Darbe analizuojami ES-Baltarusijos ir ES-Kaliningrado santykiai, vadovaujantis Fabrizio Tassinari suformuluota „kintamųjų geometrijų“ koncepcija. „Kintamųjų geometrijų“ sąvoka, asocijuojama su ES vidaus politika, pritaikoma ES santykių su kaimyninėmis valstybėmis analizei. Naujas kontekstas bei dalinis teorinės koncepcijos modifikavimas leidžia tirti ES gravitacinės bei normatyvinės galios poveikį bei vertinti jos kaip užsienio politikos veikėjos sėkmes bei nesėkmes. Tyrimui pasirinkti du atvejai - Lietuvos kaimynystėje esančių Baltarusijos valstybės bei Rusijos Federacijos Kaliningrado srities santykiai su ES. Taikant teorinės analizės bei aprašomąjį metodą siekiama ne tik išnagrinėti ES-Baltarusijos ir ES-Kaliningrado santykius, bet ir įvertinti, kokia reikšmė jiems suteikiama platesniame Europos kontekste. „Kintamųjų geometrijų“ koncepcija skaldoma į tris sudedamąsias dalis – „idėjų“, „institucijų“ bei „ galios“ dimensijas. Ši segmentacija nulemia uždavinių formuluotę, darbo struktūrą bei esmines išvadas. „Idėjų“ matmuo skirtas ES, Baltarusijos ir Kaliningrado politinio ir geopolitinio identitetų bei jų sąveikos tyrimui, „institucijų“ dimensija pasitelkiama, kritiškai nagrinėjant skirtingus bendradarbiavimo formatus bei jų trūkumus. Pats svarbiausias - „galios“ matmuo leidžia nubrėžti teorinės koncepcijos praktinio taikymo ribas, analizuojant ES galios vaidmenį ir nurodant alternatyvius galios šaltinius. Tyrimo rezultatai leidžia nustatyti pasirinktos teorijos taikymo... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the analysis of the EU-Belarus and the EU-Kaliningrad relations applying the concept of “variable geometries“ introduced by Fabrizio Tassinari. In the conventional interpretation this concept is associated with the domestic policy of the EU. This study places it in the field of the Union‘s relations with its neighbours. New context and partial modification of the theory make it possible to examine the impact of the EU gravitational and normative power and evaluate successes and failures of the Union‘s external policy. Two topical cases have been chosen for the investigation – Lithuania‘s neighbouring Belarus and the Russian Federation Kaliningrad region relations with the EU. Selected methodology – the combination of theoretical analysis and descriptive methods – gives the possiblity to simultaneously examine the EU-Belarus and the EU-Kaliningrad relations and evaluate their role in the wider European space. Three dimensions of „variable geometries“ are distinguished: „ideas“, „institutions“ and „power“. This segmentation determines the formulation of the study tasks, structure and the main conclusions. The dimension related to „ideas“ focuses on the EU, Belarus and Kaliningrad political and geopolitical identities and on the way in which the EU as a polity affects, and is affected by, deeper relations with its neighbors. The institutional dimension deals with different formats of cooperation and their shortcomings. The main dimension, related to “power”... [to full text]