Vandens ekologinė reikšmė biosferoje yra labai didelė. Klaipėdoje, kaip ir kituose miestuose yra surenkama daug nutekamųjų vandenų. Buitinių nutekamųjų vandenų sąlygiškai pastovi teršalų sudėtis. Daugiausia tai augalinės ir gyvulinės kilmės organinės medžiagos. Nutekamųjų vandenų valymo tikslas yra išvalyti nuotekas, atitekančias į valymo įmonę taip, kad jos neužterštų priimančiųjų vandens telkinių. Į vandens telkinius patenkantis per didelis arba nesubalansuotas biogeninių medžiagų (ypač fosforo ir azoto) kiekis sukelia eutrofikaciją – vandens telkinių biologinio produktyvumo didėjimą. Didelę problemą nutekamųjų vandenų valymo įrenginiuose sudaro bendrojo azoto išvalymas, tam dažniausia naudojamas biologinis azoto šalinimo būdas. Cheminis nusodinimas ar biologinis valymas yra tarp paprasčiausių technologijų fosfatų kontrolei palaikyti nuotekose. Buvo apskaičiuota, jog Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginiai išleisdami bendrąjį azotą į Kuršių marias kas metai padaro 33408 Lt. žalą Kuršių marioms, o išleisdami bendrąjį fosforą – 36435 Lt žalą. Atlikti nitrifikacinės ir denitrifikacinės zonos skaičiavimai parodė, kad nitrifikacinę zoną reikėtų padidinti nuo 7140 m3 iki 11424 m3, o denitrifikacinę – nuo 16197 m3 iki 28181 m3, o norint sumažinti bendrojo fosforo kiekį išvalytose nuotekose iki normatyvinių koncentracijų, tūrį reikėtų padidinti nuo 3152 m3 iki 3418 m3. Padidinus nitrifikacijos ir denitrifikacijos zonas santykinė žala pagal bendrą azotą sumažėtų nuo 33408 Lt... [toliau žr. visą tekstą] / The biggest problem in the municipal wastewater treatment plans is nitrogen and phosphorus removal from wastewater. These materials are very important elements that have attracted much attention because of their ability to cause eutrophication in bodies of water. For biological nitrogen removal usually are using nitrifikacion and denitrification techniques. Techniques presently employed for reducing the phosphorus levels in effluents cross the boundary between biological and chemical/physical methods. The main aim of the transaction of the University is to analyse the Klaipėda`s wastewater treatment plant’s work of removal total nitrogen and total phosphorus, and culculate parameters of equipment, to reach a normal rate of general nitrogen and phosphorus removal. In this transaction are used 2003-2006 year data of Klaipėda wastewater treatment plant. By analyzing this problem we came to decision to enlarge the size of nitrification zone from 7140 m3 to 11424 m3 and denitrifikacion zone from 16197 m3 to 28181 m3. These actions helps to reduce the discharge values and to meet requirement parameters. That way we would decrease damage to Kuršių lagoon from 33408 Lt. to 28866Lt. per year. As we analysed the Klaipėda’s wastewater cleaning equipment work, and we received, that the damage made to the Kuršių lagoon is 36435 Lt per year. Then we made the decision that we need to enlarge the size of the anaerobic zone from 3152 m3 till 4670 m3, if we want to minimize the general... [to full text]

Tiriamojo darbo objektas - tirtos daugiamečių žolių veislės: raudonieji dobilai ‘Liepsna’, baltieji dobilai ‘Bitūnai’ ir rausvieji dobilai “Daubiai“, pasėti mišinyje su varpinėmis žolėmis: pašariniais motiejukais, tikraisiais eraičinais, daugiametėmis svidrėmis , pievinėmis miglėmis. Tyrimo tikslas – 1. nustatyti Rizobakterijų gumbelių skaičiuų ir masę skirtingose ankštinėse žolėse; 2. nustatyti biologinio azoto sukaupimą žolynų agrocenozėse. Tyrimo metodika. Tyrimai buvo vykdyti 2008 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto bandymų stotyje ir Vėžaičiuose įvairiuose laukuose, kurių tikslios charakteristikos nepavyko sužinoti. Iš kiekvieno lauko paimti ir iškasti 10 augalų su šaknimis: 10 raudonųjų dobilų (Trifolium pratense L), 10 baltųjų dobilų (Trifolium repens L.) ir 10 rausvųjų dobilų (Trifolium hybridum L). Paimti augalai atsargiai nuplauti ir suskaičiuoti ant kiekvieno augalo šaknų esantys gumbeliai. Suskaičiuoti gumbeliai pasverti. Gumbelių analizė atlikta dobilų žydėjimo metu. Laikėme, kad m-2 buvo 10 augalų. Rhizobakterijų gumbelių skaičius hektare paskaičiuotas vnt.m-2 padauginus iš 10000. Tyrimo rezultatai. 