Vandens ekologinė reikšmė biosferoje yra labai didelė. Klaipėdoje, kaip ir kituose miestuose yra surenkama daug nutekamųjų vandenų. Buitinių nutekamųjų vandenų sąlygiškai pastovi teršalų sudėtis. Daugiausia tai augalinės ir gyvulinės kilmės organinės medžiagos. Nutekamųjų vandenų valymo tikslas yra išvalyti nuotekas, atitekančias į valymo įmonę taip, kad jos neužterštų priimančiųjų vandens telkinių. Į vandens telkinius patenkantis per didelis arba nesubalansuotas biogeninių medžiagų (ypač fosforo ir azoto) kiekis sukelia eutrofikaciją – vandens telkinių biologinio produktyvumo didėjimą. Didelę problemą nutekamųjų vandenų valymo įrenginiuose sudaro bendrojo azoto išvalymas, tam dažniausia naudojamas biologinis azoto šalinimo būdas. Cheminis nusodinimas ar biologinis valymas yra tarp paprasčiausių technologijų fosfatų kontrolei palaikyti nuotekose. Buvo apskaičiuota, jog Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginiai išleisdami bendrąjį azotą į Kuršių marias kas metai padaro 33408 Lt. žalą Kuršių marioms, o išleisdami bendrąjį fosforą – 36435 Lt žalą. Atlikti nitrifikacinės ir denitrifikacinės zonos skaičiavimai parodė, kad nitrifikacinę zoną reikėtų padidinti nuo 7140 m3 iki 11424 m3, o denitrifikacinę – nuo 16197 m3 iki 28181 m3, o norint sumažinti bendrojo fosforo kiekį išvalytose nuotekose iki normatyvinių koncentracijų, tūrį reikėtų padidinti nuo 3152 m3 iki 3418 m3. Padidinus nitrifikacijos ir denitrifikacijos zonas santykinė žala pagal bendrą azotą sumažėtų nuo 33408 Lt... [toliau žr. visą tekstą] / The biggest problem in the municipal wastewater treatment plans is nitrogen and phosphorus removal from wastewater. These materials are very important elements that have attracted much attention because of their ability to cause eutrophication in bodies of water. For biological nitrogen removal usually are using nitrifikacion and denitrification techniques. Techniques presently employed for reducing the phosphorus levels in effluents cross the boundary between biological and chemical/physical methods. The main aim of the transaction of the University is to analyse the Klaipėda`s wastewater treatment plant’s work of removal total nitrogen and total phosphorus, and culculate parameters of equipment, to reach a normal rate of general nitrogen and phosphorus removal. In this transaction are used 2003-2006 year data of Klaipėda wastewater treatment plant. By analyzing this problem we came to decision to enlarge the size of nitrification zone from 7140 m3 to 11424 m3 and denitrifikacion zone from 16197 m3 to 28181 m3. These actions helps to reduce the discharge values and to meet requirement parameters. That way we would decrease damage to Kuršių lagoon from 33408 Lt. to 28866Lt. per year. As we analysed the Klaipėda’s wastewater cleaning equipment work, and we received, that the damage made to the Kuršių lagoon is 36435 Lt per year. Then we made the decision that we need to enlarge the size of the anaerobic zone from 3152 m3 till 4670 m3, if we want to minimize the general... [to full text]

Daugelis Lietuvos vandens telkinių patiria didesnę ar mažesnę eutrofikaciją, kuri yra labai kompleksiška problema. Vienas iš veiksnių, biogeninių medžiagų, ypač fosforo, koncentracijų padidėjimas vandenyje ir dugno nuosėdose. Biogeninių medžiagų padidėjimas dažniausiai yra susijęs su antropogeniniu poveikiu – iš žemės ūkio, iš nuotekų valyklų, fermų ir kita. Uždumblėjusių ežerų atgaivinimas yra sudėtinga kompleksinė problema: vandens gylio padidinimas, vandens kokybės pagerinimas, vandens teršimo priežasčių pašalinimas, ežero gyvybingumo atstatymas – biocenozių veisimas. Susikaupusį dumblą iškuopti galima hidrauliniu (žemsiurbėmis) ar mechaniniu (ekskavatoriais, greiferiais) būdais, taip pat mišriu būdu, kai naudojama tiek žemsiurbės, tiek ekskavatoriai. Be technologinio paties vandens telkinio išvalymo ir jo prietakos baseino žemėnaudos optimizavimo, būtina dar viena vandens telkinio restauracijos stadija – limnoekosistemos hidrocheminių ir hidrobiologinių komponentų struktūrinis – funkcinis subalansavimas. Šiame darbe tiriami Trakų rajono Lentvario ir Didžiulio ežerai, kurie praeityje buvo paveikti antropogeninio poveikio. Abu ežerai buvo valomi, šalinant iš jų susikaupusį dumblą. Ežerų vandens kokybė buvo vertinama pagal cheminių parametrų didžiausias leistinas koncentracijas bei pagal ežerų ekologinės būklės vertinimo kriterijus. Kokybės parametrai vertinami prieš valymą 2007 metais, po valymo 2009 metais, bei naujausiais 2011 metų duomenimis. Dumblo šalinimas šiems... [toliau žr. visą