Lietuvoje iki 90% energijos gamybai naudojamos biomasės sudaro mediena. Iš miško išvežant visas miško kirtimo atliekas, o ne paliekant natūraliam suirimui, maisto medžiagų nuostoliai miško ekosistemoje padidėja iki 5 kartų. Kompensuojamasis miškų tręšimas medienos kuro pelenais – tai vienas iš būdų grąžinti maisto medžiagas į miško ekosistemą. Darbe įvertintas kompensuojamojo tręšimo medienos kuro pelenais diferencijuotas ir kompleksinis (kartu su azotu) poveikis brukninių pušynų gyvosios dirvožemio dangos struktūrai bei biomasės cheminei sudėčiai. Pirmą kartą Lietuvoje tiriamas ilgalaikio tręšimo azotu bei didelių azoto dozių poveikis brukninių pušynų, augančių nederlinguose smėlžemiuose, gyvosios dirvožemio dangos rūšių sudėčiai bei gausumui. Nustatytas foninių azoto iškritų sąlygotas nitrofilinių augalų rūšių išplitimas brukninių pušynų (Vaccinio-Pinetum) gyvojoje dirvožemio dangoje. Ištirtas miško ekosistemos edifikatorių konkurencinis poveikis rizosferoje: dirvožemio drėgniui, pH bei cheminei sudėčiai, žolių/krūmokšnių padengimui bei biomasei, gyvosios dirvožemio dangos dominanto bruknės (Vaccinium vitis-idea L.) biomasei bei biomasės cheminei sudėčiai. Atlikti tyrimai leidžia daryti išvadas, kad samanų rūšims tiek medienos kuro pelenų, tiek azoto poveikis yra neigiamas, tuo tarpu žolių/krūmokšnių rūšims – teigiamas. Visgi, azoto poveikis žolių/krūmokšnių rūšims priklauso ne tik nuo dozės, bet ir nuo patekimo į miško ekosistemą dažnio. Brukniniuose pušynuose... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania the energy production from the forest wood comprises up to 90% of the total biomass derived energy. Increasing use of wood fuel increases the removal of the plant essential nutrients from the ecosystem because the branches, tops and needles/leaves contain relatively higher amount of the nutrients than stems. If to compare with the removal of the stems-only, the nutrient losses from the forest ecosystem increase up to 5 times. One way to return nutrients to the ecosystem is to apply forest fuel waste – wood ash - as fertilizers. In this study the effects of the differential wood ash fertilization and ash fertilization in complex with nitrogen on the ground vegetation structure (species composition, abundance), biomass and chemical composition in Pinus sylvestris stands (forest type – Vaccinio-Pinetum) was estimated. For the first time, the long-term impact of nitrogen as well the influence of the high nitrogen doses on ground vegetation structure and abundance in Scots pine stands growing on infertile sandy soils (Haplic Arenosols) were studied in Lithuania. The spreading of the nitrophylous plant species in the ground vegetation in pine stands during 20 years period were detected. The role of the trees competition in the soil rhizosphere zone on ground vegetation was analysed. The following soil and ground vegetation parameters were estimated: soil moisture, pH and chemical composition, also the biomass of vascular plants, coverage, biomass and chemical... [to full text]

In master thesis researches to appreciate the agrarian strain to basin of river Tatula in the North karst region area of Lithuania. Object of the work: The basin of river Tatula, which is in the North karst region area of Lithuania. Aim of work: 1. gather up the water samples of river Tatula in autumn and spring; 2. to do ourselves the water quality researches of river Tatula; 3. to collect farmers in basin of river Tatula by questionnaires method; 4. to sum up the results and to dimension pollution’s sizes and sources; Methods of the work: The river samples were taken in 2003, 2004 autumn and 2004, 2005 spring. Water samples were taken up to the river, middle of the river and down to the river. Then water samples were transported to a laboratory, where would be setted: pH of the water, permanganate oxidation, BDS, ammonium azote concentration, phosphate phosphorus. Also were collected farmers who were farming in basin of Tatula by questionnaires method. Work out results of the waters quality shows that agrarian work effect partially influence pollution basin of river Tatula. When were done water‘s researches of river Tatula were setted ammonium azote concentration exceeded DLK and river water's quality was bad, compare with the other assay parameters water‘s quality is unbroken DLK. Keywords: The North karst region area of Lithuania, the basin of river, the agrarian strain, BDS7, pH, ammonium azote.