1. Vidutiniais duomenimis daugiausiai (102 vnt.) gumbelių priskaičiuota ant raudonųjų dobilų šaknų, mažiau (97 vnt.) ant baltųjų dobilų ir mažiausiai (72 vnt.) ant rausvųjų dobilų šaknų. Rhizobakterijų gumbelių masė ant skirtingų dobilų rūšių šaknų įvairavo 0,03-0,05 g ribose. 2. Tarp visų dobilų rūšių gumbelių skaičiaus ir jų masės nustatytas stiprus koreliacinis... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of investigation was to determine number and weight of nodules formed on the roots of varios perennial leguminous grasses. 1. The highest midle number 102 of Rhizobacterial nodules was determined on red clover roots. On the roots of whete 97 clover were less Rhizobacterial nodules and the least Rhizobacterial nodules number 72 defined on alsike clover roots. 2. The weight of Rhizobacterial nodules on different clover species roots difered between 0,03 – 0,05 g.

The dissertation investigates the influence of anthropogenic activities to rivers runoff and water quality. The main object of research is international, the second largest river basins in Lithuania – Lielupė river basin district (RBD). An exclusive trait of Lielupė RBD is especially intensive agricultural activities and karst processes. The primary purpose of this dissertation is estimate the influence of anthropogenic activities to impacts of rivers runoff and water quality in Lielupė river basin district, according to European Union directives, the Republic of Lithuania laws and regulations requirements on water quality. Following tasks are solved in the work: the impact of too wet lands drainage on the river runoff changes, the impact from different pollution sources of anthropogenic activities to rivers water quality. The dissertation is composed of introduction, six chapters, general conclusions, recommendations and references. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty and defended statements. The introduction ends in presenting the author’s publications on the subject of the defended dissertation and defining the structure of the dissertation. Chapter 1 revises used literature. It analysis anthropogenic impact of rivers runoff and nutrient migration in the rivers water. It performs the part of mathematical modeling of... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama antropogeninės veiklos įtaka upių nuotėkiui ir vandens kokybei. Tyrimo objektas yra tarptautinis, antrasis pagal dydį Lietuvoje Lielupės upių baseinų rajonas (UBR). Išskirtiniai Lielupės UBR bruožai – ypač intensyviai vykdoma žemės ūkio veikla ir aktyviai vykstantys karstėjimo procesai. Pagrindinis tyrimų tikslas – įvertinti antropogeninės veiklos Lielupės upių baseinų rajone kaitos tendencijas ir įtaką upių nuotėkiui bei vandens kokybei, atsižvelgiant į gamtosauginius ir Europos Sąjungos direktyvų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus vandens kokybei. Darbe sprendžiami šie uždaviniai: pernelyg drėgnų žemių sausinimo įtaką upių vandeningumo kaitai, antropogeninės veiklos sąlygotos sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikis upių vandens kokybei. Disertaciją sudaro įvadas, šeši skyriai, bendrosios išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, aktualumas, tyrimų objektas, darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos bei disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros apžvalgai. Jame pateikta antropogeninės veiklos įtakos upių nuotėkiui ir biogeninių medžiagų migracijai analizė. Analizuojamas matematinio modeliavimo vaidmuo upių kokybės išsaugojimo procese. Apibūdinamos... