Pagrindinis šio darbo tikslas buvo ištirti hidromorfologinių upės savybių ir invasinės rūšies, Dreissena polymorpha poveikį vandens moliuskų bendrijų struktūrai. Pasirinktos penkios tyrimų upės: Babrungas, Lakaja, Peršokšna, Verknė ir Žeimena. Taipogi atliktas laboratorinis eksperimentas, įvertinti dreisenos apaugimo poveikį Unio pictorum somatiniam augimui. Tyrimo metu, iš viso rasta 31 vandens moliuskų rūšis. Didžiausia rūšinė įvairovė nustatyta šaltavandenėjeVerknės upėje (22 rūšys), o mažiausia, 7 rūšys – šiltavandenėje Lakajos upėje. Pirmą kartą Lietuvos gėluosiuose vandenyse, Vilkokšnio ežere ir Verknės upėje aptikta Potamopyrgus antipodarum rūšis. Buvo tikrinta hipotezė, kad didžiausias dreisenų gausumas yra upės ištakose, o upės kontinuume jis mažėja. Ryškiausias dreisenų poveikis vietinėms vandens moliuskų bendrijoms nustatytas ties ištakomis, kur šios invazinės rūšies gausumas ir biomasė didžiausi. Šis poveikis gradientiškai mažėja nuo ištakų link žiočių. Be to, buvo tikrintas hidromorfologinių upės savybių, tokių kaip gruntas, srovės greitis, poveikis moliuskų gausumui, biomasei ir bioįvairovei. Nustatyta, kad substratas, srovės greitis ir pati upė turi reikšmingos įtakos moliuskų gausumui ir biomasei. Bioįvairovę reikšmingai įtakojo tik grunto tipas. Taip pat, tikrinta hipotezė, kad nedidelis dreisenų apaugimas neturi reikšmingo poveikio Unio pictorum individų somatiniam augimui. Nenustatyta reikšmingų skirtumų tarp eksperimentinių grupių sausosios biomasės... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of this work was to investigate the effect of hydromorphological features of the rivers and invasive species to the molluscs community structure. The selected rivers were: Babrungas, Lakaja, Peršokšna, Verknė and Žeimena. In these rivers mollusc abundance, biomass, biodiversity and dominance were examined. What is more, the laboratory experiment was made to check the influence of infestation of Dreissena polymorpha on Unio pictorum mussel somatic growth. Durind the study, 31 species of freshwater molluscs were found in 5 examined rivers. The bigest species richness was found in a coldwater river Verknė (22 species) and the lowest – in warmwater river Lakaja (7 species). First time in a freshwaters of Lithuania, invasive species Potamopyrgus antipodarum was found in a lake Vilkokšnis and Verknė river. The hypothesis, that dreissena is most abundant near the outfall and decreases in the continuum of the rivers was tested. The most significant effect of Dreissena polymorpha to the mollusc communities was found to be near the outfall of the rivers, where its abundance and biomass are biggest. This effect declines, because zebra mussel abundance and biomass decreases in the continuum of the river. What is more, the effect of hydromorphological features, such as substrate and current speed, of the rivers to mollusc abundance, biomass and biodiversity was studied. Substrate, current speed and river were found to have significant effect to the abundance and biomass... [to full text]

Mūsų klimato sąlygomis topinambai gerai auga, tačiau mažai žinoma, koks auginimo būdas yra tinkamiausias, kad pasiektume kuo didesnį derlių. Šio darbo tikslas buvo išanalizuoti, kuris žemės dirbimo būdas yra tinkamiausias auginti topinambus, kad pasiektume kuo didesnį derlių ir galėtume atlikti topinambų auginimo dinamikos tyrimus. Atlikus tyrimus nustatyta, kad topinambams nereikia daug priežiūros, jie labai gerai auga net ir netręšti. Nustatėme, kad iš pirmųjų metų laukelyje kuris buvo vieną kartą kauptas derlius buvo didžiausias , gumbų - 29,8 t/ha, antžeminės dalies - 15,9 t/ha. Taip pat nustatytas drėgmės kiekis topinambuose, sausosios medžiagos, cheminė sudėtis, apskaičiuotas galimas etanolio kiekis ir jo šilumingumas . Nustatyta, kad dvejus metus nenukasti topinambų neapsimoka. / Climate conditions in our Jerusalem artichokes grow well, but little is known, what is the most appropriate way of cultivation in order to achieve maximum yield. This work was to analyze which tillage is the best way to grow Jerusalem artichokes, in order to achieve maximum yield and can make artichoke growing dynamics research. Studies show that Jerusalem artichokes do not need a lot of care, they are very well grow even fertilization. We found that the first year of the field that was once wasted but yields were highest tuber - 29.8 t / ha of ground - 15.9 t / ha. Also, the moisture content of Jerusalem artichoke, the dry matter, chemical composition, calculated the potential of ethanol and its calorific value. It was found that two years thou diggedst Jerusalem artichoke is not profitable.

