Magistriniame darbe pateikta literatūros analizė, tyrimų tikslas ir uždaviniai, tyrimo metodika, tyrimų rezultatai ir jų analizė, išvados. Nustatyta, kad Lietuvoje ežerams valyti naudojamų žemsiurbių pagrindinis trūkumas yra siurbiama skysta pulpa ir mažas jos transportavimo atstumas. Tyrimų tikslas yra įvertinti dažniausiai naudojamos žemsiurbės „Watermaster Classic III“ tinkamumą ežerų valymui Lietuvoje. Tiesioginiais matavimais, trijuose pjūviuose, buvo nustatyti vandens gyliai išvalytose Masčio ežero ir Pakruojo tvenkinio dalyse. Suspenduotų dalelių kiekiui vandenyje nustatyti, iš Masčio ežero buvo paimti buteliu – batometru vandens mėginiai (iš karto baigus siurbimą), tūriniu būdu išmatuotas žemsiurbės našumas. Išmatavus vandens gylius, buvo atlikta aprašomoji stastika, kurios metu buvo pasitelkta „Hydrotech” bei “Microsoft Excel”programinė įranga. Autorius savo jėgomis atliko visus tyrimus. Nustatyta, kad valant Masčio ežero dalį žemsiurbe „Watermaster Classic III“, valymo tolygumas atskiruose pjūviuose siekė 8,1–10,2 %, žymiai prastesnis nei palyginimui Pakruojo tvenkinio dalyje, valant žemsiurbe „3350MK“ (tolygumas sieke 2,9–3,2 %). Esant darbinei konsistencijai 3,7 %, žemsiurbės „Watermaster Classic III“ našumas už 433 m siekė 76 %. Suspenduotų dalelių kiekis tik pirmą dieną prie žemsiurbės buvo žymiai didesnis už foninį lygį, už 10–20 m foninio lygio, o vėliau visur tapo foninio lygmens. Žemsiurbės „Watermaster Classic III“ dienos darbo laiko panaudojimo... [toliau žr. visą tekstą] / This Master's thesis presents the analysis of the literature, the aim and tasks of researches, the methodology, results, analysis and conclusions of the research. It was found that the main drawbacks of dredges which are cleaning lakes in Lithuania are the liquid pulp pumped and its low transportation distance. The aim of this research is to evaluate the most commonly used dredges’ “Watermaster Classic III” suitability for cleaning lakes in Lithuania. The water depths in three sections cleaned in Mastis and Pakruojis lakes were determined by direct measurements, to identify the quantity of suspended particles in the water in Mastis lake (immediately after dredging) water samples were taken with bottle – bathometer and the efficiency of dredge was evaluated using volumetric method. After measuring water death the descriptive statistic was carried out using “Hydrotech“ and “Microsoft Excel” software. All researches were made by author itself. It was found that dredging part of the lake Mastis with “Watermaster Classic III” cleaning uniformity in separate sections was 8.1 to 10.2% while cleaning the part of lake Pakruojis with the dredge „3350MK“ uniformity was significantly lower (2,9 to 3,2 %). In 3.7 % operating consistency “Watermaster Classic III” performance at 433 m was 76 %. The quantity of suspended particles only the first day around the dredge was significantly higher than the background level – 10-20 m above it but later everywhere became equal to background level... [to full text]

Daugelis Lietuvos vandens telkinių patiria didesnę ar mažesnę eutrofikaciją, kuri yra labai kompleksiška problema. Vienas iš veiksnių, biogeninių medžiagų, ypač fosforo, koncentracijų padidėjimas vandenyje ir dugno nuosėdose. Biogeninių medžiagų padidėjimas dažniausiai yra susijęs su antropogeniniu poveikiu – iš žemės ūkio, iš nuotekų valyklų, fermų ir kita. Uždumblėjusių ežerų atgaivinimas yra sudėtinga kompleksinė problema: vandens gylio padidinimas, vandens kokybės pagerinimas, vandens teršimo priežasčių pašalinimas, ežero gyvybingumo atstatymas – biocenozių veisimas. Susikaupusį dumblą iškuopti galima hidrauliniu (žemsiurbėmis) ar mechaniniu (ekskavatoriais, greiferiais) būdais, taip pat mišriu būdu, kai naudojama tiek žemsiurbės, tiek ekskavatoriai. Be technologinio paties vandens telkinio išvalymo ir jo prietakos baseino žemėnaudos optimizavimo, būtina dar viena vandens telkinio