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjama antropogeninės veiklos įtaka upių nuotėkiui ir vandens kokybei. Tyrimo objektas yra tarptautinis, antrasis pagal dydį Lietuvoje Lielupės upių baseinų rajonas (UBR). Išskirtiniai Lielupės UBR bruožai – ypač intensyviai vykdoma žemės ūkio veikla ir aktyviai vykstantys karstėjimo procesai. Pagrindinis tyrimų tikslas – įvertinti antropogeninės veiklos Lielupės upių baseinų rajone kaitos tendencijas ir įtaką upių nuotėkiui bei vandens kokybei, atsižvelgiant į gamtosauginius ir Europos Sąjungos direktyvų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus vandens kokybei. Darbe sprendžiami šie uždaviniai: pernelyg drėgnų žemių sausinimo įtaką upių vandeningumo kaitai, antropogeninės veiklos sąlygotos sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikis upių vandens kokybei. Disertaciją sudaro įvadas, šeši skyriai, bendrosios išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, aktualumas, tyrimų objektas, darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos bei disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros apžvalgai. Jame pateikta antropogeninės veiklos įtakos upių nuotėkiui ir biogeninių medžiagų migracijai analizė. Analizuojamas matematinio modeliavimo vaidmuo upių kokybės išsaugojimo procese. Apibūdinamos... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation investigates the influence of anthropogenic activities to rivers runoff and water quality. The main object of research is international, the second largest river basins in Lithuania – Lielupė river basin district (RBD). An exclusive trait of Lielupė RBD is especially intensive agricultural activities and karst processes. The primary purpose of this dissertation is estimate the influence of anthropogenic activities to impacts of rivers runoff and water quality in Lielupė river basin district, according to European Union directives, the Republic of Lithuania laws and regulations requirements on water quality. Following tasks are solved in the work: the impact of too wet lands drainage on the river runoff changes, the impact from different pollution sources of anthropogenic activities to rivers water quality. The dissertation is composed of introduction, six chapters, general conclusions, recommendations and references. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty and defended statements. The introduction ends in presenting the author’s publications on the subject of the defended dissertation and defining the structure of the dissertation. Chapter 1 revises used literature. It analysis anthropogenic impact of rivers runoff and nutrient migration in the rivers water. It performs the part of mathematical modeling of... [to full text]

Tyrimo objektas – Kėdainių ir Rokiškio miesto nuotekų valyklos. Tyrimo tikslas – nustatyti, įvertinti ir palyginti Kėdainių ir Rokiškio miestų nuotekų valyklų veikimo efektyvumą prieš ir po rekonstrukcijos. Darbo uždaviniai: 1. Surinkus esamus tyrimų duomenis nustatyti, įvertinti ir palyginti Kėdainių ir Rokiškio miestų nuotekų valyklų efektyvumą prieš ir po rekonstrukcijos; 2. Atlikti surinktų duomenų statistinę analizę; 3. Nustatyti priklausomybes tarp teršiančių medžiagų koncentracijų atitekančiose ir ištekančiose nuotekose; 4. Nustatyti teršiančių medžiagų koncentracijų po nuotekų valymo priklausomybes nuo temperatūros; 5. Nustatyti Pb ir Nb koncentracijų priklausomybes ištekančiose nuotekose nuo BDS7/Pb ir BDS7/Nb santykio atitekančiose nuotekose. Tyrimo metodai: Kėdainių ir Rokiškio miestų nuotekų valyklos efektyvumui nustatyti buvo atliekama nuotekų užterštumo analizė atsižvelgiant į biocheminio (BDS7) ir cheminio deguonies (ChDS), skendinčių medžiagų (SM), bendro azoto (Nb) ir bendro fosforo (Pb) koncentracijas prieš užterštų nuotekų valymą ir po valymo. UAB „Kėdainių vandenys“ ir UAB „Rokiškio vandenys” laboratorijose surinkti 2008–2011 metų tyrimų duomenys apdoroti naudojant Microsoft Excel 2007 ir STATISTICA programas. Tyrimo rezultatai: Pirmajame skyriuje aprašomas nuotekų tvarkymas Lietuvoje, nuotekų tvarkymo būdai ir jų efektyvumas, pagrindinės nuotekų užterštumo charakteristikos, reikalavimai išleidžiamoms nuotekoms ir nuotekų valymo metu susidariusio dumblo... