomings. The main dimension, related to “power”... [to full text]

In the dissertation “Factors of National Identity Formation in CIS Area: Belarus and Ukraine Case Study” the factors of identity formation are analyzed aiming to answer the question which of those factors are the most important in the CIS area. The overall goal of the work is to explain the differences of the formation of identity in the post soviet area, through the analysis of the material and non material as well as internal and external factors of the identity formation in Belarus and Ukraine. In the theoretical part the dissertation aims to answer the question why other theories and paradigms of international relations are not effective in explaining the process of the identity formation in the CIS area and what the possible factors of identity formation are in the region. In this part the grouping of those factors is presented, which is used as the model of analysis. In this dissertation it is considered that only the analysis of whole identity formation factors can help to point out the most important of them in Belarus and Ukraine. In the empirical part of the dissertation the analytical interpretation model is being used. The comparative analysis of two cases of Belarus and Ukraine is used in this part via analyzing public opinion polls and changes in public opinion through the time and in the periods of the sharp changes of the domestic or international situation. While analyzing internal aspects of identity formation the biggest attention is given to nonmaterial –... [to full text] / Disertacijoje „Nacionalinės tapatybės formavimosi veiksniai NVS erdvėje: Baltarusijos ir Ukrainos atvejų analizė“ nagrinėjami tapatybės formavimąsi lemiantys veiksniai ir siekiama atsakyti į klausimą, kurie iš jų yra svarbiausi NVS erdvėje. Darbo tikslas – paaiškinti nacionalinės tapatybės formavimosi skirtumus NVS valstybėse, analizuojant vidinius ir išorinius bei nematerialius ir materialius tapatybės formavimosi veiksnius Baltarusijoje ir Ukrainoje. Teorinėje darbo dalyje siekiama atsakyti į klausimą, kodėl kitos teorijos ir tarptautinių santykių paradigmos negali paaiškinti tapatybės formavimosi proceso NVS erdvėje, atskleidžiami, kokie tapatybės veiksniai egzistuoja, siūlomas jų grupavimo ir analizės modelis, ir daroma prielaida, kad tik išanalizavus visus tapatybės formavimosi veiksnius, galima spręsti, kurie iš jų yra svarbesni NVS erdvėje, remiantis konkrečiais Baltarusijos ir Ukrainos atvejais. Empirinėje darbo dalyje remiantis analitiniu interpretaciniu modeliu analizuojami tapatybės formavimosi veiksniai Baltarusijoje ir Ukrainoje. Dviejų atvejų lyginamoji analizė atliekama pasitelkus visuomenės nuomonės ir jos pokyčių laike bei esant staigiems situacijos pokyčiams analizę. Analizuojant vidinius tapatybės formavimosi veiksnius daugiausiai dėmesio skiriama nematerialiems kultūriniams ir materialiems bei nematerialiems politiniams veiksniams. Analizuojant išorinius veiksnius disertacijoje analizuojama Rusijos kaip veikėjo įtaka išorinių veiksnių atsiradimui ir jų... [toliau žr. visą tekstą]

In the dissertation “Factors of National Identity Formation in CIS Area: Belarus and Ukraine Case Study” the factors of identity formation are analyzed aiming to answer the question which of those factors are the most important in the CIS area. The overall goal of the work is to explain the differences of the formation of identity in the post soviet area, through the analysis of the material and non material as well as internal and external factors of the identity formation in Belarus and Ukraine. In the theoretical part the dissertation aims to answer the question why other theories and paradigms of international relations are not effective in explaining the process of the identity formation in the CIS area and what the possible factors of identity formation are in the region. In this part the grouping of those factors is presented, which is used as the model of analysis. In this dissertation it is considered that only the analysis of whole identity formation factors can help to point out the most important of them in Belarus and Ukraine. In the empirical part of the dissertation the analytical interpretation model is being used. The comparative analysis of two cases of Belarus and Ukraine is used in this part via analyzing public opinion polls and changes in public opinion through the time and in the periods of the sharp changes of the domestic or international situation. While analyzing internal aspects of identity formation