restauracijos stadija – limnoekosistemos hidrocheminių ir hidrobiologinių komponentų struktūrinis – funkcinis subalansavimas. Šiame darbe tiriami Trakų rajono Lentvario ir Didžiulio ežerai, kurie praeityje buvo paveikti antropogeninio poveikio. Abu ežerai buvo valomi, šalinant iš jų susikaupusį dumblą. Ežerų vandens kokybė buvo vertinama pagal cheminių parametrų didžiausias leistinas koncentracijas bei pagal ežerų ekologinės būklės vertinimo kriterijus. Kokybės parametrai vertinami prieš valymą 2007 metais, po valymo 2009 metais, bei naujausiais 2011 metų duomenimis. Dumblo šalinimas šiems... [toliau žr. visą tekstą] / Many of the Lithuanian water bodies face with eutrophication, which is a very complex problem. One of the factors, nutrients, particularly phosphorus concentrations increase in water and bottom sediments. Biogenic material gain is usually associated with anthropogenic effects - from agriculture, from sewage treatment plant, farm, and more. Silt lakes revival is a complex problem: the water depth expansion, water quality improvement, removal of water pollution sources, the viability of the Lake Restoration - biocenoses breeding. Clean out the accumulated sludge can be hydraulically (by dredging) or mechanical (by excavators or clamshell crane) methods, as well as mixed methods, when used as dredgers and excavators. In addition to the technological clean up the water inflow and basin land-use optimization, it is necessary to further water phase of restoration - and hydrochemical limno-ecosystem hydrobiological structural components - functional balance. In this work was investigated Lentvaris and Didžiulis lakes, which are in Trakai district that have historically been affected by anthropogenic impact. Both lakes have been cleaned by removing the accumulated sludge. Lake water quality has been assessed by chemical parameters of the highest concentration levels and also by ecological status of lakes according to assessment results. Quality parameters measured before treatment in 2007, after treatment in 2009 and the latest 2011 data. Sludge removal of these lakes have been... [to full text]

Visų Lietuvoje esančių ežerų valymo darbai, sapropelio kuopimas atliekamas mechaniniu bei hidrauliniu būdais. Pastarasis sapropelio gavybos bei ežero išvalymo būdas paplitęs plačiausiai, nes gamybinės organizacijos dažniausiai naudoja technologiją, kai sapropelis pumpuojamas į specialiai tam paruoštus sėsdintuvus. Sapropelio gavyba bei ežero išvalymas atliekamas žemsiurbės pagalba. Tyrimų tikslas - parinkti geriausią žemsiurbę užpelkėjantiems ežerams valyti. Darbe pateikiama metodika, leidžianti tinkamiausią žemsiurbę išsirinkti pagal penkis kriterijus. Vertintos rusiškos, baltarusiškos, vakarietiškos taip pat anksčiau Lietuvoje naudotos žemsiurbės. Žemsiurbės vertintos daugiakriterinės analizės ELECTRE ir MAUT metodais. Daugiakriterinė analizė atlikta panaudojant programines įrangas HYPSE ir DAM. Už konsultacijas, rengiant, magistrantūros studijų baigiamąjį darbą reiškiu padėką: Doc. dr. A. Ciūniui, lekt. E. Laurinavičiui ir prof. habil. dr. L. Katkevičiui. / The cleaning works of all Lithuanian lakes, excavation of sapropel are carried out either by mechanical or hydraulic means. The latter is the common means of sapropel extraction and lake cleaning. Industrial organizations usually apply technologies so that sapropel is pumped to specially prepared sedimentation tanks. The cleaning of a lake and extraction of sapropel is carried out by the means of a dredger. The aim of the research is to choose the best dredger for the cleaning of swampy lakes. The work discusses methods which allow choosing the best dredger according to five criteria. Russian, Byelorussian, western dredgers and dredgers used in Lithuania earlier have been evaluated following the multi-criteria ELECTRE and MAUT methods. Multi-criteria analysis was carried out using HYPSE and DAM software.