Kompleksinis sunkiųjų metalų poveikis vasariniams miežiams (Hordeum vulgare L., veislė ‘Aura DS’). Tyrimo objektas vasariniai miežiai (Hordeum vulgare L., veislė ‘Aura DS’). Tyrimams šie augalai buvo pasirinkti dėl jų gero daigumo ir greito augimo. Tiriamojo darbo tikslas, yra įvertinti sunkiųjų metalų (Cd, Cu Ni, Zn, Pb ir Cr) kompleksinį poveikį vasarinių miežių augimui ir nustatyti sąveikos tarp jų tipą. Tiriamas darbas buvo atliekamas dviem etapais. Pirmiausia tiriamas diferencijuotas (pavienis) Cd, Cu Ni, Zn, Pb ir Cr poveikis vasariniams miežiams (nustatytos EC50 koncentracijos pagal sausos biomasės sumažėjimą lyginant su kontrole intervale nuo 40 iki 60 % : Cd-10,4; Cu-2,6; Ni-10,84; Zn-160; Pb-66,9 ir Cr-14,51 µM). Koncentracijos kompleksiniams tyrimams pasirinktos atskirai įvertinus diferencijuotą poveikį vasarinių miežių sausai biomasei. Kompleksinis tyrimas atliktas tik su dvigubomis (Cd, Cu Ni, Zn, Pb ir Cr) metalų sąveikomis. Kompleksinio tyrimo tirpalus sudarė du atskiri metalai, kurių koncentracijos buvo perpus mažesnės EC50 reikšmėms. Lyginant tarpusavyje EC50 (vieno metalo) ir 0,5xEC50 (dviejų komplekse esančių metalų) poveikių rezultatus, nustatyti galimi sąveikos tarp metalų tipai: antagonizmas, sinergizmas ir suminė sąveika. Sunkiųjų metalų koncentracijos buvo parenkamos juos dedant į mitybinį tirpalą, t.y. kontrolė ir atitinkamas kiekis metalo druskų. Kontrolę sudarė: 0,4 mM CaCl2, 0,65 mM KNO3, 0,25 mM MgCl2•6H2O, 0,01 mM (NH4)2SO4, 0,04 mM NH4NO3... [toliau žr. visą tekstą] / Integrated heavy metals impact on spring barley (Hordeum vulgare L.). The object of the research is summer barely (Hordeum vulgare L., breed “Aura DS”). These plants were chosen for the research for their good germination rate and quick growing. The aim of the research work is to evaluate the complex effect of heavy metals (Cd, Cu, Ni, Zn, Pb and Cr) on the growth of summer barely and to determine the type of the interaction between these metals. The research work was done in two stages. At first, the differentiated (discrete) effect of Cd, Cu, Ni, Zn, Pb and Cr on growth of summer barley was investigated (EC50 concentrations were assessed depending on the reduction of dry biomass compared with control in the interval of 40 – 60%: Cd-10,4; Cu-2,6; Ni-10,84; Zn-160; Pb-66,9 and Cr-14,51 µM). Concentrations for complex research of heavy metals were chosen after differentiated effect of these metals on the dry biomass of summer barley was evaluated separately. Complex research was made only with dual interactions of these (Cd, Cu, Ni, Zn, Pb and Cr) metals. The solutions for complex research were made of two separate metals, and the concentrations of these metals were a half EC50 values. The types of possible interactions between these heavy metals were determined when the results of EC50 (one metal) and 0,5xEC50 (two metals in complex) effects were compared: antagonism, synergy and total interaction. Selected concentrations of heavy metals were put in the nutritional solution... [to full text]

Tyrimo objektas – Lietuvos žemdirbystės instituto, energetinėje plantacijoje augantys augalai: sida (Sida hermaphrodita), drambliažolė (Miscanthus x gigantus), sachalininės ir japoninės rūgtys (Reynoutria sachalinensis FR., Reynoutria japonica Houtt.), geltonžiedis legėstas (Silphium perfoliatum L.) bei topinambai (Helianthus tuberosus L.). Tyrimo tikslas – pateikti dekoratyvinių augalų, naudojamų energetiniams tikslams, augimo ir vystymosi rodiklius. Uždaviniai: 1. Nustatyti augalų vegetacijos bei intensyvaus augimo pradžias. 2. Nustatyti azoto trąšų įtaką augalų augimui. 3. Įvertinti pasėlių būklę, vystymąsi ir nustatyti metinį biomasės derlių spalio mėnesį. 4. Įvertinti dekoratyvinių augalų auginimo energetiniams tikslams tinkamumą ir galimybes. Darbo metodai: augalai buvo vertinami pagal augalo aukštį (augalas matuojamas nuo žemės paviršiaus iki aukščiausiojo jo taško), stiebų skaičių (stiebų skaičius skaičiuojamas viename augalo kere) ir skersmenį (augalas matuojamas nuo žemės paviršiaus 15 cm). Skirtinga augalų rūšis matuojama pasirenkant iš kiekvieno laukelio po 5 augalus. Iš gautų duomenų vedamas vidurkis. Augalų žalia masė nustatoma nupjovus derlių ir jį pasvėrus. Augalų sausa masė nustatoma pasvėrus išdžiovintą žalią masę. Išanalizavus tyrimo duomenis paaiškėjo, jog iš visų tirtų augalų energetiniams tikslams tikslinga auginti sidas ir topinambus, kadangi sausos biomasės duomenimis konkurencingumo skalėje pirmumą tenka pripažinti būtent šiems augalams... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research comprises the plants growing in energetic plantation in Lithuanian Institute of Agriculture, namely Sida hermaphrodita, Miscanthus x gigantus, sachalin and Japanese species (Reynoutria sachalinensis FR., Reynoutria japonica Houtt.), Silphium perfoliatum L. and Helianthus tuberosus L.). Aim of the research is to provide the indicators related to growing and development of the plants used for energetic purposes. Tasks: 1. To establish the beginning of vegetation and intensive growing of the plants. 2. To establish the impact of nitrogen over the plant-growing. 3. To estimate the condition of crop, development as well as to establish annual yield in October. 4. To assess suitability and opportunities related to growing of decorative plants for energetic purposes. Work methods: the plants were assessed according to their height (a plant is measured from the soil surface up to the highest point), number of stems (number of stems calculated on one patula of the plant) and diameter (a plant is measured from the soil surface 15 cm). Different species of the plants were measured when selecting 5 plants from every field. An average was calculated referring to the data obtained. Green mass of the plants was established after having cut and having weighted the yield. Dry mass of the plants was established having weighted the dried green mass. Upon the analysis of the research data is was ascertained that out of all plants it is purposeful to grow Sida... [to full text]

Research objective The study was designed to investigate biomass production of tall fescue, cocksfoot, and reed canary grass and the quality of raw material for biogas as influenced by sward fertilization with different rates of nitrogen and different number of cuts per season and to establish the effect of fertilization with digestate on cocksfoot biomass production and quality. Research tasks: • to estimate the productivity of tall fescue, cocksfoot and reed canary grass, fertilized with different nitrogen rates, for biogas; • to assess the effect of cutting frequency and fertilization rate of tall fescue, cocksfoot and reed canary grass on the quality composition of biomass for biogas and biogas potential; • to estimate agroecological value of perennial grasses; • to determine the energy potential of biomass of the tested perennial grasses used for biogas production and to identify the energy balance of raw material preparation for biogas. Research subject - tall fescue (Festuca arundinacea Schreb.), cocksfoot (Dactylis glomerata L.), reed canary grass (Phalaris arundinacea L.). Originality of the research work. One of the potential raw materials for biogas production is biomass of perennial grasses. Each grass species differs in growth rhythm and rate, demand for nutrients, and other characteristics, therefore the amount of biomass is highly dependent on specific growing conditions and cultivation technologies that have to ensure the quality of raw material best suited... [to full text] / Tyrimo tikslas – ištirti nendrinių eraičinų, paprastųjų šunažolių ir nendrinių dryžučių biomasės kiekį bei žaliavos biodujoms kokybę pagal skirtingas azoto normas tręštuose žolynuose, taikant nevienodą pjūčių skaičių per sezoną ir nustatyti tręšimo biosubstratu įtaką paprastųjų šunažolių biomasės kiekiui bei kokybei. Tyrimo uždaviniai: • įvertinti biodujoms auginamų nendrinių eraičinų, paprastųjų šunažolių ir nendrinių dryžučių produktyvumą, juos tręšiant skirtingomis azoto normomis; • nustatyti nendrinių eraičinų, paprastųjų šunažolių ir nendrinių dryžučių pjūčių dažnumo ir tręšimo azotu įtaką biomasės biodujoms kokybinei sudėčiai bei dujų potencialui; • nustatyti tirtų daugiamečių žolių auginimo agroekologinę vertę; • įvertinti biomasės naudojimo biodujų gamybai energinį potencialą ir žaliavos paruošimo biodujoms energijos balansą. Tyrimo objektas – nendrinis eraičinas (Festuca arundinacea Schreb.), paprastoji šunažolė (Dactylis glomerata L.), nendrinis dryžutis (Phalaris arundinacea L.) Mokslinis naujumas. Viena iš potencialių žaliavų biodujų gamybai yra daugiamečių žolių biomasė. Tačiau kiekviena žolių rūšis nuo kitų skiriasi savitu augimo ritmu, trukme, maisto medžiagų poreikiu ir kitomis savybėmis, todėl biomasės kiekis labai priklauso nuo konkrečių augimo sąlygų ir auginimo technologijų, o kokybė turėtų būti tokia, kad būtų tinkamiausia pagal numatomą žaliavos panaudojimo paskirtį. Šio tyrimo metu nustatyta, kad vidutinių platumų klimato zonos šiaurinėje dalyje... [toliau žr. visą tekstą]