the biggest attention is given to nonmaterial –... [to full text] / Disertacijoje „Nacionalinės tapatybės formavimosi veiksniai NVS erdvėje: Baltarusijos ir Ukrainos atvejų analizė“ nagrinėjami tapatybės formavimąsi lemiantys veiksniai ir siekiama atsakyti į klausimą, kurie iš jų yra svarbiausi NVS erdvėje. Darbo tikslas – paaiškinti nacionalinės tapatybės formavimosi skirtumus NVS valstybėse, analizuojant vidinius ir išorinius bei nematerialius ir materialius tapatybės formavimosi veiksnius Baltarusijoje ir Ukrainoje. Teorinėje darbo dalyje siekiama atsakyti į klausimą, kodėl kitos teorijos ir tarptautinių santykių paradigmos negali paaiškinti tapatybės formavimosi proceso NVS erdvėje, atskleidžiami, kokie tapatybės veiksniai egzistuoja, siūlomas jų grupavimo ir analizės modelis, ir daroma prielaida, kad tik išanalizavus visus tapatybės formavimosi veiksnius, galima spręsti, kurie iš jų yra svarbesni NVS erdvėje, remiantis konkrečiais Baltarusijos ir Ukrainos atvejais. Empirinėje darbo dalyje remiantis analitiniu interpretaciniu modeliu analizuojami tapatybės formavimosi veiksniai Baltarusijoje ir Ukrainoje. Dviejų atvejų lyginamoji analizė atliekama pasitelkus visuomenės nuomonės ir jos pokyčių laike bei esant staigiems situacijos pokyčiams analizę. Analizuojant vidinius tapatybės formavimosi veiksnius daugiausiai dėmesio skiriama nematerialiems kultūriniams ir materialiems bei nematerialiems politiniams veiksniams. Analizuojant išorinius veiksnius disertacijoje analizuojama Rusijos kaip veikėjo įtaka išorinių veiksnių atsiradimui ir jų... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimo objektas - socialinio teisingumo sąvoka nedemokratinėje valstybėje (Baltarusijos pavyzdys), įgyvendinama įvairiose diskursyvinėse praktikose besikeičiančiame instituciniame kontekste 2006-2010 metais. Sąvoka socialinis teisingumas nagrinėjama kaip vienas iš kertinių šalyje egzistuojančio gerovės režimo pagrindų. Darbo naujumą sąlygoja tai, kad tema nėra išgvildenta nei užsienio, nei baltarusių autorių akademiniuose tyrimuose. Tikslas - ištirti pagrindinius (vyraujantį ir alternatyvų) socialinio teisingumo naratyvus Baltarusijoje, išaiškinti ir dinamikoje palyginti jų turinio dedamąsias, o taip pat išanalizuoti jų įtaką viešosios politikos procesui. Darbas susideda iš 6 dalių. Pirmojoje nagrinėjami teoriniai požiūriai į sąvoką socialinis teisingumas ir analizuojama posocialistinės būklės (Fraser, Furs) samprata, kuri svarbi darbo turinio kontekstui. Antroje dalyje aprašyti darbe naudoti metodai. Trečioji dalis skirta Baltarusijos socialinio ir ekonominio konteksto problematikai. Ketvirtojoje dalyje pateikti Baltarusijos politinio lauko ypatumai, įskaitant jo skilimą į valdžios ir opozicinę dalis. Penktojoje dalyje aptariami valdžios subjektų pasisakymai, formuojantys socialinio teisingumo naratyvą. Šeštojoje dalyje analizuojami opozicinių subjektų naratyvai. Analizė leidžia daryti išvadas, kad reikšminį sąvokos socialinis teisingumas užpildymą Baltarusijoje vykdė valdžia ir jis neturėjo jokių reikšmingų alternatyvų. / The subject of research is the concept of social justice in a non-democratic state (here, Belarus) implemented in different discursive practices and changing institutional context in the period of 2006-2010. The concept of social justice is considered to be one of the conceptual foundations of the welfare regime existing in the country. The novelty of the work is determined by the underdeveloped nature of the topic in the academic research of foreign as well as Belarusian authors. The objective is to research the main (governmental one and alternative ones) narratives of social justice in Belarus. The work is divided into six chapters. The first one examines theoretical approaches to the concept of social justice and analyses the concept of post-socialist condition (Fraser). The second chapter informs of the methods applied in the work. The third one is dedicated to the issues of the socio-economic context of Belarus in the period of 2006-2010. The fourth chapter examines the specifics of the political field of Belarus, its breakup into the governmental and oppositional parts. The fifth one analyses their statements comprising the social-justice narrative used as one of conceptual foundations of the welfare regime existing in the country. The sixth chapter investigates the oppositional narrative. One of the main conclusions of the research is that the concept of social justice in Belarus was determined by the authorities and had no alternatives comparable in importance.

