Tiriamojo darbo objektas - tirtos daugiamečių žolių veislės: raudonieji dobilai ‘Liepsna’, baltieji dobilai ‘Bitūnai’ ir rausvieji dobilai “Daubiai“, pasėti mišinyje su varpinėmis žolėmis: pašariniais motiejukais, tikraisiais eraičinais, daugiametėmis svidrėmis , pievinėmis miglėmis. Tyrimo tikslas – 1. nustatyti Rizobakterijų gumbelių skaičiuų ir masę skirtingose ankštinėse žolėse; 2. nustatyti biologinio azoto sukaupimą žolynų agrocenozėse. Tyrimo metodika. Tyrimai buvo vykdyti 2008 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto bandymų stotyje ir Vėžaičiuose įvairiuose laukuose, kurių tikslios charakteristikos nepavyko sužinoti. Iš kiekvieno lauko paimti ir iškasti 10 augalų su šaknimis: 10 raudonųjų dobilų (Trifolium pratense L), 10 baltųjų dobilų (Trifolium repens L.) ir 10 rausvųjų dobilų (Trifolium hybridum L). Paimti augalai atsargiai nuplauti ir suskaičiuoti ant kiekvieno augalo šaknų esantys gumbeliai. Suskaičiuoti gumbeliai pasverti. Gumbelių analizė atlikta dobilų žydėjimo metu. Laikėme, kad m-2 buvo 10 augalų. Rhizobakterijų gumbelių skaičius hektare paskaičiuotas vnt.m-2 padauginus iš 10000. Tyrimo rezultatai. 1. Vidutiniais duomenimis daugiausiai (102 vnt.) gumbelių priskaičiuota ant raudonųjų dobilų šaknų, mažiau (97 vnt.) ant baltųjų dobilų ir mažiausiai (72 vnt.) ant rausvųjų dobilų šaknų. Rhizobakterijų gumbelių masė ant skirtingų dobilų rūšių šaknų įvairavo 0,03-0,05 g ribose. 2. Tarp visų dobilų rūšių gumbelių skaičiaus ir jų masės nustatytas stiprus koreliacinis... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of investigation was to determine number and weight of nodules formed on the roots of varios perennial leguminous grasses. 1. The highest midle number 102 of Rhizobacterial nodules was determined on red clover roots. On the roots of whete 97 clover were less Rhizobacterial nodules and the least Rhizobacterial nodules number 72 defined on alsike clover roots. 2. The weight of Rhizobacterial nodules on different clover species roots difered between 0,03 – 0,05 g.

Tyrimo objektas ir metodai: dobilų genties augalų lapų, stiebų, žiedų žaliavų tyrimas. Izoflavonai nustatyti ESC metodu. Darbo tikslas: Atlikti izoflavonų genisteino, formononetino ir daidzeino analizę dobilų genties augaluose, taikant ESC metodą. Darbo uždaviniai: atlikti literatūros analizę, apibendrinant dobilų (Trifolium L) genties augalų biologines savybes, izoflavonų taikymą gydymo tikslais ir nustatymo metodus. Parinkti ekstrakcijos sąlygas, įvertinant pasirinkto ekstrakcijos tirpiklio, jo poliškumo ir ekstrakcijos laiko įtaką. Optimizuoti ESC metodą dobilų žaliavos tyrimui ir pagrįsti metodo tinkamumą izoflavonų kiekio nustatymui. Atlikti įvairių dobilų rūšių lapų, žiedų, stiebų ir šaknų mėginių analizę optimizuotu ESC metodu ir nustatyti izoflavonų kiekius juose. Įvertinti izoflavonų kiekio įvairavimą skirtingose dobilų rūšyse. Nustatyti izoflavonų kiekybinės sudėties pasiskirstymą augalų dalyse. Palyginti T. pratense izoflavonų kiekių skirtumus augalo dalyse. Palyginti izoflavonų kiekybinės sudėties skirtumus T. pratense kultivuojamų ir laukinės populiacijos augalų žaliavose. Išvados: atlikus mokslinės literatūros šaltinių analizę, apibendrintos dobilų genties augalų biologinės savybės, izoflavonų taikymas gydymo tikslais ir flavonoidų bei izoflavonoidų nustatymo metodai. Įvertintas tirpiklio poliškumas ir taikomos ekstrakcijos trukmės įtaka izoflavonų kiekiui. Optimizuotas ESC metodas kiekybinei izoflavonų analizei dobilų (Trifolium L.) genties augalų žaliavoms... [toliau žr. visą tekstą] / Object and methods: phytochemical analysis of different parts (leaves, blossoms, roots) of clover genus plants. Aim: to perform analysis of isoflavons genistein, formononetin and daidzein in clover genus plants by HPLC method. Objective: to perform analysis of scientific literature and evaluate characteristics of clover genus (Trifolium L.) plants and their usage for medical purpose, and analysis methods of active components. Select the