The object of study – spring barley (Hordeum vulgare L.) and winter wheat (Triticum aestivum L.). Research tasks: 1. To investigate the effect of growing intensity, applying fertilisers according to normative for target yield, on spring barley and winter wheat leaf index, biomass and grain yield formation. 2. To quantitatively assess accumulation of nitrogen and carbon in the biomass during vegetation. 3. To explore the effect of water and nitrogen induced stresses on productivity of photosynthesis and to evaluate feasibility of DSSAT v4.0.2.0 model for the diagnosis. 4. To estimate likely effect of climate change on winter wheat and spring barely yield. / Darbo uždaviniai: 1. Ištirti skirtingo auginimo intensyvumo, tręšiant pagal normatyvus planuojamam derliui, poveikį vasarinių miežių ir žieminių kviečių lapų indekso, biomasės ir grūdų derliaus formavimuisi. 2. Nustatyti kiekybinius azoto ir anglies kaupimosi biomasėje pokyčius vegetacijos metu. 3. Ištirti vandens ir azoto trūkumo sukeltų stresų pasireiškimą migliniuose javuose ir įvertinti galimybes juos diagnozuoti modeliu DSSAT v4.0.2.0. 4. Įvertinti tikėtiną klimato kaitos poveikį žieminių kviečių ir vasarinių miežių derlingumui. Tyrimų objektas – vasarinis miežis (Hordeum vulgare L.), žieminis kvietys (Triticum aestivum L.).

Darbe siekiama apibendrinti kietojo biokuro rinkos plėtros aspektus nagrinėjant jos struktūrinius pokyčius bei rinkos dalyvių elgseną. Teorinėje dalyje analizuojamas rinkodaros sprendimų priėmimo procesas ir inovatyviosios rinkodaros priemonių svarba siekiant šios verslo sistemos vystymo. Kietojo biokuro rinkos segmentų valdymo moksliniai-praktiniai sprendimai yra orientuoti taikyti tokias rinkodaros priemones, kurios padėtų gerinti tiekimo sistemos struktūriškumą. Tiriamojoje dalyje, remiantis kietojo biokuro rinkos dalyvių sąveikos įvertinimu, atliekamas jų veiklos plėtros galimybių vertinimas. Empirinio tyrimo pagrindas – apklausa. / The final thesis aims to examine the development aspects of solid biofuel market by summarizing the structural changes and the behavior of market entities. The theoretical analysis includes the marketing decision-making process and innovative marketing tools to achieve development of solid biofuel market. The scientific-practical managerial solutions are oriented towards the application of marketing tools that improve the supply system for the segments of solid biofuel market, which is structural complex and undeveloped. The research covers the basis of solid biofuel market interactions including activities of entities with the feasibility development assessment. The empirical basis of the study – a survey by questionnaire.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama kaip vyksta AEI politikos įgyvendinimas Lietuvoje , kuris lyginamas Švedijos Karalystės AEI politikos kontekste, akcentuojant, biomasės išteklių panaudojimą energetikoje, šios srities gerosios praktikos pavyzdžius, teisinį reglamentavimą, ypatingai pažymima darnios plėtros koncepcijos, Europos Sąjungos vykdomos energetikos politikos įtaka AEI politikos įgyvendinimui. Darbe, siekiama išanalizuoti AEI politikos įgyvendinimą Lietuvoje ir Švedijoje išskiriant biomasės panaudojimo aspektą. Tai įgyvendinama: apibrėžiant svarbiausias sąvokas susijusias su analizuojamo darbo tema bei palyginant Lietuvos ir Švedijos energetikos sektoriaus valdymą; išskiriant viešosios politikos veiklos instrumentus bei jų panaudojimą analizuojamose valstybėse; palyginant esminius atsinaujinančios energetikos politikos niuansus, per biomasės panaudojimo prizmę Lietuvoje ir Švedijoje ir pateikiant gerosios praktikos pavyzdžius naudingus efektyvesnei AEI plėtrai ateityje; analizuojant Europos Sąjungos, Darnios plėtros bei