Planktono bendrijos tyrimai teikia esminę informaciją vertinant ežerų ekologinę būklę ir jų raidos tendencijas, nes planktono dumbliai yra pagrindiniai, o dažnai ir vieninteliai pirminės organinės medžiagos producentai, o zooplanktonas yra grandis tarp pirminių producentų ir aukštesnių mitybos lygmenų pelaginėje mitybos grandinėje. Vertingiausi ekologiniu pažiūriu yra mezotrofiniai Lietuvos ežerai. Juos pagal zooplanktono bendrijas galima suskirstyti į 3 (charakteringas) grupes: ežerus, kuriuose gyvena irklakojis vėžiagyvis Limnocalanus macrurus, ežerus apgyvendintus kito relikto Eurytemora lacustris ir ežerus be ledynmečio reliktinių planktono vėžiagyvių. Informacija apie šių ežerų grupėse vykstančius procesus teikia galimybę vertinti Lietuvos mezotrofinių ežerų raidos tendencijas. Darbo tikslas – nustatyti charakteringų mezotrofinių Lietuvos ežerų planktono dumblių ir vėžiagyvių bendrijų struktūrą ir kaitą, palyginti ežerų grupių planktono bendrijas ir įvertinti Lietuvos mezotrofinių ežerų kitimo tendencijas. Darbe atlikti kompleksiniai mezotrofinių ežerų fitoplanktono ir zooplanktono struktūros tyrimai. Šie duomenys įvertina dabartinę Lietuvos mezotrofinių ežerų būklę ir jos raidos tendencijas, bei papildo informaciją apie mezotrofinių ežerų fitoplanktoną ir zooplanktoną. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti dumblių ramybės stadijų aktyvacijos veiksnių tyrimai. Tirtuose ežeruose apibūdintos 32 anksčiau Lietuvoje neregistruotos dumblių ir melsvabakterių rūšys. / Studies of plankton community provide vital information in assessing the ecological status of lakes and their evolution. Phytoplankton is essential, and often the only primary producer of organic matter. Zooplankton takes an important place in the pelagic food chain because of the link between the primary producers and higher trophic levels. The most valuable are Lithuanian mesotrophic lakes. Depending on zooplankton communities, those lakes can be divided in 3 (characteristic) groups: lakes with glacial relict calanoids Limnocalanus macrurus, lakes with another calanoids Eurytemora lacustris and lakes without relict crustaceans. The information obtained after examination of several lakes from different groups, is useful for evaluating the status of Lithuanian mesotrophic lakes. The aim of the present study was to identify defining characteristics of phytoplankton and zooplankton community structure and change in Lithuanian mesotrophic lakes, compare plankton communities and to assess change trends of Lithuanian mesotrophic lakes. In this study complex analyses of phytoplankton and zooplankton structure were performing in mesotrophic lakes. Our data assess the current state of Lithuanian mesotrophic lakes and complement the information about phytoplankton and zooplankton in mesotrophic lakes. The obtained results are important for evaluation of the ecological status of the lakes and providing the environmental control tools to ensure good ecological status of the lakes. For... [to full text]

Studies of plankton community provide vital information in assessing the ecological status of lakes and their evolution. Phytoplankton is essential, and often the only primary producer of organic matter. Zooplankton takes an important place in the pelagic food chain because of the link between the primary producers and higher trophic levels. The most valuable are Lithuanian mesotrophic lakes. Depending on zooplankton communities, those lakes can be divided in 3 (characteristic) groups: lakes with glacial relict calanoids Limnocalanus macrurus, lakes with another calanoids Eurytemora lacustris and lakes without relict crustaceans. The information obtained after examination of several lakes from different groups, is useful for evaluating the status of Lithuanian mesotrophic lakes. The aim of the present study was to identify defining characteristics of phytoplankton and zooplankton community structure and change in Lithuanian mesotrophic lakes, compare plankton communities and to assess change trends of Lithuanian mesotrophic lakes. In this study complex analyses of phytoplankton and zooplankton structure were performing in mesotrophic lakes. Our data assess the current state of Lithuanian mesotrophic lakes and complement the information about phytoplankton and zooplankton in mesotrophic lakes. The obtained results are important for evaluation of the ecological status of the lakes and providing the environmental control tools to ensure good ecological status of the lakes. For... [to full text] / Planktono bendrijos tyrimai teikia esminę informaciją vertinant ežerų ekologinę būklę ir jų raidos tendencijas, nes planktono dumbliai yra pagrindiniai, o dažnai ir vieninteliai pirminės organinės medžiagos producentai, o zooplanktonas yra grandis tarp pirminių producentų ir aukštesnių mitybos lygmenų pelaginėje mitybos grandinėje. Vertingiausi ekologiniu pažiūriu yra mezotrofiniai Lietuvos ežerai. Juos pagal zooplanktono bendrijas galima suskirstyti į 3 (charakteringas) grupes: ežerus, kuriuose gyvena irklakojis vėžiagyvis Limnocalanus macrurus, ežerus apgyvendintus kito relikto Eurytemora lacustris ir ežerus be ledynmečio reliktinių planktono vėžiagyvių. Informacija apie šių ežerų grupėse vykstančius procesus teikia galimybę vertinti Lietuvos mezotrofinių ežerų raidos tendencijas. Darbo tikslas – nustatyti charakteringų mezotrofinių Lietuvos ežerų planktono dumblių ir vėžiagyvių bendrijų struktūrą ir kaitą, palyginti ežerų grupių planktono bendrijas ir įvertinti Lietuvos mezotrofinių ežerų kitimo tendencijas. Darbe atlikti kompleksiniai mezotrofinių ežerų fitoplanktono ir zooplanktono struktūros tyrimai. Šie duomenys įvertina dabartinę Lietuvos mezotrofinių ežerų būklę ir jos raidos tendencijas, bei papildo informaciją apie mezotrofinių ežerų fitoplanktoną ir zooplanktoną. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti dumblių ramybės stadijų aktyvacijos veiksnių tyrimai. Tirtuose ežeruose apibūdintos 32 anksčiau Lietuvoje neregistruotos dumblių ir melsvabakterių rūšys.