tekstą] / Many of the Lithuanian water bodies face with eutrophication, which is a very complex problem. One of the factors, nutrients, particularly phosphorus concentrations increase in water and bottom sediments. Biogenic material gain is usually associated with anthropogenic effects - from agriculture, from sewage treatment plant, farm, and more. Silt lakes revival is a complex problem: the water depth expansion, water quality improvement, removal of water pollution sources, the viability of the Lake Restoration - biocenoses breeding. Clean out the accumulated sludge can be hydraulically (by dredging) or mechanical (by excavators or clamshell crane) methods, as well as mixed methods, when used as dredgers and excavators. In addition to the technological clean up the water inflow and basin land-use optimization, it is necessary to further water phase of restoration - and hydrochemical limno-ecosystem hydrobiological structural components - functional balance. In this work was investigated Lentvaris and Didžiulis lakes, which are in Trakai district that have historically been affected by anthropogenic impact. Both lakes have been cleaned by removing the accumulated sludge. Lake water quality has been assessed by chemical parameters of the highest concentration levels and also by ecological status of lakes according to assessment results. Quality parameters measured before treatment in 2007, after treatment in 2009 and the latest 2011 data. Sludge removal of these lakes have been... [to full text]

Dumbliai – mikroskopiniai planktono organizmai – vienas iš pagrindinių hidroekosistemų komponentų, pirminiai organinės medžiagos producentai. Didėjant vandens telkinių trofiškumui, mažėja dumblių rūšių įvairovė, keičiasi vyraujančių rūšių kompleksas. Dažnai eutrofikuotuose vandens telkiniuose ima dominuoti prokariotiniai autotrofiniai mikroorganizmai – melsvabakterės, kurios sukelia intensyvius vandens „žydėjimo“ procesus ežeruose, jūrinėse lagūnose, jūrose bei vandenynuose. Dėl šios priežasties blogėja vandens kokybė. Pastaraisiais dešimtmečiais išsamių tyrimų objektu visame pasaulyje tampa toksiniai fitoplanktono dumbliai ir melsvabakterės. Tyrimais yra nustatyta, kad pusė iš visų vandens „žydėjimo“ atvejų yra toksiški (RAPALA, LAHTI, 2002). Pasaulyje atliekami monitoringiniai tyrimai, siekiant įvertinti toksinių dumblių ir melsvabakterių vystymosi tendencijas, priklausomybę nuo aplinkos sąlygų, toksinio vandens „žydėjimo“ priežastis. Pasitelkiant cheminius bei genetinius metodus, nustatoma toksinių medžiagų cheminė sudėtis, vertinamas jų poveikis gyviems organizmams. Šiaurinės Kuršių marių dalies vasariniame planktone 2004-2006 m. aptiktos 223 dumblių rūšys, priklausančios 5 klasėms. 97 rūšys (43 %), priklauso Chlorophyceae klasei, 71 rūšis (32 %) – Cyanophyceae, 40 rūšių (18 %) – Bacillariophyceae, 9 rūšys (4 %) – Euglenophyceae ir 6 rūšys (3 %) – Dinophyceae klasei, iš jų aptiktos 26 potencialiai toksinės dumblių ir melsvabakterių rūšys, priklausančios 3 klasėms, 14... [toliau žr. visą tekstą] / Curonian Lagoon is a shallow transitional water basin located in the south-eastern part of the Baltic Sea. The southern and central parts of the lagoon contain freshwater due to discharge from the Nemunas River, while the salinity in the northern part varies from 0 to 8 PSU, depending on winds activity affecting brackish water inflow from the Baltic Sea. The investigation was carried out in the fresh-brackish water mixing zone (Influence zone of Baltic Sea), in the central part and Nemunas River influence zone in July-August 2004 - 2006. Changes in physico-chemical parameters, chlorophyll a concentration, phytoplankton and toxic algae cell density were monitored. Totally 223 species and varieties mainly belonging to Chlorophyceae (43 %) and Cyanophyceae (32 %) were found. 26 algae species from 3 algae classes (Cyanophyceae, Chlorophyceae and Dinophyceae) were identified as potential toxic species in the northern part of Curonian Lagoon during 2004 and 2006 summer time. Dominated toxic species Ahpanizomenon flos-aquae, Microcystis aeruginosa, M. viridis, M. wesenbergii, Woronichinia compacta. Phytoplankton biomass in Curonian Lagoon surface ranged from 12,27 to 50,22 mg/l. The peak of phytoplankton (33,11 mg/l) and potential toxic algae (28,67 mg/l) biomass in 2004 summer time was observed near by Klaipeda Strait, were Aphanizomenon flos-aquae contain 36 % from total biomass. In 2005 summer time the highest phytoplankton (50,22 mg/l) and toxic algae (21.46 mg//l) biomass were... [to full text]