Magistro darbe tiriama paprastojo kiečio (Artemisia vulgaris L.) biologinių savybių priklausomybė nuo tyrimo vietos edafinių ir klimatinių ypatumų. Darbo objektas – paprastasis kietis (Artemisia vulgaris L.). Darbo tikslas – nustatyti įvairias paprastojo kiečio fiziologinias charakteristikas. Darbo metodai – Tyrimai atlikti LŽŪU aplinkotyros laboratorijoje. Azoto kiekis nustatytas Kjeldalio metodu. Dirvožemio sunkiųjų metalų analizė atlikta mėginius deginant „Multiwave 3000 Synthos 3000“ ir gauto ekstrakto elementų koncentracijos nustatytos pagal standartą LST ISO 11047 (Dirvožemio kokybė), naudojant liepsnos ir elektoterminės atominės absorbcijos spektrometrinius metodus. Flavonoidų kokybinė ir kiekybinė sudėtis nustatyta efektyviosios skysčių chromatografijos metodu. Epifitinių mikroorganizmų kiekis nustatytas naudojant sojos leptono ir Salsbūro agarą. Duomenys įvertinti, panaudojant Excel ir SPSS statistines programas. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus įvertintos paprastojo kiečio fiziologinės savybės ir gauti tokie rezultatai: dirvožemio geležies, cinko nikelio koncentracijos buvo didžiausios 2 km atstumu nuo AB “Achema” (prie geležinkelio), 0,5 km atstumu nuo AB „Achema“ – vidutinės, mažiausios – Kačerginės; dirvožemio ir paprastojo kiečio įvairių augalo dalių azoto koncentracija išsidėsto tokia tvarka: dirvožemio < šaknų < stiebų < žiedų < lapų; tarp visų tyrimo vietų reikšmingai skyrėsi paprastojo kiečio sausoji masė. Pagal stiebus ir žiedynus A. vulgaris L... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of the diploma (Master degree in Ecology) was evaluation of Artemisia vulgaris L.) physiological-biochemical parameters depending on site edaphic and climatic factors. Research object - Artemisia vulgaris L. Purpose of the work – evaluation of various morphophysiological-biochemical parameters of Artemisia vulgaris L. in respect of the distance from the nitrogen fertilizer factory, ommiting ammonia also in respect of heavy metal concentrations in the soil. Methods. Analyses were performed at the laboratory of Environment of University of Agriculture of Lithuania. Concentration of nitrogen was determined by Kjeldal method. For the determination of the heavy metal concentration the samples of the soil were burned by „Multiwave 3000 Synthos 3000“ and obtained extracts were analysed following protocol for the soil quality (LST ISO 11047), using method of flame and electrothermal atomic absorbtion spectrometry. The amount of epiphytic microorganisms was determined bacteria on soya agar and fungi on Salsbur medium. Data were analysed using Excel and SPSS statistical packages. Results and discussion. Concentration of the nitrogen in the soil and leaves of Artemisia vulgaris, falls in the following order: site, located in 2 km distance from the factory < site located besides the factory < Kačerginė site located in 45 km distance from the factory (as a control, „relatively clean“ site). In the sampling sites of Artemisia vulgaris concentrations of heavy metal (Pb, Cr, Ni... [to full text]

Magistro darbe tiriama paprastosios ir keturbriaunės jonažolių azoto ir sunkiųjų metalų koncentracijos ypatumai. / Master degree work cover the studies of nitrogen and heavy metals concentration‘s peculiarities in Hypericum perforatum L. and Hypericum maculatum Crantz.

1. Ištirti skirtingo humusingumo glėjiškame rudžemyje alternatyviose intensyviajai žemdirbystės sistemose su daugiamečių žolių atolu ir tarpinių pasėlių biomase į dirvožemį įterptų biogeninių elementų kiekį ir jų poveikį sėjomainos augalų produktyvumui. 2. Įvertinti su trąšomis įterptų ir su derliumi prarastų biogeninių elementų NPK balansą ekologinės bei tausojamosios žemdirbystės sistemose ir nustatyti judriųjų fosforo ir kalio pokyčius dirvožemyje. 3. Nustatyti tausojamosios ir ekologinės žemdirbystės sistemose tarpiniuose pasėliuose augintų augalų biomasėje sukaupto azoto poveikį Nmin. dinamikai dirvožemyje. 4. Ištirti naudotų trąšų ir tarpinių pasėlių poveikį humuso ir jo sudėties pokyčiams ekologinės bei tausojamosios žemdirbystės sistemose. 5. Įvertinti ekologinės ir tausojamosios žemdirbystės sistemose naudotų agropriemonių poveikį pagrindinių dirvožemio fizikinių rodiklių stabilumui, agrofitocenozių dominantėms ir augaluose sukauptai bendrajai energijai. / 1. In the cropping systems alternative to the intensive cropping system, set up on a gleyic Cambisol with a different humus status, perennial grasses and biomass of catch crops are a significant reserve of biogenic elements for the productivity of crop rotation plants. 2. In the organic and sustainable cropping systems, farmyard manure and biogenic elements incorporated with it have a greater positive effect on the NPK balance and changes in available phosphorus and potassium in the soil compared with green manure. 3. Catch crops are important from the environmental viewpoint, since by accumulating nitrogen in their biomass they reduce Nmin. concentration in the soil and become a reserve of nutrients for succeeding plants. 4. In the soil with a different humus status, alternative cropping systems have a diverse effect on humus stability and changes in its quality. 5. In the sustainable and organic cropping systems, catch crops and their biomass play an important role for soil physical parameters, agrophytocenoses dominants and total energy.