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research: wastewater treatment plants in Kėdainiai and Rokiškis towns. Aim of the research work: to determine, evaluate and compare the efficiency of the wastewater treatment plants in Kėdainiai and Rokiškis towns before and after their reconstruction. Objectives: 1. Following the research data, to determine, evaluate and compare the efficiency of the wastewater treatment plants in Kėdainiai and Rokiškis towns before and after their reconstruction; (Why do you repeat the aim??) 2. To carry out the statistical analysis of the obtained research data; 3. To determine the proportion of pollutant concentrations in the incoming wastewater and in the effluent; 4. To determine how the pollutant concentrations that are found after the wastewater treatment are affected by temperature; 5. To determine how the Pt and Nt concentrations in the effluent depend on the proportion of BOD7/Pt and BOD7/Nt in the incoming wastewater. The research methods: to determine the efficiency of the wastewater treatment plants in Kėdainiai and Rokiškis towns, the analysis of the wastewater contaminants was performed considering the following data: concentrations of biochemical (BOD7) and chemical oxygen (COD), suspended solids (SS), total nitrogen (Nt) and total phosphorus (Pt) that were fixed before and after the contaminated wastewater treatment. The data of the research, which was carried out and stored in the laboratories of UAB Kėdainių vandenys and UAB Rokiškio vandenys in... [to full text]

Daugelis Lietuvos vandens telkinių patiria didesnę ar mažesnę eutrofikaciją, kuri yra labai kompleksiška problema. Vienas iš veiksnių, biogeninių medžiagų, ypač fosforo, koncentracijų padidėjimas vandenyje ir dugno nuosėdose. Biogeninių medžiagų padidėjimas dažniausiai yra susijęs su antropogeniniu poveikiu – iš žemės ūkio, iš nuotekų valyklų, fermų ir kita. Uždumblėjusių ežerų atgaivinimas yra sudėtinga kompleksinė problema: vandens gylio padidinimas, vandens kokybės pagerinimas, vandens teršimo priežasčių pašalinimas, ežero gyvybingumo atstatymas – biocenozių veisimas. Susikaupusį dumblą iškuopti galima hidrauliniu (žemsiurbėmis) ar mechaniniu (ekskavatoriais, greiferiais) būdais, taip pat mišriu būdu, kai naudojama tiek žemsiurbės, tiek ekskavatoriai. Be technologinio paties vandens telkinio išvalymo ir jo prietakos baseino žemėnaudos optimizavimo, būtina dar viena vandens telkinio restauracijos stadija – limnoekosistemos hidrocheminių ir hidrobiologinių komponentų struktūrinis – funkcinis subalansavimas. Šiame darbe tiriami Trakų rajono Lentvario ir Didžiulio ežerai, kurie praeityje buvo paveikti antropogeninio poveikio. Abu ežerai buvo valomi, šalinant iš jų susikaupusį dumblą. Ežerų vandens kokybė buvo vertinama pagal cheminių parametrų didžiausias leistinas koncentracijas bei pagal ežerų ekologinės būklės vertinimo kriterijus. Kokybės parametrai vertinami prieš valymą 2007 metais, po valymo 2009 metais, bei naujausiais 2011 metų duomenimis. Dumblo šalinimas šiems... [toliau žr. visą tekstą] / Many of the Lithuanian water bodies face with eutrophication, which is a very complex problem. One of the factors, nutrients, particularly phosphorus concentrations increase in water and bottom sediments. Biogenic material gain is usually associated with anthropogenic effects - from agriculture, from sewage treatment plant, farm, and more. Silt lakes revival is a complex problem: the water depth expansion, water quality improvement, removal of water pollution sources, the viability of the Lake Restoration - biocenoses breeding. Clean out the accumulated sludge can be hydraulically (by dredging) or mechanical (by excavators or clamshell crane) methods, as well as mixed methods, when used as dredgers and excavators. In addition to the technological clean up the water inflow and basin land-use optimization, it is necessary to further water phase of restoration - and hydrochemical limno-ecosystem hydrobiological structural components - functional balance. In this work was investigated Lentvaris and Didžiulis lakes, which are in Trakai district that have historically been affected by anthropogenic impact. Both lakes have been cleaned by removing the accumulated sludge. Lake water quality has been assessed by chemical parameters of the highest concentration levels and also by ecological status of lakes according to assessment results. Quality parameters measured before treatment in 2007, after treatment in 2009 and the latest 2011 data. Sludge removal of these lakes have been... [to full text]