В данной диссертации анализируется политика в области ликвидации последствий катастрофы на Чернобыльской АЭС в Беларуси с 1986 по 2008 год с точки зрения взаимодействия различных концепций. Примение методологии дискурс-коалиций позволяет выявить взаимодействие дискурс-коалиций в чернобыльской политики на разных этапах, а также проследить дискурсивные элементы формирования ядерной политики в Беларуси, обусловленной строительством АЭС. / Nepaisant to, kad po avarijos Černobylio atominė elektrinė buvo uždaryta (1986), Černobylis tebeveikia socialinį ir politinį gyvenimą Baltarusijoje (per avariją labai nukentėjusioje kaimyninėje valstybėje). Černobylį šioje disertacijoje apibrėžiame kaip įvairių socialinių aktorių (valstybinių institucijų, politinių partijų, nevyriausybinių organizacijų, mokslo įstaigų ir pan.) vis peržiūrimą ir atnaujinamą Černobylio avarijos interpretacijų rinkinį. Disertaciniame darbe analizuojami įvairūs diskursai ir naratyvai, susiję su Černobylio avarijos padariniais Baltarusijoje 1986-2008. Taikant sociologines rizikos visuomenės (Beck 2000; Borraz 2008), mokslinių faktų konstrukcijos (Callon 1979; Latour 1989, 2004), biovaldžios (Foucault 1996) sampratas ir diskurso koalicijų metodologiją (Hajer 1995), disertacijoje pateikiama konstruktyvistinė Černobylio politikos analizė. Disertacijos tikslas: Černobylio politikoje bei jos aktorių ir jų naratyvų visumoje identifikuoti diskurso koalicijas ir analizuoti jų raišką (nedemokratinės valstybės atveju). Disertacijoje atskleidžiama tai, kaip diskurso koalicijos traktuoja Černobylio avarijos sukeltus padarinius ir kaip atominės energetikos politikoje atsispindi rizikos visuomenės ir bio-politikos retorika. / Despite the shutdown of the Chernobyl nuclear power plant (1986) it still influences the social and political reality. Chernobyl appears in this research as the result of work of interpretation of the aftermaths of Chernobyl disaster by different actors: state bodies, political parties, NGO and scientific institutions. This research touches upon different discourses, story-lines through witch the consequences of the accident on Chernobyl plant are managed in Belarus from 1986 to 2008. Applying such sociological concepts as risk (Beck 2000; Borraz 2008), construction of scientific facts (Callon 1979; Latour 1989, 2004), biopower (Foucault 1996) and the methodology of the discourse-coalitions (Hajer 1995) in this dissertation the constructivist analysis of the politics of Chernobyl is represented. The main hypothesis of this research is to identify the discourse-coalitions within the Chernobyl policy, the actors and story-lines they utter. This research analyses also how the risks created by Chernobyl accident are treated and how biopolitics rhetoric is articulated in the discourse-coalitions and reveals their role in the nuclear policy.

Объект исследования - понятие социальная справедливость в условиях недемократического режима (на примере Беларуси), воплощаемое в различных дискурсивных практиках в изменяющемся институциональном контексте в период 2006 – 2010 гг. Концепт социальная справедливость рассматривается как одно из содержательных оснований существующего в стране режима благосостояния. Новизна работы определяется недостаточной разработанностью темы в академических исследованиях как белорусских, так и зарубежных исследователей. Цель работы – исследовать основные (властный и альтернативные) нарративы социальной справедливости в Беларуси. Работа состоит из шести глав. В первой рассматриваются теоретические подходы к понятию социальная справедливость и анализируется понятие постсоциалистическое состояние (Фрэйзер). Во второй представлены использованные в работе методы и материалы исследования. В третьей главе описывается социально-экономический контекст Беларуси в период 2006-2010 гг. В четвертой главе рассмотрена специфика политического поля Беларуси, его разлом на властную и оппозиционную части. В пятой главе в соответствии с выделенными властными субъектами политического поля анализируются их высказывания, составляющие нарратив социальной справедливости, используемый как одно из идейных оснований существующего в стране режима благосостояния. В шестой главе проводится анализ нарративов оппозиционных субъектов: кандидатов в президенты во время двух кампаний (2006, 2010 гг.); третьего сектора, включая... [полный текст, см. далее] / Tyrimo objektas - socialinio teisingumo sąvoka nedemokratinėje valstybėje (Baltarusijos pavyzdys), įgyvendinama įvairiose diskursyvinėse praktikose besikeičiančiame instituciniame kontekste 2006-2010 metais. Sąvoka socialinis teisingumas nagrinėjama kaip vienas iš kertinių šalyje egzistuojančio gerovės režimo pagrindų. Darbo naujumą sąlygoja tai, kad tema nėra išgvildenta nei užsienio, nei baltarusių autorių akademiniuose tyrimuose. Tikslas - ištirti pagrindinius (vyraujantį ir alternatyvų) socialinio teisingumo naratyvus