Research objective The study was designed to investigate biomass production of tall fescue, cocksfoot, and reed canary grass and the quality of raw material for biogas as influenced by sward fertilization with different rates of nitrogen and different number of cuts per season and to establish the effect of fertilization with digestate on cocksfoot biomass production and quality. Research tasks: • to estimate the productivity of tall fescue, cocksfoot and reed canary grass, fertilized with different nitrogen rates, for biogas; • to assess the effect of cutting frequency and fertilization rate of tall fescue, cocksfoot and reed canary grass on the quality composition of biomass for biogas and biogas potential; • to estimate agroecological value of perennial grasses; • to determine the energy potential of biomass of the tested perennial grasses used for biogas production and to identify the energy balance of raw material preparation for biogas. Research subject - tall fescue (Festuca arundinacea Schreb.), cocksfoot (Dactylis glomerata L.), reed canary grass (Phalaris arundinacea L.). Originality of the research work. One of the potential raw materials for biogas production is biomass of perennial grasses. Each grass species differs in growth rhythm and rate, demand for nutrients, and other characteristics, therefore the amount of biomass is highly dependent on specific growing conditions and cultivation technologies that have to ensure the quality of raw material best suited... [to full text] / Tyrimo tikslas – ištirti nendrinių eraičinų, paprastųjų šunažolių ir nendrinių dryžučių biomasės kiekį bei žaliavos biodujoms kokybę pagal skirtingas azoto normas tręštuose žolynuose, taikant nevienodą pjūčių skaičių per sezoną ir nustatyti tręšimo biosubstratu įtaką paprastųjų šunažolių biomasės kiekiui bei kokybei. Tyrimo uždaviniai: • įvertinti biodujoms auginamų nendrinių eraičinų, paprastųjų šunažolių ir nendrinių dryžučių produktyvumą, juos tręšiant skirtingomis azoto normomis; • nustatyti nendrinių eraičinų, paprastųjų šunažolių ir nendrinių dryžučių pjūčių dažnumo ir tręšimo azotu įtaką biomasės biodujoms kokybinei sudėčiai bei dujų potencialui; • nustatyti tirtų daugiamečių žolių auginimo agroekologinę vertę; • įvertinti biomasės naudojimo biodujų gamybai energinį potencialą ir žaliavos paruošimo biodujoms energijos balansą. Tyrimo objektas – nendrinis eraičinas (Festuca arundinacea Schreb.), paprastoji šunažolė (Dactylis glomerata L.), nendrinis dryžutis (Phalaris arundinacea L.) Mokslinis naujumas. Viena iš potencialių žaliavų biodujų gamybai yra daugiamečių žolių biomasė. Tačiau kiekviena žolių rūšis nuo kitų skiriasi savitu augimo ritmu, trukme, maisto medžiagų poreikiu ir kitomis savybėmis, todėl biomasės kiekis labai priklauso nuo konkrečių augimo sąlygų ir auginimo technologijų, o kokybė turėtų būti tokia, kad būtų tinkamiausia pagal numatomą žaliavos panaudojimo paskirtį. Šio tyrimo metu nustatyta, kad vidutinių platumų klimato zonos šiaurinėje dalyje... [toliau žr. visą tekstą]

Research subject Process of preparation and processing of perennial grass (cocksfoot, tall fescue and reed canary grass) biomass into biogas. Objectives 1. To analyse the possibility and identify the energy potential of processing of perennial grass (cocksfoot, tall fescue and reed canary grass) biomass silage into biogas. 2. To assess energy consumption during the process of preparation and processing of perennial grass biomass into biogas and draw up the energy balance. 3. To identify environmental impact of preparation and processing of perennial grasses into biogas. / Darbo tikslas Ištirti daugiamečių žolių (paprastųjų šunažolių, nendrinių eraičinų ir nendrinių dryžučių) biomasės naudojimo galimybes biodujų gamybai, įvertinant žaliavos gamybos energinį balansą ir įtaką aplinkos taršos mažinimui.   Darbo uždaviniai 1. Ištirti daugiamečių žolių (paprastųjų šunažolių, nendrinių eraičinų ir nendrinių dryžučių) biomasės siloso perdirbimo į biodujas galimybę ir nustatyti energinį potencialą. 2. Įvertinti daugiamečių žolių biomasės paruošimo ir perdirbimo į biodujas metu, patiriamas energijos sąnaudas ir sudaryti energijos balansą. 3. Nustatyti daugiamečių žolių paruošimo ir perdirbimo į biodujas įtaką aplinkai.