regioninės politikos įtaką energetikos politikos įgyvendinimui, nustatant strateginio planavimo svarbą atsinaujinančios energetikos plėtrai. Taip pat, pateikiama susisteminta, apibendrinta darbo temos analizė vertinant Lietuvoje įgyvendinamą AEI politiką Švedijos kontekste ir siūlomos rekomendacijos. / Master's thesis analyzes how the policy of Renewable energy recources is implementing in Lithuania, which is compared with example of Sweden‘s Renewable energy policy framework, emphasizing the use of biomass resources for energy. The paper aims to analyze the Renewable energy resources policies in Lithuania and Sweden with special Focus on biomass use of energy aspect. This is implemented: with defining the key concepts related to the theme; analyzed Lithuanian and Swedish energy sectors; selected intstruments of public policy and analyzed their use for the countries under discussion; by comparing the essential nuances of the renewable energy policy through biomass prism of Lithuania and Sweden, and providing examples of good practice which are useful for the future development of more effective energy policy; analysed European Union, sustainable development, regional policy and strategių planning impact for policy implementation of renewable energy resources. Also, there is a systematic summary of the topic analysis of the Renewable policy implementation in Lithuania and Sweden and the proposed recommendations.

Susidarantys nuotekų dumblo kiekiai ateityje didės, kadangi šalyje panaudojant ES paramą plėtojamas vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklas. Nuotekų dumblas yra neišvengiamas nuotekų valymo proceso produktas, kuriame yra labai daug kenksmingų medţiagų. Dumblo perdirbimo ir panaudojimo galimybės Europoje pastaruoju metu intensyviau plėtojamos. Naujausios nuotekų dumblo panaudojimo galimybės, turinčios labai didelį mokslininkų susidomėjimą yra šios: deginimas (išgaunant energiją), drėgnas oksidavimas, pirolizė, dujinimas, deginimas kartu su kuru, kuris yra naudojamas energijai išgauti (pvz. biokuras). Darbo metu nagrinėtos dvi dumblo panaudojimo galimybės energetikoje: dumblas, kaip trąša energetinių ţeldinių plantacijose ir dumblo dujinimas maišant su medienos biomase. Pirmoje darbo dalyje atliktas prieš 19 metų pasodintos energetinių ţeldinių plantacijos tyrimas. Tyrimo metu nustatytas medienos masės prieaugis ir sunkiųjų metalų pasisavinimas. Antroje darbo dalyje nustatyti dumblo ir jo mišinių su medienos biomase pagrindiniai kuro parametrai: drėgmė, šilumingumas, CHNS-O kiekiai, peleningumas, sunkieji metalai. Atlikta termogravimetrinė dumblo ir jo mišinių su medienos biomase analizė pagal pasirinktus dujinimo parametrus, kai pastoviai keliama temperatūrą 20 ˚C /min iki 995˚C, o oro padavimas yra 5 %, 10 % ir 17,5 %. / The amount of formed sewage sludge will be on the increase because of development of plumbing and wastewater accumulation network when using EU support in the country. Sewage sludge is inevitable product of the process when cleaning the wasterwater, there are a lot of harmful materials in it. The opportunities to reprocess and use sewage sludge in Europe are increasing more intensively recently. Scientists are interested in those newest opportunities to use sewage sludge: combustion (extracting energy), wet oxidation, pyrolisis, gasification, combustion with fuel, which is used to obtain energy (e. g. biofuels). During the work there were pending two opportunities how to resort sewage sludge in energetics: sewage sludge as a fertiliser in energetic plantations and the gasification of sewage sludge mixing it with biomass of wood. There was done the analysis of the 19 years old plantation of power afforests in the first part of work. During the analysis the increase of wood-pulp and the assimilation of hevy metals were found. During the second part of work there were established the main fuel parameters of sewage sludge and its compounds with wood-pulp: moisture, calorific value, amounts of CHNS-O, ash-content, heavy metals. Thermogravimetric analysis of sewage sludge and its compounds with wood-pulp was done by the selected gasification parameters, when the temperature is constantly raising to 995 ˚C every 20 ˚C /min, and the innings of air is 5 %, 10 % and 17,5 %.