Darbo tikslas - nustatyti organinių ir mineralinių junginių migracijos ir transformacijos procesus vykstančius nejudinto grunto sistemoje naudojant skirtingus organinių ir mineralinių trąšų kiekius. Darbo uždaviniai:  nustatyti organinių medžiagų migracijos ir transformacijos procesus nejudinto grunto modelinėse sistemose naudojant skirtingus organinių trąšų kiekius.  nustatyti mineralinių medžiagų migracijos ir transformacijos procesus nejudinto grunto modelinėse sistemose naudojant skirtingus mineralinių trąšų kiekius.  palyginti organinių ir mineralinių trąšų išsiplovimo tendencijas nejudinto grunto modelin����se sistemose. Darbo objektas: 40 ėminių modelinėse nejudinto grunto karbonatingo sekliai glėjiško išplautžemio moreninės kilmės vidutinio sunkumo molio (Calcari- Epihypogleyic Luvisol) sistemose. Darbo rezultatai: Po 10 ir 60 parų nuo organinių trąšų panaudojimo, nitratų ir nitritų koncentracijos didžiausios pirmuose sluoksniuose, o po 150 parų, nitratų ir nitritų koncentracijos didžiausios trečiajame modelio sluoksnyje (30 cm). Amonio jonų koncentracija didžiausia po 10 parų nuo organinių trąšų panaudojimo, ypatingai didelė pirmajame grunto sluoksnyje (11,69 mg l-1), o po 60 ir po 150 parų nuo organinių trąšų panaudojimo, amonio jonų koncentracijos sumažėja. Azoto junginių migracija modelyje vyksta lėtai, 0,2 cm/parą greičiu. Nitratų ir nitritų koncentracijos po mineralinių trąšų panaudojimo didžiausios 2 sluoksnyje (20cm), todėl galima teigti... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of work was to estimate migration and transformation of nitrogen compounds in the monolit soil systems, after using organic (liquid dung) and mineral fertilizers. Groundwork of research are 40 samples in monolit soil systems (50 cm depth). Results of research shows, that 10 and 60 days after organic fertilizer using the biggest concentration of nitrate and nitrite are in first layer (10 cm) and 150 days after organic fertilizer using the biggest concentration of nitrate and nitrite are in third layer (30 cm). The biggest ammonium concentration is on the first layer (10 cm) 10 days after organic fertilizer using (11,69 mg l-1), but in the end of research the concentration is much smaller, that means migration is slow about 0,2 cm/day. After mineral fertilizer using biggest concentrations of nitrate and nitrite are in second layer (20 cm), it means that migration of mineral fertilizers is about 0,7 cm/day. Depends on used fertilizer amount, bigger fertilizer amount- bigger concentration of fertilizers.

The object of study – spring barley (Hordeum vulgare L.) and winter wheat (Triticum aestivum L.). Research tasks: 1. To investigate the effect of growing intensity, applying fertilisers according to normative for target yield, on spring barley and winter wheat leaf index, biomass and grain yield formation. 2. To quantitatively assess accumulation of nitrogen and carbon in the biomass during vegetation. 3. To explore the effect of water and nitrogen induced stresses on productivity of photosynthesis and to evaluate feasibility of DSSAT v4.0.2.0 model for the diagnosis. 4. To estimate likely effect of climate change on winter wheat and spring barely yield. / Darbo uždaviniai: 1. Ištirti skirtingo auginimo intensyvumo, tręšiant pagal normatyvus planuojamam derliui, poveikį vasarinių miežių ir žieminių kviečių lapų indekso, biomasės ir grūdų derliaus formavimuisi. 2. Nustatyti kiekybinius azoto ir anglies kaupimosi biomasėje pokyčius vegetacijos metu. 3. Ištirti vandens ir azoto trūkumo sukeltų stresų pasireiškimą migliniuose javuose ir įvertinti galimybes juos diagnozuoti modeliu DSSAT v4.0.2.0. 4. Įvertinti tikėtiną klimato kaitos poveikį žieminių kviečių ir vasarinių miežių derlingumui. Tyrimų objektas – vasarinis miežis (Hordeum vulgare L.), žieminis kvietys (Triticum aestivum L.).