conditions of extraction considering influence of solvent, its polarity and time of extraction. Optimize HPLC method for raw material analysis of clover genus and justify its suitability for quantitative analysis of isoflavons. Perform analysis of isoflavons in different parts of various clover genus plants by optimized HPLC method. Evaluate quantity difference between isoflavons in various genus of clover. Evaluate quantity difference between isoflavons in different parts of plants. Compare quantities of isoflavons in different parts of T. pratense pants. Compare quantity difference between isoflavons in raw materials of cultivated and naturally grown T. pretense plants. Results: performed scientific literature analysis justified characteristics and therapeutic effects of clover genus (Trifolium L.) plants, evaluated analysis methods of flavonoids and isoflavonoids. Also was evaluated influence of polarity of solvent and time of extraction to quantity of isoflavons. Quantitative HPLC analysis method for isoflavons in raw materials of clover... [to full text]

Darbą sudaro 107 puslapiai, 4 skyriai, 7 lentelės, 70 paveikslų, apžvelgta 101 literatūros šaltiniai. Apžvalginės dalies tikslas – išnagrinėti dirvožemio atstatymo metodus, parinkti tinkamiausią Lietuvos sąlygomis. Išnagrinėtos raudonųjų dobilų veislės, jų ligos, apžvelgtas dirvožemio atstatymo taikymas pasaulio šalyse. Išanalizuotos modeliavimo programos naudojamos sunkiųjų metalų pernašai dirvožemyje ir augaluose. Antrajame darbo skyriuje pateikta raudonųjų dobilų auginimo, paruošimo analizė bei dirvožemio mėginių analizavimo metodika. Trečiajame darbo skyriuje pateiktas sunkiųjų metalų sorbavimas iš dirvožemio naudojant raudonuosius dobilus, kurie buvo auginti švariame, vieną kartą užterštame ir periodiškai teršiamame dirvožemiuose esant skirtingoms sunkiųjų metalų koncentracijoms dirvožemyje. Užteršus dirvožemį didesnės už DLK sunkiųjų metalų koncentracijomis raudonieji dobilai po VI mėnesių dirvožemį išvalė: nuo Cu iki 28 %, nuo Mn–30 %, nuo Ni–32 %, nuo Cr–31%, nuo Zn–17 %, nuo Pb–23 %. Raudonieji dobilai sunkiuosius metalus geriausiai sorbuoja pirmaisiais augimo mėnesiais, nes augalams reikia daugiau mineralinių medžiagų,tarp jų ir sunkiųjų metalų. Ketvirtame skyriuje pateikta duomenų apdorojimo ir matematinio modeliavimo PHYTO–DSS programa. Gauti rezultatai parodė, kad naudojant fitoremediaciją po 1 metų raudonieji dobilai išvalo dirvožemį nuo Mn iki 38 %, nuo cinko iki 20 %, nuo Cr iki 45 %, nuo Ni iki 37 %, nuo Cu iki 33 %, nuo Pb iki 26 %, lyginant su po VI... [toliau žr. visą tekstą] / Work consists of 107 pages, 4 sections, 7 tables, 70 illustrations, and 101 references. The aim of literature review part was soil regeneration techniques and to examine the most explored method – fitoremediation. It is also analysed the varieties of red clover breeds and their characteristically diseases and application for soil regeneration in the world. It is discussed about simulation programs used for heavy metals transfer in soils and plants. In the second section is presented methodology of the red clover cultivation, processing and analysis of soil samples. In the third section of the work is presented the use of red clover for heavy metals sorption from soil. The experimental research was done by growing red clover on clean, once contaminated and periodically contaminated soils. After VI months red clover cleaned soil from heavy metals in following: from Cu 28%, Mn – 30%, Ni – 32%, Cr – 31%, Zn – 17%, Pb – 23%. Red clover’s the best cleaning efficiency occurs in the first growing months, because plants need more minerals, including heavy metals. Data processing and mathematical modelling was made with Phyto-DSS program. Simulation results revealed that the use for fitoremediation red clover after 1 year Mn is cleaned up to 38%, Zn – 20%, Cr – 45%, Ni – 37%, Cu – 33%, Pb – 26%, comparing with the VI-month research results. The work summarizes the findings and recommendations.