Baltarusijoje, išaiškinti ir dinamikoje palyginti jų turinio dedamąsias, o taip pat išanalizuoti jų įtaką viešosios politikos procesui. Darbas susideda iš 6 dalių. Pirmojoje nagrinėjami teoriniai požiūriai į sąvoką socialinis teisingumas ir analizuojama posocialistinės būklės (Fraser, Furs) samprata, kuri svarbi darbo turinio kontekstui. Antroje dalyje aprašyti darbe naudoti metodai. Trečioji dalis skirta Baltarusijos socialinio ir ekonominio konteksto problematikai. Ketvirtojoje dalyje pateikti Baltarusijos politinio lauko ypatumai, įskaitant jo skilimą į valdžios ir opozicinę dalis. Penktojoje dalyje aptariami valdžios subjektų pasisakymai, formuojantys socialinio teisingumo naratyvą. Šeštojoje dalyje analizuojami opozicinių subjektų naratyvai. Analizė leidžia daryti išvadas, kad reikšminį sąvokos socialinis teisingumas užpildymą Baltarusijoje vykdė valdžia ir jis neturėjo jokių reikšmingų alternatyvų. / The subject of research is the concept of social justice in a non-democratic state (here, Belarus) implemented in different discursive practices and changing institutional context in the period of 2006-2010. The concept of social justice is considered to be one of the conceptual foundations of the welfare regime existing in the country. The novelty of the work is determined by the underdeveloped nature of the topic in the academic research of foreign as well as Belarusian authors. The objective is to research the main (governmental one and alternative ones) narratives of social justice in Belarus. The work is divided into six chapters. The first one examines theoretical approaches to the concept of social justice and analyses the concept of post-socialist condition (Fraser). The second chapter informs of the methods applied in the work. The third one is dedicated to the issues of the socio-economic context of Belarus in the period of 2006-2010. The fourth chapter examines the specifics of the political field of Belarus, its breakup into the governmental and oppositional parts. The fifth one analyses their statements comprising the social-justice narrative used as one of conceptual foundations of the welfare regime existing in the country. The sixth chapter investigates the oppositional narrative. One of the main conclusions of the research is that the concept of social justice in Belarus was determined by the authorities and had no alternatives comparable in importance.

Šiame darbe analizuojamos XXI a. I deš. posovietines „spalvotąsias revoliucijas“ nulėmusios priežastys, siekiant apibrėžti posovietinių politinių sistemų atsivėrimo pokyčiams galimybes. Nagrinėjami trys valstybių atvejai – Gruzija, Ukraina ir Baltarusija, iš kurių du pirmieji – sėkmingų „spalvotųjų revoliucijų“ pavyzdžiai įvykusio dalinio valdžios elito pokyčio prasme, tuo tarpu Baltarusijoje bandymai inicijuoti „spalvotuosius“ pokyčius nepavyko. Tiriama pokytinius procesus NVS erdvėje paremianti užsienio įtaka bei vidaus veiksniai, vertinant posovietinės visuomenės ir valdžios elito būklę „spalvotųjų revoliucijų“ kontekste. Siekiama nustatyti, kurie iš tiriamų veiksnių - posovietinių šalių ryšiai su Vakarais, nepasitenkinimas ir įtampos socialiniame lygmenyje ar posovietinio režimo nulemtos sąlygos - turėjo didžiausios įtakos revoliucinės situacijos susidarymui. Atitinkamai bandoma nustatyti, kodėl kai kuriais posovietinių šalių atvejais mėginimai pakeisti valdžios elitą buvo nesėkmingi. / This analysis is aimed to provide a more comprehensive approach towards this century’s “coloured revolutions”, which have taken place in Georgia (2003), Ukraine (2004) and than moved to other post soviet countries. Obviously, this conspicuous and epidemic phenomenon proved an existing political viability in the slow-moving transitional countries. But still, it is not clear if this post soviet styled political instability reflects anything more than a tremor without long lasting democratic effects to future political and social developments of CIS countries. The author observes an existing academic confusion while trying to define “colour” events and evaluate the prospects of such kind of “democratic breakthrough” in CIS. Therefore, avoiding any miscalculations in this analysis, “coloured revolutions” are defined as revolution situations without revolution outcomes. That means, the success of “colour” events is limited to the cases where partial change of ruling elite has taken place. “Post colour” political developments are not taken into the account. The author selects three different cases – Georgia and Ukraine (two examples of successful “colour” change) and Belarus (the case of failed “revolution”). The main aim of these cases’ analysis is to define and examine factors which cause high-degree of political instability and partial political changes in elite level and try to explain why the same kind of revolution situation does not evolve in other countries of the region... [to full text]