Dumbliai – mikroskopiniai planktono organizmai – vienas iš pagrindinių hidroekosistemų komponentų, pirminiai organinės medžiagos producentai. Didėjant vandens telkinių trofiškumui, mažėja dumblių rūšių įvairovė, keičiasi vyraujančių rūšių kompleksas. Dažnai eutrofikuotuose vandens telkiniuose ima dominuoti prokariotiniai autotrofiniai mikroorganizmai – melsvabakterės, kurios sukelia intensyvius vandens „žydėjimo“ procesus ežeruose, jūrinėse lagūnose, jūrose bei vandenynuose. Dėl šios priežasties blogėja vandens kokybė. Pastaraisiais dešimtmečiais išsamių tyrimų objektu visame pasaulyje tampa toksiniai fitoplanktono dumbliai ir melsvabakterės. Tyrimais yra nustatyta, kad pusė iš visų vandens „žydėjimo“ atvejų yra toksiški (RAPALA, LAHTI, 2002). Pasaulyje atliekami monitoringiniai tyrimai, siekiant įvertinti toksinių dumblių ir melsvabakterių vystymosi tendencijas, priklausomybę nuo aplinkos sąlygų, toksinio vandens „žydėjimo“ priežastis. Pasitelkiant cheminius bei genetinius metodus, nustatoma toksinių medžiagų cheminė sudėtis, vertinamas jų poveikis gyviems organizmams. Šiaurinės Kuršių marių dalies vasariniame planktone 2004-2006 m. aptiktos 223 dumblių rūšys, priklausančios 5 klasėms. 97 rūšys (43 %), priklauso Chlorophyceae klasei, 71 rūšis (32 %) – Cyanophyceae, 40 rūšių (18 %) – Bacillariophyceae, 9 rūšys (4 %) – Euglenophyceae ir 6 rūšys (3 %) – Dinophyceae klasei, iš jų aptiktos 26 potencialiai toksinės dumblių ir melsvabakterių rūšys, priklausančios 3 klasėms, 14... [toliau žr. visą tekstą] / Curonian Lagoon is a shallow transitional water basin located in the south-eastern part of the Baltic Sea. The southern and central parts of the lagoon contain freshwater due to discharge from the Nemunas River, while the salinity in the northern part varies from 0 to 8 PSU, depending on winds activity affecting brackish water inflow from the Baltic Sea. The investigation was carried out in the fresh-brackish water mixing zone (Influence zone of Baltic Sea), in the central part and Nemunas River influence zone in July-August 2004 - 2006. Changes in physico-chemical parameters, chlorophyll a concentration, phytoplankton and toxic algae cell density were monitored. Totally 223 species and varieties mainly belonging to Chlorophyceae (43 %) and Cyanophyceae (32 %) were found. 26 algae species from 3 algae classes (Cyanophyceae, Chlorophyceae and Dinophyceae) were identified as potential toxic species in the northern part of Curonian Lagoon during 2004 and 2006 summer time. Dominated toxic species Ahpanizomenon flos-aquae, Microcystis aeruginosa, M. viridis, M. wesenbergii, Woronichinia compacta. Phytoplankton biomass in Curonian Lagoon surface ranged from 12,27 to 50,22 mg/l. The peak of phytoplankton (33,11 mg/l) and potential toxic algae (28,67 mg/l) biomass in 2004 summer time was observed near by Klaipeda Strait, were Aphanizomenon flos-aquae contain 36 % from total biomass. In 2005 summer time the highest phytoplankton (50,22 mg/l) and toxic algae (21.46 mg//l) biomass were... [to full text]