Darbo tikslas – apžvelgti Lietuvoje augančių antilipideminėmis savybėmis pasižyminčių augalų pritaikymo galimybes mažinti cholesterolio kiekį kraujyje bei pagrįsti raudonųjų dobilų terapinį potencialą. Tyrimo metodai. Bendrasis flavonoidų kiekis raudonųjų dobilų žolėje nustatytas UV spektrofotometrijos metodu. Raudonųjų dobilų veikliųjų medžiagų ADME savybių prognozė atlikta panaudojant ACD/ADME suite 5.0 programą. Statistinė analizė atlikta naudojant „Microsoft Office Excel 2003“ programą. Apskaičiuotas aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis. Tyrimo rezultatai. Daugiausia flavonoidų raudonųjų dobilų žaliavoje yra birželio mėn. pradžioje ir viduryje (0,46 ± 0,07 proc.). Liepos mėn. pradžioje flavonoidų kiekis sumažėja 2–3 kartus, o vasaros viduryje padidėja iki 0,33 ± 0,05 proc. Rugpjūčio mėnesį flavonoidų kiekis žaliavoje vėl sumažėja iki 0,29 ± 0,03 proc. Remiantis programos prognozėmis raudonųjų dobilų žolės veikliosios medžiagos pasižymi gana palankiomis ADME savybėmis, kurios leistų šio augalo preparatus vartoti per os. Dauguma veikliųjų junginių, ypač flavonoidų aglikonai ir kumarinai turėtų labai gerai absorbuotis pasyviosios absorbcijos būdu, o didžiausias bioprieinamumas per os (> 70 proc.) prognozuojamas biochaninui A, daidzeinui, formononetinui ir kumestroliui. Beveik visoms veikliosioms medžiagoms, kaip ir statinams, prognozuojamas nedidelis pasiskirstymo tūris: nuo 0,7 l/kg iki 1,6 kg/l. Visiems junginiams prognozuojamos labai mažos tikimybės, kad jie... [toliau žr. visą tekstą] / Objectives – to overview the possibility to use plants with antilipidemic properties growing in Lithuania to reduce cholesterol in blood and to substantiate therapeutic potential of the red clover. Methods. Total flavonoid amount in red clover was determined by using UV spectroscopy. ADME properties of red clover active substances were predicted by using ACD/ADME suite 5.0 software. Statistical analysis was carried out using “Microsoft Office Excel 2003” software. Arithmetical average and standard deviation were calculated. Results. The biggest amount of flavonoids in red clover raw material is detected in the beginning and middle of June (0.46 ± 0.07 %). The content of flavonoids decreases two-three times in the beginning of July, and increases to 0.33 ± 0.05 % in the middle of the summer. The flavonoid content of raw material decreases to 0.29 ± 0.03 % again in August. Based on program predictions the active substances present in the herb of red clover have beneficial ADME properties affording the preparations of this herb to use per os. Majority of active substances, especially flavonoid aglycones and coumarins should have very good absorption by passive route of absorption, and the highes oral bioavailability (>70 %) is predicted for biochanin A, daidzein, formononetin and coumestrol. Almost all active compounds, the same as statins, were predited to have low volume of distribution: from 0.7 l/kg to 1.6 l/kg. All compounds were prognosed not to be strong inhibitors of CYP... [to full text]