Tyrimo objektas - socialinio teisingumo sąvoka nedemokratinėje valstybėje (Baltarusijos pavyzdys), įgyvendinama įvairiose diskursyvinėse praktikose besikeičiančiame instituciniame kontekste 2006-2010 metais. Sąvoka socialinis teisingumas nagrinėjama kaip vienas iš kertinių šalyje egzistuojančio gerovės režimo pagrindų. Darbo naujumą sąlygoja tai, kad tema nėra išgvildenta nei užsienio, nei baltarusių autorių akademiniuose tyrimuose. Tikslas - ištirti pagrindinius (vyraujantį ir alternatyvų) socialinio teisingumo naratyvus Baltarusijoje, išaiškinti ir dinamikoje palyginti jų turinio dedamąsias, o taip pat išanalizuoti jų įtaką viešosios politikos procesui. Darbas susideda iš 6 dalių. Pirmojoje nagrinėjami teoriniai požiūriai į sąvoką socialinis teisingumas ir analizuojama posocialistinės būklės (Fraser, Furs) samprata, kuri svarbi darbo turinio kontekstui. Antroje dalyje aprašyti darbe naudoti metodai. Trečioji dalis skirta Baltarusijos socialinio ir ekonominio konteksto problematikai. Ketvirtojoje dalyje pateikti Baltarusijos politinio lauko ypatumai, įskaitant jo skilimą į valdžios ir opozicinę dalis. Penktojoje dalyje aptariami valdžios subjektų pasisakymai, formuojantys socialinio teisingumo naratyvą. Šeštojoje dalyje analizuojami opozicinių subjektų naratyvai. Analizė leidžia daryti išvadas, kad reikšminį sąvokos socialinis teisingumas užpildymą Baltarusijoje vykdė valdžia ir jis neturėjo jokių reikšmingų alternatyvų. / The subject of research is the concept of social justice in a non-democratic state (here, Belarus) implemented in different discursive practices and changing institutional context in the period of 2006-2010. The concept of social justice is considered to be one of the conceptual foundations of the welfare regime existing in the country. The novelty of the work is determined by the underdeveloped nature of the topic in the academic research of foreign as well as Belarusian authors. The objective is to research the main (governmental one and alternative ones) narratives of social justice in Belarus. The work is divided into six chapters. The first one examines theoretical approaches to the concept of social justice and analyses the concept of post-socialist condition (Fraser). The second chapter informs of the methods applied in the work. The third one is dedicated to the issues of the socio-economic context of Belarus in the period of 2006-2010. The fourth chapter examines the specifics of the political field of Belarus, its breakup into the governmental and oppositional parts. The fifth one analyses their statements comprising the social-justice narrative used as one of conceptual foundations of the welfare regime existing in the country. The sixth chapter investigates the oppositional narrative. One of the main conclusions of the research is that the concept of social justice in Belarus was determined by the authorities and had no alternatives comparable in importance.