Summary The agrarian loads in basin of river Apaščia Karst Region area of North Lithuania is described in this article. Meth-ods and results of research were disputed shortly. The research was done 2003-2005. It is searching, what kind of farming land forms dominate in basin of river Apaščia and farming land forms influence to quality of river‘s water.

In Lithuania the energy production from the forest wood comprises up to 90% of the total biomass derived energy. Increasing use of wood fuel increases the removal of the plant essential nutrients from the ecosystem because the branches, tops and needles/leaves contain relatively higher amount of the nutrients than stems. If to compare with the removal of the stems-only, the nutrient losses from the forest ecosystem increase up to 5 times. One way to return nutrients to the ecosystem is to apply forest fuel waste – wood ash - as fertilizers. In this study the effects of the differential wood ash fertilization and ash fertilization in complex with nitrogen on the ground vegetation structure (species composition, abundance), biomass and chemical composition in Pinus sylvestris stands (forest type – Vaccinio-Pinetum) was estimated. For the first time, the long-term impact of nitrogen as well the influence of the high nitrogen doses on ground vegetation structure and abundance in Scots pine stands growing on infertile sandy soils (Haplic Arenosols) were studied in Lithuania. The spreading of the nitrophylous plant species in the ground vegetation in pine stands during 20 years period were detected. The role of the trees competition in the soil rhizosphere zone on ground vegetation was analysed. The following soil and ground vegetation parameters were estimated: soil moisture, pH and chemical composition, also the biomass of vascular plants, coverage, biomass and chemical... [to full text] / Lietuvoje iki 90% energijos gamybai naudojamos biomasės sudaro mediena. Iš miško išvežant visas miško kirtimo atliekas, o ne paliekant natūraliam suirimui, maisto medžiagų nuostoliai miško ekosistemoje padidėja iki 5 kartų. Kompensuojamasis miškų tręšimas medienos kuro pelenais – tai vienas iš būdų grąžinti maisto medžiagas į miško ekosistemą. Darbe įvertintas kompensuojamojo tręšimo medienos kuro pelenais diferencijuotas ir kompleksinis (kartu su azotu) poveikis brukninių pušynų gyvosios dirvožemio dangos struktūrai bei biomasės cheminei sudėčiai. Pirmą kartą Lietuvoje tiriamas ilgalaikio tręšimo azotu bei didelių azoto dozių poveikis brukninių pušynų, augančių nederlinguose smėlžemiuose, gyvosios dirvožemio dangos rūšių sudėčiai bei gausumui. Nustatytas foninių azoto iškritų sąlygotas nitrofilinių augalų rūšių išplitimas brukninių pušynų (Vaccinio-Pinetum) gyvojoje dirvožemio dangoje. Ištirtas miško ekosistemos edifikatorių konkurencinis poveikis rizosferoje: dirvožemio drėgniui, pH bei cheminei sudėčiai, žolių/krūmokšnių padengimui bei biomasei, gyvosios dirvožemio dangos dominanto bruknės (Vaccinium vitis-idea L.) biomasei bei biomasės cheminei sudėčiai. Atlikti tyrimai leidžia daryti išvadas, kad samanų rūšims tiek medienos kuro pelenų, tiek azoto poveikis yra neigiamas, tuo tarpu žolių/krūmokšnių rūšims – teigiamas. Visgi, azoto poveikis žolių/krūmokšnių rūšims priklauso ne tik nuo dozės, bet ir nuo patekimo į miško ekosistemą dažnio. Brukniniuose pušynuose... [toliau žr. visą tekstą]